Normalus širdies pulsas yra vienas iš svarbiausių žmogaus sveikatos rodiklių. Jis padeda suprasti, kaip efektyviai širdis pumpuoja kraują, kaip organizmas reaguoja į fizinę ir emocinę apkrovą bei ar nėra paslėptų sveikatos sutrikimų. Nors daugelis žmonių pulsą matuoja tik sportuodami, iš tiesų šį rodiklį verta stebėti reguliariai – tai gali padėti anksti pastebėti galimas problemas ir laiku kreiptis į specialistus.
Kas yra širdies pulsas?
Širdies pulsas – tai širdies susitraukimų dažnis per tam tikrą laiko tarpą, dažniausiai matuojamas dūžiais per minutę. Pulsas atspindi, kaip greitai širdis dirba, kad aprūpintų organizmą deguonimi bei maistinėmis medžiagomis. Jo reikšmės gali keistis priklausomai nuo amžiaus, fizinio aktyvumo, sveikatos būklės ir net emocinės būsenos.
Suaugusiam, ramybės būsenoje esančiam žmogui įprastu laikomas 60–100 dūžių per minutę pulsas. Sportininkų ar fiziškai aktyvių asmenų pulsas gali būti žemesnis dėl stipresnio širdies raumens, o tai yra geros fizinės būklės ženklas.
Kaip teisingai matuoti širdies pulsą?
Pulsą galima matuoti keliais būdais – tiek rankiniu būdu, tiek naudojant elektroninius prietaisus. Svarbu žinoti, kaip tai atlikti teisingai, kad gauti duomenys būtų tikslūs.
Rankinis matavimas
Rankinis matavimas atliekamas paliečiant riešo vidinę pusę arba kaklo šoną. Tomis vietomis eina stambios kraujagyslės, todėl pulsas čia nejuntamas sunkiai.
- Ant riešo uždėkite du pirštus – rodomąjį ir vidurinį.
- Lengvai spauskite, kol pajusite pulsavimą.
- Skaičiuokite dūžius 30 sekundžių ir padauginkite iš dviejų.
Pulsometrai ir išmanieji įrenginiai
Pastarieji tampa vis populiaresni, nes leidžia stebėti pulsą nuolat ir kaupti ilgalaikius duomenis. Tai ypač naudinga sportuojantiems ar turintiems širdies sutrikimų.
Ką rodo širdies pulsas?
Pulsas gali atskleisti daug informacijos apie širdies ir kraujotakos sistemos veiklą. Žemiau pateikiamos pagrindinės išvados, kurias galima daryti stebint savo pulsą.
Įprastas pulsas
Ramiai sėdint ar ilsintis, pulsas tarp 60 ir 100 dūžių per minutę laikomas norma. Tokios reikšmės rodo, kad širdies ritmas tolygus, o organizmas nepatiria streso.
Žemas pulsas
Pulsas žemiau 60 dūžių per minutę gali būti normali fiziologinė būsena, ypač fizinę ištvermę turintiems žmonėms. Tačiau labai žemas pulsas gali signalizuoti apie širdies laidumo sutrikimus ar kitus sveikatos pakitimus.
Aukštas pulsas
Pulsas virš 100 dūžių per minutę ramybės būsenoje vadinamas tachikardija. Tai gali rodyti stresą, dehidrataciją, infekcijas, hormoninius sutrikimus ar rimtesnes širdies ligas.
Kada verta susirūpinti širdies pulsu?
Daugeliu atvejų pulsas trumpam pakyla ar nukrenta dėl natūralių organizmo reakcijų. Tačiau yra situacijų, kai būtina atkreipti ypatingą dėmesį.
- Ramybės būsenoje pulsas nuolat viršija 100 dūžių per minutę.
- Pulsas dažnai gauna labai žemas ir lydi silpnumas, svaigimas ar alpimas.
- Pulsas tampa nereguliarus, juntami praleisti dūžiai ar permušimai.
- Atsiranda skausmas krūtinėje, dusulys ar šalto prakaito pojūtis.
Tokie simptomai gali rodyti širdies aritmijas, širdies ligas ar net gyvybei pavojingas būkles. Tokiais atvejais svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kas lemia pulso pokyčius?
Pulso dažnis priklauso nuo daugelio veiksnių, todėl jo svyravimai nebūtinai reiškia ligą. Svarbu atsižvelgti į bendrą situaciją ir savijautą.
Fizinė veikla
Aktyviai judant, pulsas pakyla natūraliai – tai būtina, kad raumenys būtų aprūpinti deguonimi. Reguliariai sportuojant, ramybės pulsas laikui bėgant gali sumažėti.
Emocinis stresas
Stresas, nerimas ar baimė gali paskatinti greitesnį širdies plakimą, nes organizmas išskiria streso hormonus, tokius kaip adrenalinas.
Skysčių balansas
Dehidratacija dažnai sukelia širdies pulso padidėjimą, nes organizmas turi dirbti intensyviau, kad kompensuotų skysčių trūkumą.
Medikamentai
Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, beta blokatoriai, mažina pulsą, o kiti gali jį didinti arba veikti širdies ritmą.
Kaip palaikyti sveiką širdies pulsą?
Širdies pulsas yra susijęs su bendra organizmo sveikata, todėl jo priežiūra prasideda nuo gyvenimo būdo. Įpročiai, prisidedantys prie normalaus pulso palaikymo:
- reguliari fizinė veikla;
- subalansuota mityba su mažiau sočiųjų riebalų ir daugiau šviežių produktų;
- pakankamas miegas;
- vandens vartojimo norma;
- streso valdymas – meditacija, kvėpavimo pratimai;
- žalingų įpročių, ypač rūkymo, atsisakymas.
Pulse svyravimai neretai pagerėja jau po kelių savaičių nuoseklių gyvenimo būdo pokyčių.
Dažniausiai užduodami klausimai
Koks pulsas yra pavojingas?
Pavojingu laikomas pulsas, viršijantis 120 dūžių per minutę ramybės būsenoje arba nukrentantis žemiau 40 dūžių, ypač jei lydi prasta savijauta.
Ar normalu, kad pulsas vakare būna aukštesnis?
Taip, tai normalu. Vakare pulsas gali būti aukštesnis dėl dienos metu patirto streso, valgymo ar fizinės veiklos.
Kiek kartų per dieną reikia matuoti pulsą?
Nėra griežtos taisyklės, tačiau daugeliui žmonių užtenka stebėti pulsą ryte ir vakare arba tada, kai jaučiami neįprasti simptomai.
Ar galimi pulso svyravimai dėl kofeino?
Taip, kofeinas gali padidinti širdies pulsą, ypač jei jo suvartojama daug arba organizmas jautrus stimuliatoriams.
Pulso stebėjimo nauda kasdieniame gyvenime
Reguliarus širdies pulso stebėjimas padeda geriau pažinti savo organizmą ir suprasti jo reakcijas į skirtingas situacijas. Tai paprastas, bet labai vertingas įrankis siekiant išlaikyti gerą savijautą ir anksti pastebėti sveikatos pakitimus. Pulsas gali tapti tarsi vidiniu indikatoriumi, informuojančiu apie organizmo pusiausvyrą, energijos atsargas ir bendrą širdies sveikatą.
