Apatinio kraujospūdžio (diastolinio spaudimo) padidėjimas daugeliui kelia nerimą, tačiau ne visada žinoma, ką toks pokytis iš tikrųjų reiškia ir kada verta kreiptis į medikus. Kraujospūdis yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių sistemos rodiklių, todėl jo pokyčiai gali signalizuoti apie įvairius organizmo sutrikimus. Suprasti, kas lemia padidėjusį apatinį kraujospūdį, kokie simptomai gali pasireikšti ir kokių priemonių verta imtis, gali padėti išvengti rimtų sveikatos problemų.
Ką reiškia padidėjęs apatinis kraujospūdis?
Diastolinis kraujospūdis rodo spaudimą arterijose tuo metu, kai širdis tarp dūžių atsipalaiduoja. Normalus diastolinis spaudimas paprastai svyruoja tarp 60 ir 80 mmHg. Jei šis rodiklis nuolat viršija 90 mmHg, tai laikoma padidėjimu ir gali būti siejama su tam tikrais sveikatos sutrikimais.
Padidėjęs apatinis kraujospūdis gali rodyti kraujagyslių standį, padidėjusį širdies darbą arba tam tikras medžiagų apykaitos problemas. Skirtingai nei padidėjęs viršutinis (sistolinis) spaudimas, kuris dažniau susijęs su streso reakcijomis ar fiziniu krūviu, diastolinio spaudimo padidėjimas dažnai signalizuoja apie ilgalaikius organizmo pokyčius.
Dažniausios padidėjusio apatinio kraujospūdžio priežastys
Diastolinio spaudimo padidėjimą gali lemti įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai. Dažniausios priežastys:
- Genetika. Šeiminė polinkio istorija labai padidina riziką turėti aukštą diastolinį spaudimą.
- Antsvoris ir nutukimas. Riebalinis audinys daro spaudimą kraujagyslėms, todėl didėja spaudimo rodikliai.
- Fizinis neaktyvumas. Sėdimas gyvenimo būdas silpnina kraujagyslių elastingumą.
- Stresas ir emocinė įtampa. Ilgalaikė įtampa skatina hormoninius pokyčius, kurie didina spaudimą.
- Nesubalansuota mityba. Daug druskos, mažai kalio bei skaidulų turinti mityba tiesiogiai veikia kraujospūdį.
- Rūkymas ir alkoholis. Tokie įpročiai silpnina kraujagysles ir trikdo širdies veiklą.
- Inkstų ir endokrininės sistemos ligos. Jos dažnai tiesiogiai susijusios su kraujospūdžio reguliacija.
Kokie simptomai gali pasireikšti?
Nors padidėjęs apatinis kraujospūdis gali būti besimptomis, dažnai pasireiškia keli ryškesni požymiai:
- Galvos skausmai ir spaudimo jausmas smilkiniuose.
- Pulsavimo pojūtis galvoje arba kakle.
- Nuovargis ir sumažėjusi koncentracija.
- Širdies permušimai arba padažnėjęs pulsas ramybės metu.
- Kvėpavimo pasunkėjimas fizinio krūvio metu.
- Padidėjęs nerimo jausmas.
Jei tokie simptomai pasireiškia nuolat, būtina įvertinti kraujospūdžio rodiklius ir kreiptis į sveikatos specialistą.
Kada verta sunerimti?
Padidėjęs diastolinis spaudimas ne visada yra pavojingas, tačiau tam tikrais atvejais jis gali būti grėsmingas sveikatai. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, jei:
- Apatinis spaudimas nuolat viršija 95–100 mmHg.
- Prie padidėjusio spaudimo jaučiamas aštrus galvos skausmas ar svaigimas.
- Pojūčiai sustiprėja po fizinio krūvio ar streso.
- Pasireiškia regėjimo sutrikimų.
- Atsiranda krūtinės skausmas ar dusulys.
Šie simptomai gali signalizuoti apie rimtesnę būklę, pavyzdžiui, hipertenziją, kraujagyslių susiaurėjimą arba inkstų funkcijos sutrikimus, todėl delsti nereikėtų.
Kaip sumažinti apatinį kraujospūdį?
Tinkami gyvenimo būdo pakeitimai gali reikšmingai sumažinti diastolinį spaudimą. Veiksmingiausios priemonės:
- Mitybos koregavimas. Rinkitės mažiau druskos, daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir kalio turinčių maisto produktų.
- Reguliarus fizinis aktyvumas. Rekomenduojama bent 30 minučių vidutinio intensyvumo mankštos 5 kartus per savaitę.
- Streso valdymas. Meditacija, gilus kvėpavimas, pozityvi veikla padeda mažinti įtampą.
- Pakankamas miegas. Ne mažiau kaip 7–8 valandos kokybiško poilsio kasnakt.
- Žalingų įpročių atsisakymas. Rūkymo ir alkoholio vartojimo mažinimas ženkliai gerina kraujagyslių būklę.
Jeigu gyvenimo būdo pokyčiai nepadeda, gydytojas gali paskirti medikamentinį gydymą, tačiau savarankiškai vartoti vaistus nerekomenduojama.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar padidėjęs apatinis kraujospūdis visada reiškia hipertenziją?
Ne visada. Vienkartinis rodiklio pakilimas gali būti nulemtas streso ar nuovargio. Hipertenzija diagnozuojama tik tuomet, kai padidėjęs kraujospūdis fiksuojamas nuolat.
Kokie tyrimai reikalingi norint įvertinti diastolinio spaudimo pokyčių priežastį?
Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai, inkstų funkcijos vertinimas, elektrokardiograma bei kraujospūdžio stebėjimas kelias dienas.
Ar galima sumažinti spaudimą be vaistų?
Dažnai taip. Gyvenimo būdo pokyčiai gali turėti labai didelę įtaką diastolinio spaudimo mažinimui, tačiau svarbu individuali konsultacija su gydytoju.
Kuo pavojingas ilgalaikis padidėjęs apatinis spaudimas?
Jis gali sukelti širdies raumens sustorėjimą, kraujagyslių pažeidimus, padidinti insulto ir infarkto riziką.
Ką dar verta žinoti apie kraujospūdžio kontrolę?
Reguliari kraujospūdžio stebėsena, sveikas gyvenimo būdas ir ankstyvas reagavimas į organizmo siunčiamus signalus yra svarbiausi žingsniai siekiant išvengti rimtų komplikacijų. Kiekvienas žmogus gali išmokti atpažinti savo kūno reakcijas ir laiku imtis priemonių, kad išlaikytų sveiką ir stabilų kraujospūdį.
