Žemas pulsas – tai dažniausiai sulėtėjęs širdies ritmas, kai širdis plaka rečiau nei įprasta. Nors daugeliu atvejų tai gali būti visiškai normalu, ypač sportuojantiems ar fiziškai aktyviems žmonėms, kartais žemas pulsas gali signalizuoti ir apie tam tikrus sveikatos sutrikimus. Suprasti, kada toks ritmas yra fiziologinis, o kada – pavojingas, padeda geriau pasirūpinti savo sveikata ir laiku pastebėti galimus simptomus.
Kokia yra normalaus pulso riba?
Suaugusio žmogaus normalus pulsas ramybės būsenoje dažniausiai svyruoja tarp 60 ir 100 dūžių per minutę. Širdies ritmas žemesnis nei 60 vadinamas bradikardija. Tačiau svarbu suprasti, kad „normali riba“ gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, fizinio pasirengimo ir bendros sveikatos būklės. Pavyzdžiui, ištvermingi sportininkai gali turėti net 40 dūžių per minutę pulsą ir tai jiems yra visiškai įprasta.
Dažniausios žemo pulso priežastys
Žemas pulsas gali atsirasti dėl labai įvairių priežasčių. Kai kurios jų yra nekenksmingos, tačiau kitos gali signalizuoti apie rimtesnius sutrikimus.
- Fizinis pasirengimas. Sportininkų širdis dirba efektyviau, todėl pulsas natūraliai būna žemesnis.
- Amžius. Senstant impulsai per širdies laidumo sistemą gali keliauti lėčiau.
- Širdies ligos. Sinoatrialinio mazgo disfunkcija, laidumo sutrikimai ir kiti širdies veiklos pakitimai gali sukelti bradikardiją.
- Skydliaukės veiklos sutrikimai. Esant hipotirozei (sulėtėjusiai skydliaukės veiklai), pulsas dažnai sumažėja.
- Vaistai. Beta adrenoblokatoriai, kai kurie vaistai nuo širdies ritmo sutrikimų ar kraujospūdžio gali sulėtinti pulsą.
- Miego metu. Natūraliai pulsas naktį sumažėja, nes kūnas ilsisi.
Kada žemas pulsas gali būti pavojingas?
Ne visada sulėtėjęs širdies ritmas kelia grėsmę. Vis dėlto kai kuriais atvejais žemas pulsas gali būti svarbus signalas, kad organizmui trūksta deguonies ar kad širdis nepajėgia pumpuoti pakankamai kraujo. Į specialistus reikėtų kreiptis, jeigu be žemo pulso jaučiate ir kitus simptomus.
- Stiprus silpnumas arba alpimo jausmas
- Galvos svaigimas
- Krūtinės skausmas ar spaudimas
- Dusulys fizinio krūvio metu
- Nuovargis, kylantis be aiškios priežasties
- Sutrikęs mąstymas ar sąmonės praradimas
Šie simptomai gali rodyti, kad širdis negeba pakankamai aprūpinti organizmo deguonimi. Tokiu atveju rekomenduojama kuo greičiau kreiptis pagalbos.
Kaip nustatomas žemo pulso priežastis?
Norint išsiaiškinti, dėl ko pulsas sumažėjo, gydytojas dažniausiai atlieka kelis tyrimus. Jie leidžia įvertinti ne tik širdies darbą, bet ir galimas kitų organų veiklos problemas.
- Elektrokardiograma (EKG). Tai vienas pagrindinių tyrimų, leidžiantis įvertinti širdies ritmą.
- Holterio monitoravimas. Paros ar kelių parų stebėjimas padeda pamatyti ritmo svyravimus realiame gyvenime.
- Kraujo tyrimai. Dažnai tikrinami elektrolitai, skydliaukės hormonai ir kiti rodikliai.
- Ultragarsinis širdies tyrimas. Įvertinamas širdies raumens darbas ir struktūra.
Kaip koreguoti žemą pulsą?
Gydymo būdas priklauso nuo nustatytos priežasties. Jeigu bradikardija nesukelia jokių simptomų ir nėra susijusi su ligomis, gali nereikėti jokios intervencijos. Tačiau esant rimtesniems sutrikimams taikomos įvairios priemonės.
- Vaistų korekcija, jei juos vartojant pulsas sumažėjo.
- Skydliaukės veiklos sutrikimų gydymas.
- Elektrolitų pusiausvyros atstatymas.
- Širdies stimuliatoriaus implantavimas, jeigu širdis dirba per lėtai ir sukelia grėsmingus simptomus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Koks pulsas laikomas per žemu?
Pulsas mažesnis nei 60 dūžių per minutę laikomas žemu, tačiau svarbu vertinti ir simptomus bei bendrą savijautą.
Ar sportininkams žemas pulsas normalu?
Taip, sportuojantiems ar ištvermės sporto atstovams žemas pulsas yra įprastas ir paprastai nerodo jokios ligos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu kartu su žemu pulsu jaučiate svaigimą, alpimą, krūtinės skausmą, labai didelį nuovargį arba dusulį.
Ar gali žemas pulsas būti paveldimas?
Tam tikri širdies ritmo sutrikimai gali turėti genetinį komponentą, tačiau tai nėra dažniausia žemo pulso priežastis.
Ar galima pakelti pulsą savarankiškai?
Trumpalaikiam pulso pagreitėjimui padeda judėjimas ar gilus kvėpavimas, tačiau tai neišsprendžia pagrindinės priežasties. Jei pulsas labai žemas ir sukelia simptomus, būtina medicininė pagalba.
Kada žemas pulsas neturėtų kelti nerimo?
Žemas pulsas nebūtinai yra blogai. Jeigu žmogus jaučiasi gerai, neturi jokių papildomų simptomų ir gydytojas tyrimų metu nenustatė sutrikimų, bradikardija gali būti tik individuali organizmo ypatybė. Dažnai taip būna pas jaunus, fiziškai aktyvius ar genetiškai lėtesnį pulsą turinčius žmones.
