Diastolinis kraujospūdis yra mažesnysis kraujospūdžio rodiklis, rodantis, kokį spaudimą kraujagyslėms sukuria širdis, kai ji atsipalaiduoja tarp dūžių. Nors dauguma žmonių daug dėmesio skiria sistoliniam kraujospūdžiui, būtent diastolinis spaudimas taip pat turi didelę reikšmę širdies ir kraujagyslių sistemai. Rodmuo 60 dažnai kelia klausimų – ar tai normalu, ar per žema, o galbūt net pavojinga? Siekiant suprasti, ką reiškia tokia reikšmė, svarbu įsigilinti į bendrus kraujospūdžio normatyvus, kūno reakcijas ir galimas sveikatos būkles.
Kas yra diastolinis kraujospūdis?
Diastolinis kraujospūdis atspindi slėgį arterijose tuo metu, kai širdis atsipalaiduoja ir prisipildo krauju. Jis yra labai svarbus rodiklis, nes per aukštas arba per žemas diastolinis spaudimas gali rodyti kraujagyslių elastingumo, hormonų veiklos ar bendros širdies funkcijos pokyčius. Įprastai suaugusio žmogaus diastolinis kraujospūdis turėtų svyruoti maždaug nuo 60 iki 80 mmHg.
Ką gali reikšti diastolinis kraujospūdis 60?
Diastolinis kraujospūdis 60 mmHg dažnai laikomas apatiniame normos intervalo gale. Daugeliui žmonių tai yra visiškai normalus rodiklis, ypač jaunesniems suaugusiesiems, gerą fizinę formą turintiems asmenims ar sportininkams. Tačiau kai kuriems žmonėms toks rodiklis gali būti susijęs su žemu kraujospūdžiu (hipotenzija), ypač jei kartu jaučiami tam tikri simptomai.
Dažniausios situacijos, kai diastolinis spaudimas siekia 60, gali būti:
- Natūrali organizmo būsena, ypač ramybės metu.
- Gera širdies ir kraujagyslių būklė, būdinga sportiškiems žmonėms.
- Per mažas skysčių vartojimas arba dehidratacija.
- Hormoniniai pokyčiai ar kraujagyslių išsiplėtimas.
Kada diastolinis spaudimas 60 gali kelti nerimą?
Nors kai kuriems žmonėms diastolinis kraujospūdis 60 yra normalus, kitais atvejais toks rodmuo gali būti per žemas ir sukelti nemalonius simptomus. Į nerimą keliančias situacijas reikėtų atkreipti dėmesį, jei diastolinio spaudimo sumažėjimas atsiranda staiga arba jį lydi pablogėjusi savijauta.
Galimi simptomai, į kuriuos verta reaguoti:
- Galvos svaigimas ar lengvas apsvaigimas.
- Silpnumas ir bendras energijos trūkumas.
- Neryškus matymas.
- Širdies plakimo padažnėjimas.
- Alpimo epizodai.
Jei šie simptomai kartojasi arba trukdo kasdienėms veikloms, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Tokie požymiai gali rodyti kraujotakos nepakankamumą, širdies ritmo sutrikimus, endokrinines problemas ar kitus sveikatos sutrikimus.
Galimos priežastys, kodėl diastolinis spaudimas gali būti žemas
Žemas arba apatinėje normos riboje esantis diastolinis spaudimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dalis jų yra visiškai nekenksmingos, tačiau kitos gali signalizuoti apie rimtesnius procesus organizme.
Pagrindinės priežastys:
- Dehidratacija. Skysčių trūkumas organizme sumažina kraujo tūrį ir daro įtaką kraujospūdžiui.
- Ilgalaikis stovėjimas arba staigus atsistojimas. Tai gali sukelti ortostatinę hipotenziją.
- Vaistų poveikis. Diuretikai, kraujospūdį mažinantys vaistai ar kitos priemonės gali sumažinti diastolinį rodmenį.
- Endokrininiai sutrikimai. Skydliaukės, antinksčių ar hormoninės sistemos pokyčiai gali veikti kraujagyslių tonusą.
- Širdies ligos. Širdies nepakankamumas ar sutrikęs širdies darbas gali mažinti spaudimą.
- Mitybos trūkumai. Per mažas druskos ar tam tikrų mineralų (pvz., natrio, kalio) vartojimas gali lemti žemą spaudimą.
Kaip vertinti diastolinį kraujospūdį 60 skirtinguose amžiaus tarpsniuose?
Amžius yra labai svarbus veiksnys, lemantis, kokie kraujospūdžio rodikliai laikomi tinkamais. Jaunesni suaugusieji dažniau turi žemesnius rodiklius, o vyresni žmonės – linkę į aukštesnį kraujospūdį, nes kraujagyslės standėja.
Į ką atkreipti dėmesį:
- Jauni suaugusieji. Dažniausiai diastolinis spaudimas 60 yra normalus ir nerimo nekelia.
- Vidutinio amžiaus asmenys. Rodmuo 60 gali būti normalus, tačiau reikėtų stebėti simptomus.
- Vyresni nei 60 metų žmonės. Jiems per žemas diastolinis spaudimas gali būti rizikingas, nes sumažėja kraujo tekėjimas į gyvybiškai svarbius organus.
Ką daryti, jei diastolinis spaudimas yra 60 ir jaučiatės blogai?
Jei toks kraujospūdžio rodiklis sukelia diskomfortą, svarbu imtis veiksmų, padedančių stabilizuoti būklę. Kai kuriais atvejais pakanka paprastų gyvenimo būdo pokyčių, kitais – būtina medicininė pagalba.
Rekomendacijos:
- Gerkite daugiau vandens, ypač šiltuoju metų laiku.
- Valgykite subalansuotą mitybą, užtikrinkite pakankamą druskos kiekį.
- Venkite staigaus režimo pokyčių – pavyzdžiui, lėtai kelkitės iš lovos.
- Reguliariai matuokite kraujospūdį, ypač jei rodikliai svyruoja.
- Kreipkitės į gydytoją, jei simptomai neslūgsta.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar diastolinis kraujospūdis 60 yra per žemas?
Daugeliui žmonių šis rodiklis yra normalus, tačiau kai kuriems gali reikšti žemą kraujospūdį, ypač jei pasireiškia simptomai.
Ar diastolinis spaudimas 60 gali būti pavojingas?
Taip, jei kartu atsiranda galvos svaigimas, silpnumas ar alpimas. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į specialistą.
Ar reikia gydyti diastolinį kraujospūdį 60?
Gydymas reikalingas tik tuomet, jei rodiklis sukelia simptomus arba yra susijęs su sveikatos sutrikimais.
Ar galiu sportuoti, jei mano diastolinis spaudimas yra 60?
Dažniausiai taip, ypač jei jaučiatės gerai. Vis dėlto, esant neįprastiems pojūčiams, verta pasitarti su gydytoju.
Praktiniai patarimai kasdienai
Tinkamas požiūris į savo sveikatą ir reguliarus kraujospūdžio stebėjimas padeda pastebėti pokyčius anksti. Skirkite laiko poilsiui, išlaikykite subalansuotą mitybą ir pasirūpinkite skysčių balansu. Jei diastolinis kraujospūdis 60 jums yra įprastas ir nesukelia diskomforto, tikėtina, kad tai jūsų normos dalis. Tačiau visuomet verta stebėti organizmo siunčiamus signalus ir reagoti laiku.
