Sumažėjęs širdies pulsas gali reikšti tiek visiškai normalią organizmo būklę, tiek tam tikrus sveikatos sutrikimus, kuriems verta skirti dėmesio. Daugelis žmonių pulsą sieja su fiziniu pajėgumu, nuovargiu ar emocine būsena, tačiau širdies ritmas yra kur kas sudėtingesnis rodiklis. Suprasti, kas gali lemti širdies veiklos sulėtėjimą ir kokiais atvejais būtina kreiptis į medikus, padeda ne tik ramiau reaguoti į pokyčius, bet ir laiku pastebėti rimtesnius sutrikimus.
Kada širdies pulsas laikomas sumažėjusiu?
Įprastai suaugusio žmogaus ramybės būsenoje širdis plaka 60–100 kartų per minutę. Jei pulsas nukrenta žemiau 60, ši būklė vadinama bradikardija. Vis dėlto svarbu atminti, kad ne kiekvienas sumažėjęs pulsas reiškia problemą. Kai kuriems žmonėms, ypač fiziškai aktyviems, toks ritmas yra normalus ir netgi rodo gerą širdies raumens būklę.
Natūralios priežastys, dėl kurių pulsas gali sumažėti
Yra daug situacijų, kai lėtesnis širdies pulsas yra visiškai normalus fiziologinis reiškinys. Kai kurios priežastys gali būti trumpalaikės, kitos – ilgalaikės, tačiau jos nekelia grėsmės sveikatai.
- Fizinis pasirengimas. Sportininkų ar reguliariai aktyviai judančių žmonių širdis dirba efektyviau, todėl jai nereikia plakti greitai, kad aprūpintų organizmą krauju.
- Miegas. Miego metu organizmo poreikis deguoniui sumažėja, todėl pulsas natūraliai sulėtėja.
- Temperatūros poveikis. Šaltis gali laikinai sulėtinti širdies ritmą, nes organizmas stengiasi išlaikyti šilumą.
- Genetiniai veiksniai. Kai kurių žmonių ramybės pulsas nuo mažens yra žemesnis nei vidutinis ir tai gali būti visiškai normalu.
Kokios sveikatos problemos gali lemti sumažėjusį pulsą?
Nors lėtas pulsas dažnai būna nekenksmingas, kartais jis gali rodyti tam tikrus sveikatos sutrikimus. Tokiais atvejais svarbu stebėti ne tik patį pulsą, bet ir lydinčius simptomus.
Širdies laidumo sutrikimai
Bradikardija gali atsirasti dėl problemų širdies laidumo sistemoje. Tai reiškia, kad elektriniai impulsai, atsakingi už širdies susitraukimus, keliauja per ląsteles per lėtai arba ne visuose taškuose perduodami tinkamai. Toks sutrikimas gali kelti riziką, jei širdis nebegali pumpuoti pakankamai kraujo.
Hormonų disbalansas
Sulėtėjęs širdies ritmas dažnai siejamas su hipotireoze – skydliaukės hormonų trūkumu. Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą ir energijos gamybą, todėl jų stoka gali sulėtinti daugelį organizmo funkcijų, įskaitant ir širdies darbą.
Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai
Kalis, natris, kalcis ir magnis yra ypač svarbūs tinkamam širdies darbui. Jei jų koncentracija kraujyje pakinta, elektriniai impulsai širdyje gali sulėtėti, o tai sumažina pulsą. Tokius pokyčius dažnai sukelia dehidratacija, didelis skysčių netekimas ar tam tikri medikamentai.
Vaistų poveikis
Širdies veiklą slopinantys vaistai, tokie kaip beta blokatoriai ar kai kurie vaistai nuo ritmo sutrikimų, gali sumažinti pulsą. Šie vaistai dažnai skiriami dėl padidėjusio kraujospūdžio ar širdies ligų, todėl lėtesnis pulsas gali būti numatytas jų poveikis. Vis dėlto staigus ar per didelis širdies ritmo kritimas gali rodyti, kad reikia peržiūrėti dozę.
Kada sumažėjęs pulsas gali būti pavojingas?
Nors daugeliu atvejų bradikardija nėra pavojinga, tam tikri simptomai gali signalizuoti, kad širdis nebesugeba tinkamai aprūpinti organizmo krauju. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
- Nuolatinis galvos svaigimas ar alpimas
- Dusulys ramybėje ar nedidelio fizinio krūvio metu
- Krūtinės skausmas ar spaudimas
- Neįprastas nuovargis ar energijos stygius
- Sumišimas ar koncentracijos pablogėjimas
Jei pulsas nukrenta žemiau 40 kartų per minutę, ypač jei tai lydi simptomai, reikalinga skubi medicinos pagalba.
Ką galima daryti pajutus sumažėjusį pulsą?
Jei sumažėjusį pulsą pastebite pirmą kartą, svarbu stebėti savijautą ir apsvarstyti galimas priežastis. Reguliariai tikrinkite, ar pulsas išlieka žemas, ir stebėkite, ar pasireiškia papildomi simptomai. Jei turite širdies ligų ar vartojate vaistus, apie pastebėtus pokyčius praneškite gydytojui. Kartais gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai – EKG, kraujo tyrimai arba širdies ritmo stebėjimas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Koks pulsas laikomas pavojingu?
Pulsas, kuris nuolat yra mažesnis nei 40 kartų per minutę, laikomas pavojingu, ypač jei jį lydi simptomai, tokie kaip alpimas ar dusulys.
Ar sumažėjęs pulsas visada reiškia ligą?
Ne. Sportininkams ir fiziškai aktyviems žmonėms lėtas pulsas gali būti normali būsena. Vis dėlto, jei atsiranda nemalonių simptomų, būtina pasitikrinti.
Ar stresas gali sumažinti pulsą?
Stresas dažniausiai padidina pulsą, tačiau kai kuriems žmonėms po intensyvaus streso organizmas gali reaguoti priešingai – atsiranda laikinas sulėtėjimas.
Kaip teisingai pamatuoti pulsą?
Pulsą galite matuoti ant riešo arba kaklo. Suskaičiuokite dūžius per 30 sekundžių ir padauginkite iš dviejų. Matavimą atlikite ramybės būsenoje.
Ar galima normaliai sportuoti turint lėtą pulsą?
Jei tai fiziologiškai normalus jūsų organizmo rodiklis ir gydytojas nenustatė sveikatos problemų, sportuoti galima. Vis dėlto, pajutus silpnumą ar galvos svaigimą, krūvį reikia sumažinti.
Papildomi būdai stiprinti širdies veiklą
Širdies sveikatą palaiko ne tik fizinis aktyvumas, bet ir kasdieniai įpročiai. Subalansuota mityba, pakankamas skysčių vartojimas, magnio ir kalio turintys maisto produktai, kokybiškas miegas bei streso valdymas padeda išlaikyti sveiką ritmą. Jei žinote, kad turite širdies rizikos faktorių, verta reguliariai tikrinti savo pulsą ir kraujospūdį bei aptarti pokyčius su specialistu.
