Žemas kraujo spaudimas dažnai laikomas mažiau pavojingu nei aukštas, tačiau daug žmonių kasdien kovoja su varginančiais jo simptomais: nuovargiu, galvos svaigimu, jėgų trūkumu ir net alpimu. Kai hipotenzija tampa nuolatiniu palydovu, svarbu suprasti, kodėl taip nutinka ir kokie sprendimai gali padėti pagerinti savijautą.
Kas laikoma žemu kraujo spaudimu?
Žemu kraujo spaudimu įprastai vadinama būsena, kai sistolinis kraujo spaudimas nukrenta žemiau 90 mmHg, o diastolinis – žemiau 60 mmHg. Tačiau svarbu žinoti, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus: kai kurie jaučiasi puikiai turėdami žemesnius rodiklius, kitiems net ir šiek tiek sumažėjęs spaudimas sukelia nemalonius pojūčius.
Dažniausios žemo kraujo spaudimo priežastys
Kraujo spaudimas gali kristi dėl įvairių priežasčių – nuo paveldimumo iki tam tikrų ligų ar įpročių. Štai dažniausi veiksniai:
- Skysčių trūkumas organizme.
- Netinkamas ar nepakankamas maitinimasis.
- Staigūs kūno padėties pokyčiai.
- Širdies veiklos sutrikimai.
- Hormonų disbalansas ar skydliaukės veiklos sutrikimai.
- Vaistų, tokių kaip antidepresantai ar diuretikai, poveikis.
- Ilgalaikis stresas, pervargimas ar nemiga.
Simptomai, kurie neturėtų būti ignoruojami
Žemas kraujo spaudimas ne visada sukelia juntamus simptomus, tačiau kai jie pasireiškia, gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę. Daugeliui jie tampa kasdienybe:
- Galvos svaigimas, ypač atsistojus.
- Mieguistumas ir energijos trūkumas.
- Šaltos rankos ir kojos.
- Silpnumas, apsvaigimo jausmas.
- Neryškus matymas.
- Sutrikęs koncentracijos gebėjimas.
- Alpimo epizodai.
Jeigu simptomai kartojasi kasdien, būtina sekti spaudimą ir pasikonsultuoti su mediku.
Gydytojų patarimai, kaip valdyti žemą kraujo spaudimą
Nors hipotenzija dažniausiai nėra pavojinga, netoleruojami simptomai gali būti kontroliuojami. Gydytojai rekomenduoja kelis esminius būdus, kaip pagerinti savijautą ir stabilizuoti kraujo spaudimą.
1. Skysčių vartojimas – esminis pagrindas
Viena dažniausių žemo kraujo spaudimo priežasčių yra dehidratacija. Todėl gydytojai pabrėžia:
- Gerti daugiau vandens – bent 1,5–2 litrus per dieną, jei nėra kontraindikacijų.
- Vengti perteklinio alkoholio vartojimo, kuris skatina skysčių netekimą.
- Rinktis gėrimus su elektrolitais po intensyvios fizinės veiklos ar karštuoju metų laiku.
2. Subalansuota mityba ir druskos kiekis
Žmonėms, turintiems žemą kraujo spaudimą, dažnai padeda šiek tiek didesnis druskos kiekis. Tačiau tai daryti reikėtų atsakingai ir pasitarus su gydytoju, ypač jei yra širdies ar inkstų ligų.
Rekomenduojama įtraukti:
- Pilnaverčius kompleksinius angliavandenius – grūdus, avižas, daržoves.
- Baltymų šaltinius, kurie stabilizuoja energijos lygį.
- Užkandžius tarp pagrindinių valgymų, kad būtų išvengta cukraus svyravimų.
3. Lėtas judėjimas keičiant kūno padėtį
Staigus atsistojimas gali sukelti galvos svaigimą ar net alpulį. Todėl patariama:
- Lėtai keltis iš lovos ar atsistojus iš sėdimos pozicijos.
- Rytais pirmiausia pasėdėti, įjungti kraujotaką su lengvais judesiais.
- Vengti ilgo stovėjimo vienoje vietoje.
4. Reguliarus fizinis aktyvumas
Sportas padeda gerinti kraujotaką ir stabilizuoti kraujo spaudimą. Ypač rekomenduojama:
- Vaikščiojimas.
- Plaukimas.
- Lengvas bėgiojimas.
- Joga ar tempimo pratimai.
Sportuoti reikėtų saikingai, stebint savijautą ir vengiant perkaitimo.
5. Kompresinės kojinės
Kai kraujas kaupiasi apatinėse galūnėse, blogėja kraujotaka ir krinta spaudimas. Kompresinės kojinės padeda sumažinti šį poveikį, ypač ilgiau stovint ar dirbant sėdimą darbą.
6. Kokybiškas miegas
Miego trūkumas silpnina organizmą ir gali dar labiau sumažinti kraujo spaudimą. Rekomenduojama miegoti bent 7–8 valandas, laikytis pastovaus režimo.
7. Stebėti vaistų poveikį
Jeigu žemas kraujo spaudimas prasidėjo pradėjus vartoti tam tikrus vaistus, būtina apie tai informuoti gydytoją. Gali būti, kad reikia koreguoti dozavimą ar pakeisti preparatą.
Dažniausios klaidos, kurios dar labiau mažina kraujo spaudimą
Norint pagerinti savijautą, svarbu žinoti, ko reikėtų vengti, kad simptomai nepablogėtų.
- Nevalgyti ilgą laiką ar praleisti pusryčius.
- Staigiai keltis iš lovos.
- Gerti per mažai vandens.
- Perkaitimas saunoje ar karštose voniose.
- Nešioti pernelyg aptemptus drabužius.
FAQ – Dažniausiai užduodami klausimai
Kada žemas kraujo spaudimas tampa pavojingas?
Jeigu spaudimas krinta staiga, kartu prasideda stiprus galvos svaigimas, silpnumas, dusulys ar alpimas, būtina kreiptis į medikus. Staigus kraujospūdžio kritimas gali būti rimtų sveikatos problemų požymis.
Ar žemas kraujo spaudimas gali sukelti galvos skausmus?
Taip, ypač jei sumažėja smegenų aprūpinimas krauju. Dažniausiai galvos skausmai nėra intensyvūs, tačiau jie gali būti varginantys.
Ar kava tikrai pakelia kraujo spaudimą?
Kava gali trumpam padidinti kraujo spaudimą, tačiau jos poveikis nėra ilgalaikis. Gydytojai nerekomenduoja pasikliauti tik kava, ypač jei išgeriant daugiau jos kyla nerimo ar širdies plakimo pojūčių.
Ar reikėtų vartoti vitaminus ar maisto papildus?
Magnis, B grupės vitaminai ir geležis kartais padeda sumažinti simptomus, tačiau vartoti juos reikėtų tik pasitarus su gydytoju ir atlikus tyrimus.
Praktiniai patarimai kasdienai, kai spaudimas nuolat žemas
Norint geriau jaustis kasdien, galima išbandyti kelis paprastus įpročius: ryte gerti stiklinę vandens, turėti su savimi lengvų užkandžių, vengti staigių judesių, o dirbant sėdimą darbą kas valandą atsistoti ir pajudėti. Šie maži pokyčiai gali smarkiai pagerinti savijautą ir sumažinti galvos svaigimo ar silpnumo epizodus.
