Žemas kraujospūdis, dar vadinamas hipotenzija, gali sukelti daugybę nemalonių simptomų: silpnumą, galvos svaigimą, neryškų matymą, nuovargį ar net alpimą. Nors daugeliui žmonių žemesnis spaudimas yra visiškai normalus reiškinys, kai kuriems jis gali sutrikdyti kasdienę savijautą ir gyvenimo ritmą. Suprasti, kodėl taip nutinka ir kokių priemonių galima imtis, padeda ne tik jaustis geriau, bet ir užkirsti kelią galimoms sveikatos problemoms.
Kas yra žemas kraujospūdis?
Žemas kraujospūdis paprastai diagnozuojamas tuomet, kai sistolinis (viršutinis) spaudimas nukrenta žemiau 100 mmHg, o diastolinis (apatinis) – žemiau 60 mmHg. Tačiau svarbu pabrėžti, kad kiekvieno žmogaus normalus spaudimo lygis gali skirtis. Tai, kas vienam asmeniui yra įprastas kraujospūdis, kitam gali sukelti nepageidaujamus simptomus.
Hipotenzija gali būti nuolatinė arba epizodinė – pavyzdžiui, staigiai atsistojus, po intensyvaus fizinio krūvio ar ilgai stovint vienoje vietoje. Dažniausiai tai nėra pavojinga, tačiau tam tikrais atvejais gali signalizuoti kitus sveikatos sutrikimus.
Galimos žemo spaudimo priežastys
Priežastys gali būti labai įvairios, priklausomai nuo amžiaus, gyvenimo būdo ir sveikatos būklės. Dažniausiai pasitaikančios yra šios:
- Skysčių trūkumas (dehidratacija) – per mažas skysčių kiekis mažina kraujo tūrį, todėl krenta spaudimas.
- Mažas hemoglobinas arba geležies stoka – mažiau deguonies pernešantis kraujas gali lemti silpnumą ir spaudimo kritimą.
- Staigus atsistojimas (ortostatinė hipotenzija) – kraujas nespėja greitai pasiskirstyti organizme.
- Hormonų sutrikimai, pavyzdžiui, skydliaukės veiklos pokyčiai.
- Širdies veiklos sutrikimai, dėl kurių sumažėja kraujo pompa.
- Per mažas druskos kiekis maiste.
- Tam tikri vaistai, ypač skirti aukštam kraujospūdžiui ar depresijai gydyti.
Kokie simptomai rodo žemą spaudimą?
Nors simptomai gali skirtis, dažniausiai pasireiškia:
- Galvos svaigimas arba apsvaigimo pojūtis
- Silpnumas ir energijos trūkumas
- Neryškus matymas
- Šaltos galūnės
- Pykinimas
- Svaiginantis jausmas atsistojus
- Alpimo priepuoliai
Jeigu šie simptomai kartojasi, trukdo kasdieniams darbams arba atsiranda be aiškios priežasties, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Ką daryti, kad sumažėtų žemo spaudimo sukelti simptomai?
Yra daugybė kasdienių būdų, kurie gali padėti stabilizuoti spaudimą arba bent jau sušvelninti nemalonius pojūčius.
Padidinkite skysčių kiekį
Vanduo padeda palaikyti tinkamą kraujo tūrį, o tai tiesiogiai susiję su kraujospūdžio lygiu. Rekomenduojama per dieną išgerti ne mažiau kaip 1,5–2 litrus vandens, ypač karštomis dienomis ar aktyviai sportuojant.
Įtraukite daugiau druskos
Skirtingai nei žmonėms, turintiems aukštą spaudimą, žemo spaudimo varginami asmenys kartais gali šiek tiek padidinti druskos kiekį racione. Žinoma, tai reikėtų daryti atsakingai ir vengti perteklinio vartojimo.
Valgykite reguliariai
Per ilgos pertraukos tarp valgymų gali dar labiau sumažinti spaudimą. Rinkitės lengvus, maistingus užkandžius ir subalansuotus patiekalus. Labai naudingi baltymai, gerieji riebalai ir sudėtiniai angliavandeniai.
Judėkite ir stiprinkite kraujotaką
Lengva fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, plaukimas ar tempimo pratimai, skatina kraujo apytaką ir padeda palaikyti stabilesnį spaudimą. Tačiau reikėtų vengti staigių, intensyvių judesių, kurie gali sukelti galvos svaigimą.
Keiskite kūno padėtį lėtai
Staiga atsistojus kraujas nespėja persiskirstyti, todėl gali svaigti galva arba tamsėti akys. Pabandykite atsikelti lėtai, pirmiausia pasėdėję, o tada atsistoję.
Dėvėkite kompresines kojines
Kai kuriems žmonėms kompresinės kojinės padeda pagerinti kojų kraujotaką ir sumažinti ortostatinės hipotenzijos simptomus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors žemas spaudimas dažniausiai nėra pavojingas, tam tikrais atvejais būtinas medicininis įvertinimas. Jeigu juntate nuolatinį galvos svaigimą, alpstate, jūsų simptomai atsirado staiga arba kartu pasireiškia krūtinės skausmas, dusulys ar širdies ritmo pakitimai, svarbu nedelsiant pasikonsultuoti su specialistu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar žemas spaudimas yra pavojingas?
Daugeliu atvejų – ne. Tačiau jei simptomai ryškūs, dažni arba atsiranda be aiškios priežasties, tai gali būti kitų sveikatos problemų ženklas.
Ar galiu sportuoti, jei mano spaudimas žemas?
Taip, tačiau rekomenduojama rinktis vidutinio intensyvumo veiklą ir vengti staigių judesių. Fizinis aktyvumas paprastai net pagerina savijautą.
Ar padeda kava?
Kofeinas gali laikinai pakelti kraujospūdį, todėl kai kuriems žmonėms jis suteikia energijos. Vis dėlto tai tik trumpalaikis sprendimas, todėl nereikėtų piktnaudžiauti.
Kodėl žemas spaudimas dažnai kamuoja jaunus žmones?
Jauni žmonės dažniau turi aktyvią nervų sistemą ir greitesnę kraujotakos reakciją, todėl spaudimas gali svyruoti. Tačiau dažniausiai tai nekelia rimtų sveikatos grėsmių.
Praktiniai patarimai kasdienai
Norint sumažinti žemo kraujospūdžio diskomfortą, vertėtų palaikyti aktyvų gyvenimo būdą, stebėti mitybą ir pakankamai ilsėtis. Reguliarus skysčių vartojimas, išlaikyta mitybos pusiausvyra ir sąmoningas savo kūno poreikių stebėjimas padeda išvengti staigių spaudimo kritimų. Kiekvienas žmogus gali rasti sau tinkamą būdą jaustis geriau, tačiau esant nuolatiniams simptomams svarbu neignoruoti organizmo siunčiamų signalų.
