Žemas kraujo spaudimas gali sukelti nuovargį, galvos svaigimą, susilpnėjusį susikaupimą ir bendrą negalavimo jausmą. Nors daugeliui žmonių ši būklė nėra pavojinga, jos simptomai gali trukdyti kasdieniam gyvenimui. Svarbu suprasti, kas gali lemti kraujospūdžio sumažėjimą ir kokie paprasti įpročiai padeda jaustis geriau.
Kas laikoma žemu kraujo spaudimu?
Kraujospūdis laikomas žemu, kai sistolinis (viršutinis) rodiklis nukrenta žemiau 90 mmHg, o diastolinis (apatinis) – žemiau 60 mmHg. Tačiau kiekvieno žmogaus organizmas individualus: kai kurie jaučiasi puikiai net esant žemam spaudimui, o kiti pastebi nemalonius simptomus vos tik rodikliai truputį nukrenta.
Žemą kraujo spaudimą gali lemti įvairūs veiksniai – nuo natūralios organizmo būklės iki tam tikrų sveikatos sutrikimų. Kadangi priežastys gali būti skirtingos, svarbu įsiklausyti į savo savijautą ir, esant poreikiui, pasitarti su sveikatos specialistu.
Dažniausi žemo kraujospūdžio simptomai
Žemas kraujo spaudimas gali pasireikšti įvairiai, tačiau dažniausiai žmonės skundžiasi šiais negalavimais:
- Galvos svaigimu, ypač atsistojus.
- Nuovargiu ir silpnumu.
- Šaltomis rankomis ir pėdomis.
- Neryškiu matymu ar „žvaigždutėmis“ prieš akis.
- Koncentracijos stoka.
- Greitesniu širdies plakimu.
Jei tokie simptomai pasireiškia dažnai, verta stebėti savo kraujospūdį ir aptarti situaciją su šeimos gydytoju.
Kas gali lemti sumažėjusį kraujospūdį?
Priežasčių, kodėl kraujospūdis krinta, yra daug. Dažniausiai pasitaikančios:
- Nesubalansuota mityba arba nepakankamas skysčių kiekis.
- Vitaminų trūkumas, ypač B grupės ir folio rūgšties.
- Stresas, nemiga ar pervargimas.
- Staigūs kūno padėties pokyčiai.
- Kai kurių vaistų poveikis.
- Hormonų pusiausvyros sutrikimai.
Kai kuriais atvejais žemas spaudimas yra visiškai normalus ir netgi sveikintinas, tačiau jei jis sukelia diskomfortą, svarbu išmokti padėti organizmui jaustis geriau.
Ekspertų patarimai, kaip sumažinti žemo kraujospūdžio simptomus
Nors kiekviena situacija individuali, specialistai dažnai rekomenduoja keletą paprastų, kasdien lengvai pritaikomų būdų, kurie padeda stabilizuoti kraujospūdį ir pagerinti savijautą.
1. Vartokite daugiau skysčių
Dehidratacija yra viena dažniausių žemo kraujospūdžio priežasčių. Vanduo padeda palaikyti tinkamą kraujo tūrį, o tai tiesiogiai veikia kraujospūdį. Suaugusiam žmogui dažnai rekomenduojama išgerti apie 1,5–2 litrus vandens per dieną, tačiau poreikis gali skirtis priklausomai nuo aktyvumo, oro temperatūros ir kitų veiksnių.
2. Rinkitės maistingus, subalansuotus valgius
Reguliarus valgymas mažesnėmis porcijomis padeda išlaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje, o tai svarbu kraujospūdžio kontrolei. Naudinga įtraukti:
- Daržoves ir vaisius.
- Pilno grūdo produktus.
- Baltymų šaltinius, tokius kaip žuvis, kiaušiniai, ankštinės kultūros.
- Maistinius produktus, kuriuose yra daugiau druskos, jei tai leidžia gydytojas.
Per mažas druskos kiekis gali sumažinti kraujospūdį, tačiau šį aspektą būtina derinti su specialistu, ypač jei turite kitų sveikatos sutrikimų.
3. Venkite staigių judesių
Jei kraujospūdis linkęs kristi atsistojus, pabandykite keltis pamažu. Pirmiausia atsisėskite lovoje, šiek tiek pasėdėkite ir tik tada atsistokite. Taip išvengsite staigaus kraujotakos pokyčio ir galvos svaigimo.
4. Dėvėkite kompresines kojines
Kompresinės kojinės gali padėti pagerinti kraujotaką ir apsaugoti nuo kraujo kaupimosi kojose, dėl kurio kraujospūdis gali kristi. Tai ypač naudinga žmonėms, kurie ilgai sėdi ar stovi.
5. Stiprinti fizinį aktyvumą
Reguliarus fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, ėjimas ar lengva mankšta, padeda stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą. Net trumpi kasdieniai pasivaikščiojimai gali turėti teigiamos įtakos kraujospūdžiui ir savijautai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada žemas kraujospūdis tampa pavojingas?
Žemas kraujospūdis pavojingu gali tapti tuomet, kai sukelia alpimą, itin stiprų galvos svaigimą, širdies plakimo sutrikimus ar kitus ryškius simptomus. Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją.
Ar žemas kraujospūdis gali būti nuolatinis?
Taip, kai kuriems žmonėms žemas spaudimas yra natūrali organizmo būsena. Jei jis nesukelia diskomforto, dažniausiai nėra reikalo dėl to nerimauti.
Ar reikėtų vartoti daugiau druskos?
Didesnis druskos vartojimas kai kuriems žmonėms padeda pakelti kraujospūdį, tačiau tai turėtų būti daroma tik atsakingai ir pasikonsultavus su specialistu.
Ar kava gali padidinti kraujospūdį?
Kofeinas trumpam gali pakelti kraujospūdį, todėl kai kurie žmonės jaučiasi geriau išgėrę puodelį kavos. Tačiau nereikėtų tuo piktnaudžiauti, ypač jei esate jautrūs kofeinui.
Kada verta kreiptis į specialistus
Jeigu žemas kraujospūdis trukdo kasdieniam gyvenimui, sukelia stiprius simptomus arba staiga atsiranda be aiškios priežasties, verta pasitarti su sveikatos specialistu. Profesionalas gali atlikti reikiamus tyrimus, padėti nustatyti priežastis ir patarti, kaip palaikyti gerą savijautą ilgalaikėje perspektyvoje.
