Žemas kraujo spaudimas, dar vadinamas hipotenzija, daugeliui žmonių sukelia nemalonius simptomus – svaigsta galva, trūksta energijos, atsiranda silpnumo pojūtis ar net alpimas. Nors žemas spaudimas dažnai laikomas mažiau pavojingu nei aukštas, jis gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę ir kasdienę veiklą. Suprasti galimas priežastis ir žinoti, ką daryti, kai spaudimas nukrinta, yra svarbu kiekvienam, ypač tiems, kurie nuolat susiduria su šia problema.
Kas yra žemas kraujo spaudimas?
Žemas kraujo spaudimas diagnozuojamas tuomet, kai sistolinis kraujospūdis nukrinta žemiau 90 mmHg, o diastolinis – žemiau 60 mmHg. Tačiau svarbu prisiminti, kad kiekvieno žmogaus organizmas individualus – tiems, kurių kraujospūdis natūraliai būna žemas, simptomų gali visai nebūti. Vis dėlto, jeigu šie rodikliai nėra įprasti arba pasireiškia simptomai, būtina į situaciją atkreipti dėmesį.
Dažniausios žemo kraujo spaudimo priežastys
Hipotenziją gali lemti įvairūs veiksniai, kuriuos verta atpažinti, kad būtų lengviau valdyti būklę.
- Skysčių trūkumas. Dehidratacija mažina kraujo kiekį kraujagyslėse, todėl spaudimas gali kristi.
- Mitybos nepakankamumas. Vitaminų B12, folio rūgšties ar geležies trūkumas gali sukelti mažakraujystę, kuri neretai lydima žemo spaudimo.
- Staigus atsistojimas. Ortostatinė hipotenzija dažnai pasireiškia, kai iš sėdimos ar gulimos padėties per greitai atsistojama.
- Širdies ir endokrininės ligos. Širdies ritmo sutrikimai, antinksčių nepakankamumas ar skydliaukės problemos gali lemti kraujospūdžio kritimą.
- Nėštumas. Daugelis nėščiųjų pastebi, kad jų spaudimas yra žemesnis nei įprastai.
- Vaistai. Kai kurie vaistai, ypač diuretikai, antidepresantai ar vaistai nuo hipertenzijos, gali sumažinti spaudimą.
Kokie simptomai rodo, kad kraujo spaudimas per žemas?
Nors kai kurie žmonės žemo spaudimo nejaučia, kiti gali patirti įvairius diskomfortus, kurie neretai trikdo kasdienybę.
- Galvos svaigimas ar lengvumas galvoje
- Neryškus matymas
- Nuovargis, bendras silpnumas
- Pykinimas
- Sutrikusi koncentracija
- Šaltos rankos ir pėdos
- Alpimo epizodai
Jeigu simptomai kartojasi arba trukdo kasdieniams darbams, svarbu ieškoti priežasčių ir rinktis tinkamus sprendimus.
Ką daryti, kai vargina žemas kraujo spaudimas?
Norint efektyviai suvaldyti žemą spaudimą, verta imtis kelių paprastų, bet veiksmingų priemonių. Kai kurios iš jų gali padėti jau per kelias minutes.
1. Išgerkite daugiau skysčių
Vanduo – pirmoji pagalba esant žemam kraujo spaudimui. Dehidratacija yra viena dažniausių priežasčių, todėl dienos metu rekomenduojama suvartoti pakankamai skysčių. Esant staigiam spaudimo kritimui, stiklinė vandens gali padėti pakelti savijautą.
2. Padidinkite druskos kiekį
Skirtingai nei žmonėms, turintiems aukštą spaudimą, hipotenzija sergantiems saikingai padidintas druskos vartojimas gali būti naudingas. Druska sulaiko skysčius organizme ir padidina kraujo tūrį, o taip gali pakilti ir spaudimas. Vis dėlto, prieš keisdami mitybą, pasitarkite su gydytoju.
3. Valgykite dažniau ir mažesnėmis porcijomis
Dideli ir reti valgiai kartais sukelia kraujospūdžio kritimą, ypač po valgio. Mažesnės, bet dažnesnės porcijos padeda palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje ir apsaugo nuo staigaus spaudimo kritimo.
4. Atsargiai keiskite kūno padėtį
Staigus atsistojimas – dažna ortostatinės hipotenzijos priežastis. Todėl iš lovos ar kėdės reikia keltis lėtai, suteikti organizmui kelias sekundes prisitaikyti. Jeigu atsistojus pajuntate galvos svaigimą, geriau trumpam atsisėsti ar atsiremti.
5. Dėvėkite kompresines kojines
Kompresinės kojinės pagerina kraujo cirkuliaciją kojose, sumažina kraujo kaupimąsi apatinėse galūnėse ir gali padėti stabilizuoti spaudimą. Tai ypač naudinga tiems, kurie dirba stovimą darbą.
6. Įtraukite daugiau baltymų ir vitaminų
Subalansuota mityba tiesiogiai veikia kraujospūdį. Vitaminų B12, folio rūgšties, geležies trūkumas gali sutrikdyti kraujo gamybą, todėl rekomenduojama valgyti mėsą, žuvį, kiaušinius, žalius lapinius daržoves, ankštinius produktus.
7. Stiprinkite fizinę sveikatą
Reguliarus fizinis aktyvumas – vaikščiojimas, plaukimas, lengvi pratimai – stiprina širdį ir kraujagysles, todėl sumažėja staigių spaudimo kritimų tikimybė.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors žemas kraujo spaudimas dažniausiai nėra pavojingas, tam tikrais atvejais būtina profesionali pagalba. Kreipkitės į gydytoją, jeigu:
- spaudimas nuolat labai žemas ir kartu jaučiate silpnumą;
- dažnai alpstate arba prarandate pusiausvyrą;
- skauda krūtinę ar trūksta oro;
- įtariate, kad hipotenziją sukėlė vaistai;
- turite širdies, hormonų ar kraujo ligų istoriją.
Gydytojas gali atlikti tyrimus, nustatyti priežastį ir skirti tinkamą gydymą.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl rytais spaudimas būna žemesnis?
Rytais organizmas būna labiau dehidratavęs, kraujotaka lėtesnė, todėl spaudimas gali būti žemesnis nei dienos metu.
Ar kofeinas padeda pakelti spaudimą?
Taip, kava ar arbata su kofeinu gali trumpam padidinti spaudimą ir pagerinti savijautą, tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimas.
Ar žemas spaudimas pavojingas?
Daugeliu atvejų žemas spaudimas nepavojingas, tačiau jeigu sukelia alpimą, galvos svaigimą ar atsiranda staiga, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Ar nėštumo metu žemas spaudimas normalu?
Taip, nėštumo metu spaudimas dažnai būna žemesnis dėl hormoninių pokyčių. Vis dėlto, jeigu simptomai ryškūs, verta aptarti tai su gydytoju.
Kokius kraujo spaudimo pakilimo būdus galima išbandyti namuose?
Namuose galima taikyti kelis nesudėtingus metodus, kurie padeda stabilizuoti savijautą – pradedant skysčių gėrimu ir baigiant lengvais fiziniais pratimais. Šie būdai paprasti, bet dažnai labai veiksmingi.
