Pastaraisiais metais Lietuvoje karščio bangos vis dažniau tampa kasdienybe. Aukštos temperatūros ne tik apsunkina įprastus darbus, bet ir kelia riziką sveikatai, ypač pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis, kai termometro stulpelis už lango nekinta kelias dienas iš eilės. Toliau pateikiami ekspertų patarimai padės pasirūpinti savo ir artimųjų gerove.
Kaip išlaikyti namus vėsesnius
Nors daugelis butų ir namų Lietuvoje neturi oro kondicionavimo sistemų, yra veiksmingų būdų sumažinti karštį patalpose.
- Užtraukite užuolaidas ir žaliuzes. Langai yra pagrindinis šilumos šaltinis, todėl šviesos nepraleidžiančios užuolaidos padeda pastebimai sumažinti temperatūrą.
- Venkite atidaryti langus dienos metu. Karštas lauko oras tik dar labiau įkaitins namus. Vėdinkite tik vakare ir naktį.
- Naudokite ventiliatorius strategiškai. Jei turite kelis ventiliatorius, pastatykite juos taip, kad oras cirkuliuotų per visą patalpą, o ne pūstų į vieną tašką.
- Išjunkite nenaudojamus prietaisus. Elektronika skleidžia šilumą, todėl mažiau aktyvių prietaisų reiškia mažiau karščio namuose.
- Drėgni rankšluosčiai ar dubenys su vandeniu. Padėti prie ventiliatoriaus jie gali suteikti vėsesnio oro pojūtį.
Mityba ir skysčių vartojimas karštomis dienomis
Ekspertai sako, kad tinkama mityba padeda organizmui geriau prisitaikyti prie karščių ir išvengti perkaitimo. Ypač svarbu neleisti kūnui dehidratuoti.
- Gerkite daugiau vandens nei įprastai. Rekomenduojama gerti mažais kiekiais, bet dažnai. Venkite saldžių gazuotų gėrimų.
- Valgykite lengviau virškinamą maistą. Rinkitės daržoves, vaisius, liesą mėsą, sriubas ir šaltus užkandžius.
- Ribokite karštus ir riebius patiekalus. Jie apsunkina organizmą ir gali padidinti kūno temperatūrą.
- Gerkite mineralinį vandenį po aktyvumo. Taip atstatysite elektrolitų pusiausvyrą, kuri greitai sutrinka karštyje.
Elgesys lauke: kaip išvengti perkaitimo
Karštomis dienomis nebūtina visą laiką būti namuose, tačiau būtina laikytis atsargumo priemonių.
- Venkite būti saulėje nuo 11 iki 17 valandos. Tai metas, kai ultravioletinių spindulių intensyvumas yra didžiausias.
- Dėvėkite šviesius ir laisvus drabužius. Natūralūs audiniai, tokie kaip linas ar medvilnė, padeda odai kvėpuoti.
- Naudokite apsauginius kremus. SPF bent 30 padeda apsaugoti nuo nudegimų ir odos perkaitimo.
- Su savimi turėkite vandens. Net trumpa kelionė gali baigtis dehidratacija, jei temperatūra ypač aukšta.
- Pasirinkite pavėsį. Jei reikia palaukti ar pailsėti, stenkitės tai daryti ne saulės atokaitoje.
Ką daryti, jei pajutote perkaitimo simptomus
Perkaitimas gali būti pavojingas sveikatai, todėl svarbu greitai į jį reaguoti.
- Atsitraukite į pavėsį arba vėsią patalpą.
- Išgerkite stiklinę vandens arba elektrolitų gėrimo.
- Užsidėkite drėgną rankšluostį ant kaklo arba rankų.
- Venkite fizinio aktyvumo bent kelias valandas.
- Jei pasireiškia galvos svaigimas ar pykinimas, kreipkitės į medikus.
Vyresnio amžiaus žmonių ir vaikų apsauga
Šios grupės yra ypač jautrios karščiui, todėl jų saugumu reikia pasirūpinti dar atidžiau.
- Reguliariai pasižiūrėkite, kaip jie jaučiasi. Ypač per pietus, kai temperatūra aukščiausia.
- Nekaitinkite jų aktyvia veikla. Rinkitės ramias, pavėsio reikalaujančias užduotis.
- Rūpinkitės jų hidracija. Skatinkite gerti vandenį net tada, kai nejaučia troškulio.
- Neužmirškite naminių gyvūnų. Jie taip pat kenčia nuo karščių, todėl užtikrinkite jiems vėsią vietą ir vandens.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kaip dažnai reikia gerti vandenį per karščius?
Ekspertai rekomenduoja gerti mažais gurkšniais kas 20–30 minučių, net jei nejaučiate troškulio. Taip išvengsite dehidratacijos.
Ar ventiliatorius gali pakeisti oro kondicionierių?
Ventiliatorius ne vėsina oro, o tik cirkuliuoja jį, todėl poveikis yra psichologinis ir laikinas. Tačiau kartu su kitomis priemonėmis jis gali pastebimai pagerinti savijautą.
Ar galima sportuoti per didelius karščius?
Sportuoti rekomenduojama tik anksti ryte arba vakare. Vidurdienį padidėja perkaitimo rizika, todėl intensyvios treniruotės nerekomenduojamos.
Kaip greitai sumažinti kūno temperatūrą?
Galite nusiprausti drungnu dušu, padėti šaltus kompresus ant kaklo ar riešų, gerti vandenį mažais kiekiais ir pailsėti pavėsyje.
Prevencinės priemonės karščio bangoms ateityje
Karščiai Lietuvoje dažnėja, tad verta iš anksto pasiruošti: investuoti į langų uždengimus, ventiliaciją, apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir planuoti aktyvesnes veiklas rytais arba vakarais. Ilgalaikis pasirengimas padeda lengviau išgyventi net ir didžiausią kaitrą.
