Kas laikoma per žemu kraujospūdžiu?
Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis svyruoja apie 120/80 mmHg. Kai sistolinis (viršutinis) kraujospūdis nukrenta žemiau nei 100 mmHg, o diastolinis (apatinis) – mažesnis nei 60 mmHg, tai jau laikoma žemu kraujospūdžiu. Tačiau svarbu nepamiršti, kad kiekvieno žmogaus norma gali būti individuali – kai kuriems žmonėms žemas kraujospūdis yra įprastas ir nesukelia jokių simptomų.
Problema atsiranda tada, kai kartu pasireiškia silpnumas, galvos svaigimas, šaltas prakaitas, pykinimas ar neryškus matymas. Tokiu atveju kraujospūdžio sumažėjimas turi būti vertinamas rimtai, nes tai gali būti ir tam tikrų ligų simptomas.
Dažniausios žemo kraujospūdžio priežastys
Hipotenziją gali sukelti įvairūs veiksniai. Dažniausiai tai dehidratacija, kai organizmui trūksta skysčių, todėl sumažėja kraujo tūris ir slėgis kraujagyslėse. Kita priežastis – ilgas stovėjimas ar staigus atsistojimas, kai kraujas „nusileidžia“ į apatines kūno dalis. Žemas spaudimas taip pat gali pasireikšti dėl tam tikrų vaistų, širdies veiklos sutrikimų, hormonų disbalanso ar net per mažo druskos kiekio racione.
Moterims hipotenzija neretai pasireiškia nėštumo metu, o vyresniems žmonėms – dėl natūraliai silpnesnės kraujagyslių sistemos. Kartais priežastis gali būti ir lėtinis nuovargis ar miego trūkumas.
Kaip pakelti žemą kraujospūdį namuose?
Jeigu kraujospūdis nukrito, o šalia nėra rimtų simptomų, galima imtis paprastų priemonių, kurios padeda greitai pagerinti savijautą. Pirmiausia reikėtų atsisėsti arba atsigulti, pakelti kojas aukščiau galvos lygio – tai padeda kraujui greičiau grįžti į širdį ir smegenis. Taip pat rekomenduojama išgerti stiklinę vandens – jei įtariamas skysčių trūkumas, tai gali suteikti palengvėjimą vos per kelias minutes.
Padėti gali ir šiek tiek sūraus maisto, pavyzdžiui, alyvuogės, sūris ar nedidelis kiekis sūdytų riešutų. Druska sulaiko vandenį organizme ir laikinai pakelia kraujo spaudimą. Tačiau svarbu neperlenkti lazdos – per didelis druskos kiekis gali būti žalingas širdžiai.
Kasdieniai įpročiai, padedantys palaikyti normalų kraujospūdį
Žemas kraujospūdis dažnai susijęs su gyvenimo būdu. Reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis ir subalansuota mityba gali padėti išvengti hipotenzijos. Rekomenduojama valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis – per didelis maisto kiekis vienu metu gali sumažinti kraujo tiekimą smegenims ir sukelti svaigimą.
Be to, svarbu vengti ilgai stovėti vienoje vietoje ir staigiai nekeisti kūno padėties. Atsistojus po ilgesnio sėdėjimo ar gulėjimo, tai reikėtų daryti lėtai, kad organizmas spėtų prisitaikyti prie kraujotakos pokyčių.
Kava ar stipri juoda arbata taip pat gali padėti trumpam pakelti kraujospūdį, nes kofeinas stimuliuoja širdies veiklą ir kraujagyslių tonusą. Visgi šis poveikis laikinas, todėl negalima remtis vien kava kaip sprendimu – ilgainiui ji gali sukelti priklausomybę ar miego sutrikimus.
Mitybos patarimai sergantiems hipotenzija
Subalansuota mityba – vienas svarbiausių veiksnių, padedančių išlaikyti tinkamą kraujospūdį. Rekomenduojama valgyti pakankamai baltymų, geležies ir B grupės vitaminų turinčių produktų: liesos mėsos, žuvies, kiaušinių, ankštinių daržovių, pilno grūdo produktų. Geležies trūkumas gali sukelti anemiją, o tai dar labiau mažina kraujospūdį.
Gerkite pakankamai vandens – bent 1,5–2 litrus per dieną, ypač karštomis dienomis ar po fizinio krūvio. Skysčių stoka – viena dažniausių hipotenzijos priežasčių. Venkite alkoholio, nes jis plečia kraujagysles ir dar labiau mažina spaudimą.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Nors lengvas kraujospūdžio sumažėjimas nėra pavojingas, nuolatinis ar staigus spaudimo kritimas turėtų kelti nerimą. Jei kraujospūdis dažnai būna mažesnis nei 90/60 mmHg, o kartu pasireiškia galvos svaigimas, alpimas, širdies ritmo sutrikimai ar dusulys, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Tai gali būti rimtesnių sveikatos problemų – endokrininės sistemos sutrikimų, širdies nepakankamumo ar kraujagyslių ligų – požymis.
Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, EKG ar kitus diagnostinius testus, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai, tačiau dažniausiai užtenka gyvenimo būdo korekcijos.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar žemas kraujospūdis pavojingas?
Paprastai ne, tačiau jei jis sukelia alpimą, silpnumą ar kitus simptomus, būtina ieškoti priežasties. Kai kuriais atvejais tai gali būti rimtų sveikatos problemų signalas.
Ar galima vartoti daugiau druskos, kad spaudimas pakiltų?
Taip, saikingai. Nedidelis druskos kiekio padidinimas gali padėti, tačiau ilgalaikis perteklinis vartojimas didina širdies ligų riziką. Visada pasitarkite su gydytoju, jei žemas spaudimas kartojasi.
Ar padeda kava?
Kofeinas gali laikinai padidinti spaudimą, todėl kava ar stipri arbata tinka kaip greita pagalba, tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimas. Gerkite ją saikingai.
Ar sportas tinka žmonėms su žemu kraujospūdžiu?
Taip, fizinis aktyvumas stiprina širdį ir kraujagysles. Rinkitės vidutinio intensyvumo veiklas – vaikščiojimą, plaukimą ar lengvą bėgiojimą. Venkite staigių judesių ar per didelio krūvio.
Kasdieniai ritualai geresnei savijautai
Kiekvieną rytą pradėkite nuo stiklinės vandens ir kelių lengvų tempimo pratimų. Tai padeda suaktyvinti kraujotaką ir išvengti rytinio silpnumo. Valgykite reguliariai, neperšalkite ir stenkitės miegoti bent 7–8 valandas per parą. Net ir nedideli gyvenimo būdo pokyčiai gali turėti didelę įtaką jūsų savijautai ir energijos lygiui visos dienos metu.
