Išmatų tyrimas: kaip jį atlikti namuose

Posted on
Išmatų tyrimas – tai vienas paprasčiausių ir tuo pačiu svarbiausių laboratorinių tyrimų, leidžiančių įvertinti virškinimo sistemos veiklą, nustatyti infekcijas, parazitus ar kraujo pėdsakus, kurie gali rodyti rimtesnius sveikatos sutrikimus. Nors pats tyrimas atliekamas laboratorijoje, mėginį galima surinkti ir namų sąlygomis. Tinkamas pasiruošimas ir tvarkingas mėginio surinkimas yra būtini, kad rezultatai būtų tikslūs ir patikimi.

Kada rekomenduojama atlikti išmatų tyrimą

Išmatų tyrimas skiriamas, kai įtariami virškinimo sutrikimai, infekcijos ar kiti sveikatos pokyčiai. Dažniausios priežastys, dėl kurių gydytojas gali paskirti šį tyrimą:

  • užsitęsęs viduriavimas ar vidurių užkietėjimas,
  • pilvo skausmai, pūtimas, pykinimas,
  • įtarimas dėl helmintų ar kitų parazitų,
  • kraujas išmatose ar juodos spalvos išmatos,
  • neaiškios kilmės svorio kritimas,
  • įtariami žarnyno uždegimai, celiakija ar kiti sutrikimai.

Taip pat šis tyrimas gali būti atliekamas profilaktiškai, pavyzdžiui, siekiant anksti nustatyti storosios žarnos vėžio požymius ar infekcines ligas, ypač keliaujant į šalis, kur dažnos žarnyno infekcijos.

Kaip pasiruošti išmatų tyrimui

Norint, kad išmatų tyrimas parodytų patikimus rezultatus, būtina tinkamai pasiruošti. Pagrindinės pasiruošimo taisyklės yra šios:

  • Jei gydytojas nenurodė kitaip, tyrimui nereikia specialios dietos, tačiau dieną prieš mėginio ėmimą rekomenduojama vengti riebaus, labai aštraus maisto.
  • Jei atliekamas slapto kraujo testas, 2–3 dienas prieš tyrimą reikėtų vengti raudonos mėsos, burokėlių, geležies preparatų ir aspirino – šie produktai gali sukelti klaidingus teigiamus rezultatus.
  • Prieš mėginio ėmimą negalima vartoti vidurius laisvinančių preparatų, klizmų ar tiesiosios žarnos žvakučių, nes jos gali pakeisti išmatų sudėtį.
  • Išmatos turi būti natūraliai pasišalintos be papildomų priemonių.

Kaip surinkti išmatų mėginį namuose

Švarus mėginio surinkimas – pagrindinis žingsnis patikimam tyrimui. Tai nėra sudėtinga, tačiau svarbu laikytis kelių taisyklių:

  1. Pasiruoškite indelį. Laboratorijoje arba vaistinėje galima įsigyti specialų sterilų plastikinį indelį su šaukšteliu. Jokiu būdu nenaudokite maisto indelių ar kitų buitinių talpų.
  2. Surinkite mėginį švariai. Rekomenduojama šlapintis prieš išsituštinant, kad šlapimas nepatektų į mėginį. Išmatas geriausia surinkti į sausą, švarią talpą ar klozeto dangtį su švariu popieriumi.
  3. Paėmimas. Naudodami šaukštelį, paimkite nedidelį kiekį (apie 2–3 gramus) iš kelių skirtingų vietų – tai padidina tyrimo tikslumą.
  4. Sandariai uždarykite indelį. Ant jo užklijuokite etiketę su vardu, pavarde ir mėginio paėmimo data.
  5. Greitai pristatykite į laboratoriją. Idealu, jei mėginį pristatysite per 2–3 valandas. Jei tai neįmanoma, laikykite jį šaldytuve (ne ilgiau nei 12 valandų) ne žemesnėje kaip +2 °C temperatūroje.

Labai svarbu, kad į mėginį nepatektų vandens iš klozeto, muilo likučių ar šlapimo – tai gali iškreipti tyrimo rezultatus.

Kokie tyrimai atliekami išmatų mėginyje

Išmatų tyrimas gali būti atliekamas keliais tikslais, todėl priklausomai nuo situacijos gydytojas paskiria skirtingus tyrimų tipus:

  • Bendras išmatų tyrimas (koprograma). Įvertinama išmatų spalva, konsistencija, pH, riebalų, gleivių, kraujo ar nesuvirškintų maisto likučių buvimas.
  • Išmatų pasėlis. Atliekamas siekiant nustatyti bakterines infekcijas (pvz., salmoneliozę, šigeliozę).
  • Išmatų tyrimas dėl parazitų kiaušinėlių. Padeda aptikti helmintus ar jų fragmentus, o esant įtarimui – mėginys gali būti kartojamas kelis kartus.
  • Slapto kraujo testas (FOBT). Naudojamas ankstyvam žarnyno kraujavimui ar navikų pažeidimams nustatyti, kai kraujo nematyti plika akimi.
  • Kalprotektino testas. Parodo uždegimo buvimą žarnyne ir padeda diagnozuoti tokias ligas kaip Krono liga ar opinis kolitas.

Ką rodo tyrimo rezultatai

Išmatų tyrimo rezultatai padeda įvertinti viso virškinimo trakto veiklą – nuo skrandžio iki storosios žarnos. Pavyzdžiui, riebalų ar nesuvirškintų maisto likučių buvimas gali rodyti kasos fermentų nepakankamumą, o gleivės ar kraujas – uždegimą ar infekciją. Tamsios, dervos spalvos išmatos gali reikšti kraujavimą viršutiniame virškinamajame trakte, o šviesios – tulžies išsiskyrimo problemas.

Gydytojas vertina visą klinikinį vaizdą – tyrimo rezultatai savaime nėra diagnozė. Dažnai jie yra tik atspirties taškas tolimesniems tyrimams.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar išmatų tyrimą galima atlikti namuose be laboratorijos?
Yra greitųjų testų (pavyzdžiui, slapto kraujo testas), kuriuos galima atlikti namuose, tačiau jie dažniausiai naudojami tik preliminariai diagnostikai. Tikslūs rezultatai gaunami laboratorijoje.

Kiek laiko galioja mėginys?
Mėginį reikia pristatyti į laboratoriją per 2–3 valandas, bet jei to padaryti neįmanoma, laikykite jį šaldytuve iki 12 valandų.

Ar galima rinkti išmatas iš klozeto?
Ne, nes vanduo gali turėti muilo, dezinfekantų ar bakterijų, kurios iškraipys tyrimo duomenis. Geriausia naudoti švarią talpą ar specialią plėvelę klozeto dubeniui uždengti.

Ar reikia specialaus pasiruošimo vaikų išmatų tyrimui?
Vaikams procedūra atliekama taip pat, tačiau kūdikių mėginiai gali būti surenkami iš vystyklų ar puoduko, naudojant švarią mentelę ir laikantis tų pačių higienos reikalavimų.

Kada verta kartoti tyrimą

Kartais gydytojas rekomenduoja pakartoti išmatų tyrimą kelis kartus iš eilės, ypač jei įtariamos parazitinės ar bakterinės infekcijos. Tai padeda tiksliau nustatyti ligos sukėlėją ir pasirinkti efektyviausią gydymą. Net jei pirmasis tyrimas atrodo normalus, pasikartojantys simptomai (viduriavimas, pūtimas, kraujo ar gleivių pėdsakai) – rimta priežastis kreiptis pakartotinei analizei.

Rekomenduojami straipsniai