Sprendimas keisti darbovietę yra vienas iš tų gyvenimo žingsnių, kurį anksčiau ar vėliau tenka žengti beveik kiekvienam dirbančiajam. Nors dažniausiai dėmesys sutelkiamas į naujas karjeros perspektyvas ar būsimą atlyginimą, pats išėjimo procesas iš esamos darbovietės yra reglamentuotas griežtų teisinių normų, kurias būtina išmanyti. Netinkamai suplanuotas darbo sutarties nutraukimas gali lemti ne tik nemalonius konfliktus su darbdaviu, bet ir finansinius praradimus, pavyzdžiui, netekus priklausiančių išeitinių išmokų ar netinkamai apskaičiavus įspėjimo terminus. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK) numato kelis skirtingus scenarijus, kaip darbuotojas gali savo noru nutraukti darbo santykius, ir kiekvienas iš jų turi savo specifines taisykles, terminus bei finansines garantijas.
Pagrindinis būdas: darbo sutarties nutraukimas be svarbių priežasčių
Dažniausiai pasitaikantis situacijos scenarijus – kai darbuotojas tiesiog nusprendžia išeiti iš darbo, radęs geresnį pasiūlymą arba norėdamas pailsėti. Teisiškai tai vadinama darbo sutarties nutraukimu darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (pagal Darbo kodekso 55 straipsnį).
Esminis dalykas, kurį čia reikia žinoti, yra įspėjimo terminas. Pagal įstatymą, darbuotojas privalo įspėti darbdavį raštu ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad skaičiuojamos ne darbo, o būtent kalendorinės dienos. Tai reiškia, kad į šį laikotarpį įeina ir savaitgaliai, ir šventinės dienos. Terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po prašymo įteikimo.
Visgi, šis terminas nėra „iškaltas akmenyje“. Įstatymas numato lankstumo galimybę: darbuotojas ir darbdavys gali susitarti ir dėl trumpesnio įspėjimo termino. Jei darbdavys sutinka jus išleisti anksčiau, pavyzdžiui, po savaitės ar net tą pačią dieną, darbo sutartis gali būti nutraukta jūsų pageidaujamu laiku. Tačiau jei darbdavys nesutinka, jūs privalote atidirbti minėtas 20 dienų, o už šį laikotarpį jums mokamas įprastas darbo užmokestis.
Nutraukiant sutartį šiuo pagrindu, darbuotojui paprastai nepriklauso jokia papildoma išeitinė išmoka, nebent tai būtų numatyta įmonės kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje būtų buvęs atskiras susitarimas. Jums bus išmokėtas tik darbo užmokestis už dirbtą laiką ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.
Sutarties nutraukimas dėl svarbių priežasčių: kada priklauso išmokos?
Dauguma darbuotojų nežino, kad egzistuoja ir kitas, jiems finansiškai palankesnis būdas nutraukti darbo santykius savo iniciatyva. Tai reglamentuoja Darbo kodekso 56 straipsnis – darbo sutarties nutraukimas dėl svarbių priežasčių. Šiuo atveju įspėjimo terminas yra gerokai trumpesnis – tik 5 darbo dienos, o darbuotojui priklauso išeitinė išmoka.
Kokios priežastys laikomos svarbiomis?
- Prastova: Jei darbuotojo prastova ne dėl jo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba sudaro daugiau kaip 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių.
- Vėluojantis atlyginimas: Jei darbdavys du mėnesius iš eilės ir ilgiau nemoka viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio.
- Sveikatos būklė: Jei darbuotojas negali eiti savo pareigų dėl ligos ar neįgalumo. Tam reikalinga Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos arba gydytojų komisijos išvada.
- Pensinis amžius: Jei darbuotojas yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas toje įmonėje.
- Šeiminės aplinkybės: Jei darbuotojui tenka slaugyti šeimos narį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis.
Nutraukus sutartį pagal 56 straipsnį, darbdavys privalo išmokėti dviejų vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinę išmoką. Jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius metus, išmokama vieno VDU dydžio išmoka. Tai yra esminis skirtumas nuo paprasto išėjimo iš darbo, todėl, esant minėtoms aplinkybėms, visada verta pasitikrinti, ar negalite pasinaudoti šia teise.
Bandomasis laikotarpis: paprastesnės sąlygos
Jei vis dar esate bandomajame laikotarpyje, taisyklės yra dar paprastesnės. Bandomasis laikotarpis yra skirtas ne tik darbdaviui įvertinti darbuotoją, bet ir darbuotojui įsivertinti, ar ši darbo vieta jam tinka.
Jei nusprendėte, kad darbas jums netinka, galite nutraukti sutartį įspėję darbdavį raštu prieš 3 darbo dienas. Jokių papildomų motyvų ar pasiaiškinimų teikti neprivaloma, o darbdavys neturi teisės jūsų laikyti ilgiau. Svarbu paminėti, kad nutraukiant sutartį bandomuoju laikotarpiu išeitinės išmokos nėra mokamos, atsiskaitoma tik už dirbtą laiką ir nepanaudotas atostogas.
Kompensacija už nepanaudotas atostogas
Vienas dažniausių klausimų ir ginčų objektų – atsiskaitymas už nepanaudotas atostogas. Nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu nutraukiama darbo sutartis (ar tai būtų 55, ar 56 straipsnis, ar net atleidimas už pažeidimus), darbdavys privalo kompensuoti visas sukauptas ir nepanaudotas kasmetines atostogas.
Tačiau čia galioja tam tikri apribojimai. Pagal Darbo kodeksą, teisė į kompensaciją už nepanaudotas atostogas ribojama trejų metų laikotarpiu. Tai reiškia, kad jei turite sukaupęs atostogų už 5 ar 10 metų, kompensaciją gausite tik už paskutinius trejus darbo metus, nebent darbdavys geranoriškai sutiktų sumokėti už visą laikotarpį (kas pasitaiko retai).
Kompensacijos dydis skaičiuojamas pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį (VDU), imant paskutinių trijų mėnesių duomenis.
Prašymo pateikimas ir atšaukimas: ką reikia žinoti
Visas procesas prasideda nuo prašymo. Žodiniai pasakymai „aš išeinu“ teisinės galios neturi. Prašymas turi būti pateiktas raštu. Šiais laikais „raštu“ apima ir elektroninius laiškus, pasirašytus kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba prašymus, pateiktus per įmonės dokumentų valdymo sistemas, jei tai įprasta praktika įmonėje.
Prašyme būtina nurodyti:
- Adresatą (įmonės vadovą).
- Savo duomenis.
- Aiškų ketinimą nutraukti darbo sutartį.
- Pageidaujamą atleidimo datą (paskutinę darbo dieną).
- Teisinį pagrindą (nebūtina nurodyti straipsnio numerio, bet rekomenduotina, ypač jei pretenduojate į išeitinę išmoką pagal 56 str.).
Ar galima persigalvoti? Žmogiška abejoti, ir įstatymas tai numato. Darbuotojas turi teisę atšaukti savo prašymą nutraukti darbo sutartį per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo dienos. Tokiu atveju prašymas laikomas negaliojančiu ir darbo santykiai tęsiasi. Tačiau, jei praėjus 3 darbo dienoms nuspręsite likti, tai bus įmanoma tik su darbdavio sutikimu. Jei darbdavys jau rado jums pamainą arba tiesiog nenori tęsti bendradarbiavimo, jis turi teisę jūsų atšaukimo nepriimti.
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Ar įspėjimo terminas (pvz., 20 dienų) gali būti pratęstas, jei susergu?
Ne, įspėjimo terminas nėra pratęsiamas dėl ligos. Jei pateikėte prašymą ir susirgote, 20 dienų terminas vis tiek tiksi. Jei ligos laikotarpis baigiasi vėliau nei numatyta atleidimo data, darbo sutartis nutraukiama tą dieną, kurią nurodėte prašyme (arba pasibaigus įspėjimo terminui), net jei tuo metu turite nedarbingumo pažymėjimą.
Kada darbdavys privalo su manimi visiškai atsiskaityti?
Galutinis atsiskaitymas su darbuotoju turi įvykti paskutinę jo darbo dieną, nebent šalys susitaria kitaip. Jei darbdavys vėluoja atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui priklauso netesybos – vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną uždelstą dieną (bet ne ilgiau kaip už 3 mėnesius).
Ar galiu atostogauti įspėjimo laikotarpiu?
Taip, įstatymai nedraudžia atostogauti įspėjimo laikotarpiu, jei turite sukaupęs atostogų ir darbdavys sutinka jas suteikti. Tokiu atveju atostogų dienos įskaičiuojamos į įspėjimo terminą. Pavyzdžiui, galite parašyti prašymą atleisti iš darbo ir iškart prašymą atostogoms – tokiu atveju „atidirbti“ fiziškai nereikės, bet būsite atostogose iki atleidimo dienos.
Kas nutiks, jei po prašymo pateikimo tiesiog nebeateisiu į darbą?
Tai būtų laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (pravaikšta). Nors jūs ir pateikėte prašymą išeiti, darbo sutartis galioja iki paskutinės dienos. Jei nustosite lankytis darbe be pateisinamos priežasties, darbdavys gali inicijuoti atleidimą „už pravaikštas“ (pagal DK 58 str.). Toks įrašas „Sodros“ sistemoje ir darbo istorijoje gali pakenkti jūsų reputacijai ieškant kito darbo.
Ar man priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Svarbu nepainioti išeitinės išmokos (kurią moka darbdavys) su Ilgalaikio darbo išmoka (kurią moka „Sodra“ iš specialaus fondo). Ilgalaikio darbo išmoka mokama tik tiems, kurie atleidžiami darbdavio iniciatyva be kaltės arba darbdavio bankroto atveju, ir kurie toje įmonėje išdirbo 5 ar daugiau metų. Išeinant iš darbo savo noru (net ir dėl svarbių priežasčių pagal 56 str.), ši išmoka iš fondo paprastai nėra mokama, nes pagrindinę kompensaciją (2 VDU) sumoka pats darbdavys.
Profesionalus išsiskyrimas ir reputacijos valdymas
Nors teisiniai aspektai ir terminai yra gyvybiškai svarbūs, lygiai taip pat svarbu atkreipti dėmesį į „minkštuosius“ išėjimo iš darbo aspektus. Darbo rinka Lietuvoje, ypač tam tikrose specialistų srityse, yra gana maža, todėl tai, kaip paliekate organizaciją, formuoja jūsų profesinį įvaizdį ateičiai.
Net jei išeinate dėl konfliktinės situacijos ar nepasitenkinimo darbo sąlygomis, rekomenduojama išlaikyti profesionalumą iki pat paskutinės minutės. Tai apima tvarkingą darbų perdavimą kolegoms, failų ir dokumentų sutvarkymą bei konstruktyvų bendravimą. Paskutinėmis darbo dienomis atliktas kokybiškas darbų perdavimas (angl. handover) yra ženklas, kad gerbiate savo kolegas ir įmonę. Be to, tvarkingas išsiskyrimas atveria galimybę paprašyti rekomendacijos iš tiesioginio vadovo, kuri gali būti labai vertinga ieškant naujų karjeros galimybių. Atminkite, kad buvęs darbdavys gali būti tas asmuo, kuriam skambins jūsų būsimas darbdavys pasiteirauti apie jūsų kompetencijas ir būdą.
