Holterio tyrimas – tai neinvazinis elektrokardiogramos (EKG) stebėjimo būdas, kai paciento širdies ritmas fiksuojamas nuolat 24 ar net 48 valandas. Šis metodas leidžia gydytojams įvertinti širdies veiklą realiomis sąlygomis – paciento kasdienio gyvenimo metu. Tyrimas ypač naudingas diagnozuojant pertraukiamus širdies ritmo sutrikimus, kurių gali nebūti trumpalaikės įprastos EKG metu. Tam, kad tyrimo rezultatai būtų kuo tikslesni, svarbu tinkamai jam pasiruošti.
Kada rekomenduojamas Holterio tyrimas?
Holterio monitoravimas gali būti paskirtas dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai tyrimas atliekamas, kai pacientas jaučia širdies plakimo sutrikimus, alpsta, svaigsta galva ar jaučia spaudimą krūtinėje. Tyrimas padeda nustatyti:
- pertraukiamus ritmo sutrikimus (pvz., prieširdžių virpėjimą, ekstrasistoles);
- lėtą arba greitą širdies plakimą;
- nepaaiškinamus alpimus ar galvos svaigimą;
- širdies veiklos pokyčius naktį;
- ar gydymas (vaistai, širdies stimuliatorius) veikia tinkamai.
Tyrimas taip pat gali būti atliekamas prevenciškai – pavyzdžiui, pacientams po infarkto ar esant įtarimui dėl tyliai vykstančių ritmo sutrikimų.
Kaip vyksta Holterio tyrimas?
Prie paciento krūtinės specialiais lipniais elektrodais pritvirtinamas nedidelis prietaisas – registratorius, kuris nuolat registruoja širdies elektrinius impulsus. Įprastai įrenginys yra dėvimas 24 ar 48 valandas, priklausomai nuo gydytojo rekomendacijos.
Šiuo laikotarpiu pacientas gyvena įprastu ritmu – eina į darbą, vaikšto, miega, valgo. Kuo natūralesnis aktyvumas, tuo vertingesni bus tyrimo duomenys. Tik retais atvejais rekomenduojama sumažinti fizinį krūvį ar vengti specifinių veiklų.
Dažniausiai pacientui taip pat duodamas dienoraštis, kuriame reikia fiksuoti laiką ir aprašyti epizodus, kurių metu jautėsi neįprastai (pvz., širdies plakimas, galvos svaigimas, dusulys). Šie įrašai padeda gydytojui tiksliai palyginti simptomus su širdies ritmo pokyčiais.
Pasiruošimas Holterio tyrimui: ką svarbu žinoti?
Nors Holterio tyrimas yra neskausmingas ir nereikalauja sudėtingų pasirengimo veiksmų, yra keletas praktinių patarimų, kurie padės sklandžiai atlikti tyrimą:
- Higiena: Prieš tyrimą rekomenduojama nusiprausti, nes tyrimo metu dėti prietaiso nebus galima nuimti. Dėl to praustis su įrenginiu griežtai draudžiama.
- Rūbai: Patogiausia dėvėti laisvus drabužius, kurie neužspaudžia elektrodų. Patartina vengti sintetinių audinių, galinčių sukelti trintį ar statinį elektrinį krūvį.
- Elektronikos poveikis: Nereikėtų glaudžiai kontaktuoti su galingais elektromagnetiniais laukais – pavyzdžiui, rentgeno aparatais ar dideliais magnetais.
- Fizinis aktyvumas: Gydytojai dažnai skatina išlikti fiziškai aktyviam – vaikščioti, lipti laiptais, jei tai įprasta jūsų dienos dalis. Tai padeda išprovokuoti epizodus, kurie gali būti diagnozuoti.
- Reakcija į simptomus: Jeigu tyrimo metu pajutote simptomų (dusulį, skausmą krūtinėje), būtina tai pažymėti dienoraštyje su tiksliu laiku.
Nors tyrimas neturi šalutinio poveikio, kai kuriems žmonėms gali kilti nedidelis odos dirginimas nuo lipdukų – tai laikina ir praeina po tyrimo.
Ką daryti po tyrimo?
Tyrimo pabaigoje įrenginys nuimamas gydymo įstaigoje, o surinkti duomenys peržiūrimi ir analizuojami specialia programine įranga. Gydytojas įvertina visą įrašytą informaciją, palygina ją su paciento dienoraščio pastabomis ir pateikia išvadas. Kartais diagnozė nustatoma iškart, kitais atvejais reikia papildomų tyrimų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar Holterio tyrimas yra skausmingas?
Ne, tyrimas yra visiškai neskausmingas. Vienintelis diskomfortas gali būti dėl lipdukų ar prietaiso buvimo ant kūno.
Ar galima miegoti su Holterio aparatu?
Taip, prietaisas yra specialiai pritaikytas dėvėti naktį. Svarbu tik, kad jis nesusispaustų po kūnu.
Ar galima naudotis telefonu ir kompiuteriu tyrimo metu?
Taip, galima. Įprasti buitiniai elektroniniai prietaisai netrukdo Holterio veikimui.
Ar galima dirbti fizinį darbą, sportuoti?
Jei tai nėra pernelyg intensyvu ar nesukelia stipraus prakaitavimo, daugeliu atvejų galima. Svarbu vengti sukrėtimų ir neleisti prietaisui sušlapti.
Kiek laiko reikia laukti tyrimo rezultatų?
Rezultatai dažniausiai pateikiami per kelias dienas. Tai priklauso nuo gydymo įstaigos darbo apkrovos ir analizės sudėtingumo.
Ką verta pasiimti su savimi į tyrimą?
Į gydymo įstaigą patariama atsinešti laisvus drabužius, sąrašą vartojamų vaistų ir, jei tyrimas kartojamas – ankstesnių tyrimų rezultatus. Taip pat naudinga pasiimti popierinį arba elektroninį užrašų bloknotą, į kurį galėsite fiksuoti simptomus tyrimo metu. Kai kurios įstaigos suteikia tam specialų dienoraštį, tačiau savo pastabos visada praverčia.
Tinkamas pasiruošimas Holterio tyrimui leidžia gydytojams gauti tikslius ir patikimus duomenis, o pacientams – greičiau sulaukti aiškaus atsakymo dėl savo sveikatos būklės. Tyrimas yra paprastas, bet labai vertingas širdies ritmo diagnostikos įrankis.
