Hemorojus nuotraukose: kaip atrodo ir kada kreiptis į gydytoją

Hemorojus – tai viena dažniausių šiuolaikinio gyvenimo būdo sukeltų sveikatos problemų, apie kurią vis dar kalbama pernelyg tyliai. Tai išsiplėtusios tiesiosios žarnos venos, kurios gali sukelti nemalonius simptomus – skausmą, niežėjimą, kraujavimą ar svetimkūnio pojūtį išangės srityje. Nors daugelis bando gydytis savarankiškai, svarbu žinoti, kaip hemorojus atrodo, kokie jo tipai ir kada reikia profesionalios medicininės pagalbos.

Kas yra hemorojus ir kodėl jis atsiranda

Hemorojus susiformuoja, kai tiesiosios žarnos kraujagyslėse padidėja spaudimas ir jos išsiplečia. Tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių – vidurių užkietėjimo, nėštumo, mažo fizinio aktyvumo, ilgo sėdėjimo ar net genetinio polinkio. Liga gali pasireikšti tiek vyrams, tiek moterims, ypač vyresniame amžiuje.

Hemorojus skirstomas į dvi pagrindines rūšis:

  • Vidinį hemorojų – kai pažeidžiamos vidinės tiesiosios žarnos venos. Šis tipas iš pradžių dažnai nesukelia skausmo, bet gali pasireikšti kraujavimu tuštinimosi metu.
  • Išorinį hemorojų – kai išsiplečia venos išorėje, aplink išangę. Tokiu atveju dažnai jaučiamas skausmas, niežėjimas ir tinimas.

Kaip atrodo hemorojus nuotraukose

Hemorojus gali atrodyti labai skirtingai, priklausomai nuo jo tipo ir stadijos. Išorinis hemorojus dažniausiai matomas kaip mėlynai rausvas ar violetinis gumbelis prie išangės. Jis gali būti skausmingas, ypač jei susiformuoja trombas – susikaupęs kraujo krešulys. Vidinis hemorojus iš pradžių plika akimi nematomas, bet pažengus ligai gali išsiveržti į išorę (vadinamasis iškritęs hemorojus).

Nuotraukose dažnai matyti, kad hemorojinis mazgas primena mažą patinimą ar odos išsikišimą. Jo dydis gali svyruoti nuo vos pastebimo iki kelių centimetrų. Svarbu pabrėžti, kad tik gydytojas gali tiksliai nustatyti, ar tai tikrai hemorojus, nes panašiai gali atrodyti ir kitos būklės – analinės įplėšos ar net navikai.

Pagrindiniai hemorojaus simptomai

Hemorojus dažnai išsivysto pamažu, todėl pirmieji simptomai gali būti neryškūs. Dažniausiai pasitaiko:

  • kraujavimas tuštinimosi metu (ant tualetinio popieriaus ar išmatų paviršiuje matomas šviežias kraujas);
  • niežėjimas ar deginimo pojūtis išangės srityje;
  • diskomfortas sėdint ar judant;
  • patinimas ar skausmingas gumbelis prie išangės;
  • jausmas, kad žarnynas nevisiškai ištuštėjo.

Jei simptomai išlieka ilgiau nei kelias dienas, būtina kreiptis į gydytoją – ypač jei kraujavimas kartojasi. Tai gali būti ir kitų rimtesnių ligų, pavyzdžiui, storosios žarnos vėžio, požymis.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Daugelis žmonių bando gydytis savarankiškai, tačiau kai kuriais atvejais reikalinga profesionali pagalba. Kreiptis į gydytoją reikėtų, jei:

  • kraujavimas kartojasi ar stiprėja;
  • skausmas tampa intensyvus, neleidžia sėdėti ar vaikščioti;
  • atsiranda karščiavimas ar pūlingos išskyros (tai gali reikšti infekciją);
  • užčiuopiamas didelis ar kietas darinys (gali būti trombozuotas hemorojus);
  • simptomai nepraeina po kelių savaičių savarankiško gydymo.

Proktologas ar šeimos gydytojas atliks apžiūrą, prireikus – rektoskopiją ar kolonoskopiją, kad būtų atmestos kitos galimos priežastys. Ankstyvas diagnozavimas leidžia išvengti chirurginės intervencijos.

Kaip gydyti hemorojų namuose

Pradinėse stadijose hemorojų galima gydyti namuose, laikantis kelių paprastų taisyklių ir naudojant vaistines priemones:

  • Sėdimos vonelės. Šiltas vanduo (apie 37–39 °C) padeda sumažinti skausmą, tinimą ir niežėjimą. Galima daryti 10–15 minučių voneles kelis kartus per dieną.
  • Tepalai ir žvakutės. Preparatai su hidrokortizonu, lidokainu ar augaliniais ekstraktais (pvz., kaštonų, hamamelio) malšina skausmą, niežėjimą ir uždegimą.
  • Daug skysčių ir skaidulų. Tinkama mityba padeda išvengti vidurių užkietėjimo – vienos pagrindinių hemorojaus priežasčių. Rekomenduojama valgyti vaisius, daržoves, avižų košes, sėlenas ir gerti bent 2 litrus vandens per dieną.
  • Fizinis aktyvumas. Reguliarus judėjimas gerina kraujotaką ir mažina spaudimą tiesiosios žarnos venoms.

Jei simptomai nepraeina ar kartojasi, gydytojas gali pasiūlyti minimaliai invazines procedūras – guminių žiedų uždėjimą, lazerinį gydymą ar skleroterapiją.

Kaip atrodo pažengęs hemorojus

Pažengusio hemorojaus atvejais mazgai gali išsiveržti į išorę net ir ramybės būsenoje, sukelti stiprų skausmą ir kraujavimą. Tokiu atveju savarankiškas gydymas tampa nebeefektyvus, o operacinis gydymas – vienintelis sprendimas. Chirurginis gydymas (hemoroidektomija) atliekamas taikant vietinę ar bendrąją nejautrą, o pasveikimas paprastai trunka kelias savaites.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar hemorojus pavojingas gyvybei?
Ne, bet negydomas gali sukelti komplikacijas – kraujo netekimą, infekciją ar audinių uždegimą. Laiku gydant, prognozė puiki.

Ar hemorojus praeina savaime?
Ankstyvos stadijos gali praeiti savaime, jei pašalinama priežastis (pvz., vidurių užkietėjimas), tačiau dažnai reikalingos papildomos priemonės – tepalai ar dieta.

Ar hemorojų galima supainioti su kitomis ligomis?
Taip. Kraujavimą ar skausmą gali sukelti ir kitos būklės – analinės įplėšos, polipai ar navikai. Todėl visada verta atlikti medicininę apžiūrą.

Kiek laiko trunka gydymas?
Lengvos formos hemorojus gali praeiti per 1–2 savaites. Sunkesniais atvejais gydymas trunka ilgiau ir gali reikalauti procedūrų.

Kasdieniai įpročiai, padedantys išvengti hemorojaus

Siekiant išvengti hemorojaus, svarbiausia – rūpintis žarnyno sveikata ir venų tonusu. Kasdien rekomenduojama valgyti daugiau skaidulų, vengti ilgo sėdėjimo, gerti daug vandens ir reguliariai judėti. Nedidelis fizinis aktyvumas, tokie kaip pasivaikščiojimai ar plaukimas, gerina kraujotaką ir padeda išvengti problemos pasikartojimo. Net ir po gydymo šie įpročiai išlieka svarbiausiu veiksniu palaikant gerą savijautą.