Kaip atrodo hemorojus
Hemorojus gali atrodyti skirtingai, priklausomai nuo jo tipo ir stadijos. Išorinis hemorojus pasireiškia matomais gumbeliais ar iškilimais aplink išangę. Jie gali būti melsvos ar rausvos spalvos, kartais skausmingi, ypač sėdint ar tuštinantis. Vidinis hemorojus paprastai nematomas, tačiau jis gali sukelti kraujavimą – ant tualetinio popieriaus ar išmatose matomas ryškiai raudonas kraujas.
Vystantis ligai, hemoroidiniai mazgai gali išsiveržti į išorę, o kai kuriais atvejais – net trombozuoti, t. y. juose gali susidaryti kraujo krešuliai, sukeliantys didelį skausmą. Nors hemorojus pats savaime nėra pavojingas gyvybei, negydomas jis gali sukelti komplikacijų – infekcijų, gleivinės uždegimą ar anemiją dėl lėtinio kraujavimo.
Pagrindinės priežastys
Hemorojus dažnai atsiranda dėl padidėjusio spaudimo tiesiosios žarnos kraujagyslėms. Tai gali lemti daugybė veiksnių:
- vidurių užkietėjimas ir stiprus stanginimasis tuštinantis,
- ilgas sėdėjimas ar stovėjimas,
- nėštumas ir gimdymas,
- mažas fizinis aktyvumas,
- nutukimas,
- mityba, kurioje trūksta skaidulų ir vandens,
- paveldimas polinkis į kraujagyslių silpnumą.
Šiuos veiksnius dažnai sustiprina netinkami įpročiai – ilgas sėdėjimas ant tualeto, dažnas kavos ar alkoholio vartojimas, rūkymas. Kuo anksčiau pastebimi pirmieji simptomai, tuo lengviau sustabdyti ligos progresavimą.
Dažniausi simptomai
Hemorojus vystosi palaipsniui, todėl simptomai gali skirtis priklausomai nuo stadijos. Dažniausiai pacientai skundžiasi:
- kraujavimu tuštinimosi metu (ryškiai raudonas kraujas),
- niežėjimu, deginimu ar perštėjimu išangės srityje,
- svetimkūnio jausmu tiesiojoje žarnoje,
- skausmingais gumbeliais ar mazgeliais aplink išangę,
- išmatų kontrolės sunkumais sunkesniais atvejais.
Simptomų intensyvumas priklauso nuo ligos sunkumo. Ankstyvosiose stadijose diskomfortas būna minimalus, tačiau progresuojant hemorojui gali atsirasti nuolatinis skausmas ir komplikacijų rizika.
Hemorojus pagal stadijas
Hemorojus skirstomas į keturias stadijas:
- Pirmoji stadija – mazgai dar neišsiveržia į išorę, pasireiškia tik kraujavimas ar niežėjimas.
- Antroji stadija – mazgai išsiveržia tuštinantis, bet savaime sugrįžta į vidų.
- Trečioji stadija – mazgai iškrenta ir reikalauja mechaninio sugrąžinimo.
- Ketvirtoji stadija – mazgai išlieka išorėje ir negali būti sugrąžinti, dažnai komplikuojasi tromboze.
Diagnozę nustato gydytojas proktologas, atlikęs apžiūrą ir prireikus papildomus tyrimus, tokius kaip rektoskopija ar kolonoskopija, siekiant atmesti kitas galimas kraujavimo priežastis.
Kaip gydomas hemorojus
Hemorojus gali būti gydomas tiek konservatyviais, tiek chirurginiais metodais, priklausomai nuo ligos stadijos. Lengvesniais atvejais taikomi vietiniai tepalai, žvakutės ir gyvenimo būdo korekcija. Gydymo tikslas – sumažinti uždegimą, skausmą ir kraujavimą bei pagerinti kraujotaką.
1. Vietinis gydymas
Vaistinėse galima rasti įvairių tepalų ir žvakučių, kuriuose yra medžiagų, mažinančių uždegimą, skausmą ir niežėjimą. Populiarios veikliosios medžiagos – hidrokortizonas, lidokainas ar augaliniai ekstraktai, tokie kaip kaštonų ar ramunėlių.
2. Mitybos ir gyvenimo būdo keitimas
Svarbu valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto (daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai), gerti pakankamai vandens ir vengti vidurių užkietėjimo. Taip pat rekomenduojama daugiau judėti – net trumpi pasivaikščiojimai pagerina kraujotaką dubens srityje ir sumažina spaudimą kraujagyslėms.
3. Minimaliai invazinės procedūros
Kai konservatyvus gydymas nepadeda, taikomos šiuolaikinės procedūros – guminių žiedų ligavimas (mazgai užspaudžiami specialiu žiedu, kuris sutrikdo jų kraujotaką), infraraudonųjų spindulių koaguliacija ar skleroterapija. Šios procedūros atliekamos ambulatoriškai, be bendrosios narkozės, ir leidžia greitai sugrįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.
4. Chirurginis gydymas
Pažengusiose stadijose gali prireikti chirurginės operacijos. Atliekama hemoroidektomija – pašalinami išvešėję mazgai. Nors pooperacinis laikotarpis gali būti nemalonus, rezultatai paprastai ilgalaikiai ir efektyvūs.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar hemorojus pavojingas?
Dažniausiai ne, tačiau negydomas jis gali sukelti komplikacijų – uždegimą, infekciją ar stiprų kraujavimą. Todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją.
Ar hemorojus gali praeiti savaime?
Lengvos formos hemorojus gali pagerėti pakeitus mitybą ir gyvenimo būdą, tačiau dažnai reikalingas vietinis gydymas. Ignoruoti simptomų nereikėtų.
Ar galima sportuoti turint hemorojų?
Taip, bet reikėtų vengti sunkių svorių kilnojimo. Tinka vaikščiojimas, plaukimas ar joga – šios veiklos gerina kraujotaką ir nesukelia papildomo spaudimo.
Kaip išvengti hemorojaus pasikartojimo?
Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, pakankamas skysčių kiekis ir reguliarus tuštinimasis – pagrindiniai prevencijos veiksniai.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei kraujavimas dažnas, atsiranda skausmas ar mazgai neišnyksta per kelias savaites – būtina pasirodyti gydytojui proktologui.
Kūno siunčiami signalai, kurių nereikėtų ignoruoti
Hemorojus dažnai vystosi nepastebimai, tačiau kūnas siunčia aiškius ženklus – kraujas, niežėjimas, diskomfortas. Pastebėjus šiuos simptomus, geriausia reaguoti nedelsiant. Laiku kreipiantis pagalbos galima išvengti komplikacijų ir greitai grįžti prie įprasto gyvenimo be diskomforto ar skausmo.
