Hemorojus: kaip jis atrodo ir kokios gydymo galimybės

Hemorojus – tai viena dažniausių proktologinių ligų, su kuria gyvenimo eigoje susiduria net iki pusės suaugusių žmonių. Nors ši tema dažnai laikoma nemalonia ar gėdinga, hemorojus yra visiškai įprastas sveikatos sutrikimas, kurį galima sėkmingai gydyti. Liga išsivysto, kai išsiplečia ir uždegimu ar spaudimu pažeidžiami tiesiosios žarnos veniniai mazgai. Šie mazgai gali būti vidiniai – paslėpti tiesiosios žarnos viduje, arba išoriniai – matomi išorėje, aplink išangę. Simptomai svyruoja nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo ir kraujavimo.

Kaip atrodo hemorojus

Hemorojus gali atrodyti skirtingai, priklausomai nuo jo tipo ir stadijos. Išorinis hemorojus pasireiškia matomais gumbeliais ar iškilimais aplink išangę. Jie gali būti melsvos ar rausvos spalvos, kartais skausmingi, ypač sėdint ar tuštinantis. Vidinis hemorojus paprastai nematomas, tačiau jis gali sukelti kraujavimą – ant tualetinio popieriaus ar išmatose matomas ryškiai raudonas kraujas.

Vystantis ligai, hemoroidiniai mazgai gali išsiveržti į išorę, o kai kuriais atvejais – net trombozuoti, t. y. juose gali susidaryti kraujo krešuliai, sukeliantys didelį skausmą. Nors hemorojus pats savaime nėra pavojingas gyvybei, negydomas jis gali sukelti komplikacijų – infekcijų, gleivinės uždegimą ar anemiją dėl lėtinio kraujavimo.

Pagrindinės priežastys

Hemorojus dažnai atsiranda dėl padidėjusio spaudimo tiesiosios žarnos kraujagyslėms. Tai gali lemti daugybė veiksnių:

  • vidurių užkietėjimas ir stiprus stanginimasis tuštinantis,
  • ilgas sėdėjimas ar stovėjimas,
  • nėštumas ir gimdymas,
  • mažas fizinis aktyvumas,
  • nutukimas,
  • mityba, kurioje trūksta skaidulų ir vandens,
  • paveldimas polinkis į kraujagyslių silpnumą.

Šiuos veiksnius dažnai sustiprina netinkami įpročiai – ilgas sėdėjimas ant tualeto, dažnas kavos ar alkoholio vartojimas, rūkymas. Kuo anksčiau pastebimi pirmieji simptomai, tuo lengviau sustabdyti ligos progresavimą.

Dažniausi simptomai

Hemorojus vystosi palaipsniui, todėl simptomai gali skirtis priklausomai nuo stadijos. Dažniausiai pacientai skundžiasi:

  • kraujavimu tuštinimosi metu (ryškiai raudonas kraujas),
  • niežėjimu, deginimu ar perštėjimu išangės srityje,
  • svetimkūnio jausmu tiesiojoje žarnoje,
  • skausmingais gumbeliais ar mazgeliais aplink išangę,
  • išmatų kontrolės sunkumais sunkesniais atvejais.

Simptomų intensyvumas priklauso nuo ligos sunkumo. Ankstyvosiose stadijose diskomfortas būna minimalus, tačiau progresuojant hemorojui gali atsirasti nuolatinis skausmas ir komplikacijų rizika.

Hemorojus pagal stadijas

Hemorojus skirstomas į keturias stadijas:

  1. Pirmoji stadija – mazgai dar neišsiveržia į išorę, pasireiškia tik kraujavimas ar niežėjimas.
  2. Antroji stadija – mazgai išsiveržia tuštinantis, bet savaime sugrįžta į vidų.
  3. Trečioji stadija – mazgai iškrenta ir reikalauja mechaninio sugrąžinimo.
  4. Ketvirtoji stadija – mazgai išlieka išorėje ir negali būti sugrąžinti, dažnai komplikuojasi tromboze.

Diagnozę nustato gydytojas proktologas, atlikęs apžiūrą ir prireikus papildomus tyrimus, tokius kaip rektoskopija ar kolonoskopija, siekiant atmesti kitas galimas kraujavimo priežastis.

Kaip gydomas hemorojus

Hemorojus gali būti gydomas tiek konservatyviais, tiek chirurginiais metodais, priklausomai nuo ligos stadijos. Lengvesniais atvejais taikomi vietiniai tepalai, žvakutės ir gyvenimo būdo korekcija. Gydymo tikslas – sumažinti uždegimą, skausmą ir kraujavimą bei pagerinti kraujotaką.

1. Vietinis gydymas

Vaistinėse galima rasti įvairių tepalų ir žvakučių, kuriuose yra medžiagų, mažinančių uždegimą, skausmą ir niežėjimą. Populiarios veikliosios medžiagos – hidrokortizonas, lidokainas ar augaliniai ekstraktai, tokie kaip kaštonų ar ramunėlių.

2. Mitybos ir gyvenimo būdo keitimas

Svarbu valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto (daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai), gerti pakankamai vandens ir vengti vidurių užkietėjimo. Taip pat rekomenduojama daugiau judėti – net trumpi pasivaikščiojimai pagerina kraujotaką dubens srityje ir sumažina spaudimą kraujagyslėms.

3. Minimaliai invazinės procedūros

Kai konservatyvus gydymas nepadeda, taikomos šiuolaikinės procedūros – guminių žiedų ligavimas (mazgai užspaudžiami specialiu žiedu, kuris sutrikdo jų kraujotaką), infraraudonųjų spindulių koaguliacija ar skleroterapija. Šios procedūros atliekamos ambulatoriškai, be bendrosios narkozės, ir leidžia greitai sugrįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.

4. Chirurginis gydymas

Pažengusiose stadijose gali prireikti chirurginės operacijos. Atliekama hemoroidektomija – pašalinami išvešėję mazgai. Nors pooperacinis laikotarpis gali būti nemalonus, rezultatai paprastai ilgalaikiai ir efektyvūs.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar hemorojus pavojingas?
Dažniausiai ne, tačiau negydomas jis gali sukelti komplikacijų – uždegimą, infekciją ar stiprų kraujavimą. Todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją.

Ar hemorojus gali praeiti savaime?
Lengvos formos hemorojus gali pagerėti pakeitus mitybą ir gyvenimo būdą, tačiau dažnai reikalingas vietinis gydymas. Ignoruoti simptomų nereikėtų.

Ar galima sportuoti turint hemorojų?
Taip, bet reikėtų vengti sunkių svorių kilnojimo. Tinka vaikščiojimas, plaukimas ar joga – šios veiklos gerina kraujotaką ir nesukelia papildomo spaudimo.

Kaip išvengti hemorojaus pasikartojimo?
Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, pakankamas skysčių kiekis ir reguliarus tuštinimasis – pagrindiniai prevencijos veiksniai.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei kraujavimas dažnas, atsiranda skausmas ar mazgai neišnyksta per kelias savaites – būtina pasirodyti gydytojui proktologui.

Kūno siunčiami signalai, kurių nereikėtų ignoruoti

Hemorojus dažnai vystosi nepastebimai, tačiau kūnas siunčia aiškius ženklus – kraujas, niežėjimas, diskomfortas. Pastebėjus šiuos simptomus, geriausia reaguoti nedelsiant. Laiku kreipiantis pagalbos galima išvengti komplikacijų ir greitai grįžti prie įprasto gyvenimo be diskomforto ar skausmo.