Daugelis iš mūsų bent kartą gyvenime esame susidūrę su nepaaiškinamu nuovargiu, silpnumu ar staigiu energijos nuosmukiu, kurį dažnai nurašome įtemptam darbo grafikui ar sezonų kaitai. Tačiau medicinos ekspertai įspėja, kad šie simptomai gali būti pirmasis organizmo pagalbos šauksmas dėl sutrikusios kraujotakos sistemos veiklos, o tiksliau – pakitusio hemoglobino kiekio. Hemoglobinas yra vienas svarbiausių rodiklių mūsų kraujyje, atsakingas už gyvybiškai būtiną deguonies pernešimą iš plaučių į visus kūno audinius ir organus. Kai šio baltymo koncentracija nukrypsta nuo normos, kenčia ne tik mūsų savijauta, bet ir vidaus organų veikla. Nors dažniausiai kalbama apie mažakraujystę, pavojingas gali būti ir per didelis hemoglobino kiekis. Todėl svarbu suprasti, ką rodo skaičiai tyrimų lapuose ir kokių veiksmų reikėtų imtis nedelsiant.
Kas yra hemoglobinas ir kokia jo funkcija organizme?
Hemoglobinas – tai sudėtingas baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose (eritrocituose). Jo pagrindinė sudedamoji dalis yra geležis, kuri suteikia kraujui būdingą raudoną spalvą. Būtent geležis leidžia hemoglobinui prisijungti deguonies molekules.
Šis procesas veikia kaip puikiai suderinta transporto sistema: įkvėpus, plaučiuose hemoglobinas „pagauna“ deguonį ir kraujotakos ratu nuneša jį į smegenis, širdį, raumenis bei kitus organus. Atidavęs deguonį, hemoglobinas atlieka dar vieną svarbią funkciją – jis surenka anglies dioksidą (medžiagų apykaitos atlieką) ir pargabena jį atgal į plaučius, kad iškvėptume. Jei šio baltymo organizme yra per mažai, audiniai pradeda „dusti“ – jiems trūksta deguonies, todėl lėtėja medžiagų apykaita ir organų funkcijos.
Tikslios hemoglobino normos pagal lytį ir amžių
Vertinant kraujo tyrimų rezultatus, būtina žinoti, kad „norma“ yra gana lanksti sąvoka, priklausanti nuo lyties, amžiaus ir net gyvenimo būdo (pavyzdžiui, rūkančių žmonių hemoglobinas dažnai būna dirbtinai padidėjęs). Visgi, medicinoje vadovaujamasi patvirtintomis referencinėmis ribomis.
Bendrosios hemoglobino normos (g/l – gramai litre) yra šios:
- Vyrams: 130–170 g/l.
- Moterims: 120–150 g/l.
- Nėščiosioms: norma yra žemesnė dėl padidėjusio kraujo plazmos tūrio, apatinė riba gali siekti 110 g/l (kartais ir 105 g/l, priklausomai nuo trimestro).
- Naujagimiams: 135–240 g/l (gimstant hemoglobinas būna labai aukštas, vėliau krenta).
- Vaikams (nuo 1 metų): 110–145 g/l.
Svarbu paminėti, kad nedideli nukrypimai (pvz., 118 g/l moteriai) ne visada reiškia ligą, tačiau tai yra signalas stebėti savo mitybą ir savijautą. Tačiau jei rodikliai stipriai peržengia ribas, būtina gydytojo konsultacija.
Mažas hemoglobinas: anemijos pavojai ir simptomai
Kai hemoglobino kiekis nukrenta žemiau normos, diagnozuojama anemija (mažakraujystė). Tai dažniausia kraujo patologija pasaulyje. Organizmas pereina į taupymo režimą, o tai pasireiškia specifiniais simptomais, kurių negalima ignoruoti.
Pagrindiniai mažo hemoglobino požymiai:
- Nuolatinis nuovargis ir silpnumas: net ir gerai išsimiegojus, žmogus jaučiasi be jėgų.
- Odos ir gleivinių blyškumas: oda praranda sveiką atspalvį, lūpos gali pamėlynuoti.
- Dusulys fizinio krūvio metu: lipant laiptais ar greičiau einant pritrūksta oro, nes širdis bando kompensuoti deguonies trūkumą pumpuodama kraują greičiau.
- Širdies permušimai (tachikardija): širdis plaka dažniau net ramybės būsenoje.
- Galvos svaigimas ir skausmas: smegenims trūkstant deguonies, gali sutrikti koncentracija, atsirasti „musių” akyse vaizdas.
- Lūžinėjantys nagai ir slenkantys plaukai: tai lėtinės geležies stokos požymis.
Dažniausia mažo hemoglobino priežastis yra geležies stoka, kuri atsiranda dėl nepakankamos mitybos, gausių menstruacijų moterims arba slapto kraujavimo (pvz., iš virškinamojo trakto). Tačiau anemiją gali sukelti ir vitamino B12 arba folio rūgšties trūkumas, lėtinės ligos (inkstų nepakankamumas, onkologiniai susirgimai).
Kada hemoglobinas yra per aukštas ir kodėl tai pavojinga?
Nors dažniau kalbama apie mažakraujystę, per didelis hemoglobino kiekis (pvz., virš 175–180 g/l vyrams) yra ne mažiau pavojinga būklė, vadinama eritrocitoze arba policitemija. Daugelis žmonių klaidingai mano, kad „kuo daugiau kraujo, tuo geriau“, tačiau taip nėra.
Kai hemoglobino ir eritrocitų yra per daug, kraujas tampa tirštas ir klampus. Širdžiai tampa sunku jį varinėti kraujagyslėmis, o tai sukelia rimtą grėsmę sveikatai:
- Trombų susidarymo rizika: Tirštas kraujas lengviau kreša, todėl didėja infarkto, insulto ar giliųjų venų trombozės tikimybė.
- Aukštas kraujospūdis: Tirštesnis kraujas didina pasipriešinimą kraujagyslėse.
- Paraudusi oda: Veidas, delnai gali atrodyti nenatūraliai raudoni.
Dažniausios padidėjusio hemoglobino priežastys yra dehidratacija (skysčių trūkumas), rūkymas (organizmas kompensuoja deguonies trūkumą gamindamas daugiau eritrocitų), gyvenimas aukštikalnėse arba tam tikros kaulų čiulpų ligos.
Feritinas – paslėptas rodiklis, kurį privalu žinoti
Vienas dažniausių nesusipratimų medicininėje praktikoje yra situacija, kai žmogus jaučiasi prastai, jam slenka plaukai, tačiau atlikus bendrąjį kraujo tyrimą, hemoglobino rodiklis yra idealus. Gydytojai pabrėžia: hemoglobinas krenta paskutinis.
Prieš tai, kai sumažėja hemoglobino kiekis, organizmas išnaudoja geležies atsargas. Šias atsargas parodo baltymas feritinas. Todėl jaučiant anemijos simptomus, bet turint normalų hemoglobiną, būtina atlikti feritino tyrimą. Jei feritinas žemas, vadinasi, turite latentinį (paslėptą) geležies trūkumą, kurį jau reikia gydyti, nelaukiant, kol išsivystys tikra anemija.
Kaip koreguoti hemoglobino kiekį mitybos pagalba?
Jei nuokrypiai nedideli, dažnai pakanka koreguoti mitybą. Svarbu žinoti, kad geležis maiste būna dviejų formų: heminė (gyvūninė) ir neheminė (augalinė).
Geriausi geležies šaltiniai:
- Raudona mėsa: Jautiena, veršiena, elniena. Iš mėsos pasisavinama apie 20–30 proc. geležies.
- Kepenyėlės: Vienas turtingiausių geležies šaltinių, tačiau nerekomenduojama valgyti per dažnai dėl didelio cholesterolio ir vitamino A kiekio.
- Augaliniai produktai: Grikiai, špinatai, burokėliai, lęšiai, pupelės, moliūgų sėklos. Iš jų geležis pasisavinama sunkiau (tik apie 5 proc.).
Norint pagerinti pasisavinimą, geležies turinčius produktus būtina derinti su vitaminu C. Pavyzdžiui, mėsą valgyti su šviežiomis daržovėmis, o grikių košę pagardinti paprika ar užsigerti apelsinų sultimis.
Venkite kavos, juodosios arbatos ir pieno produktų (kalcio) valgymo metu, nes šie produktai blokuoja geležies įsisavinimą. Tarp kavos puodelio ir geležies turinčio maisto turėtų praeiti bent 1–2 valandos.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima pakelti hemoglobiną vien tik valgant granatus ir burokėlius?
Nors šie produktai naudingi, esant rimtai anemijai, vien augalinės mitybos nepakaks. Augalinė geležis pasisavinama daug sunkiau nei gyvūninė. Dažnai prireikia koncentruotų geležies papildų, kuriuos paskiria gydytojas.
Kodėl nėštumo metu hemoglobinas dažnai nukrenta?
Tai fiziologinis procesas. Nėštumo metu moters kraujo tūris padidėja beveik 50 proc., todėl kraujas natūraliai „praskiedžiamas“. Be to, augantis vaisius sunaudoja daug motinos geležies atsargų savo kraujodarai. Todėl nėščiosioms taikomos žemesnės normos ribos.
Ar tiesa, kad rūkalių hemoglobinas būna aukštesnis?
Taip. Rūkant į kraują patenka smalkės (anglies monoksidas), kurios blokuoja dalį hemoglobino, neleisdamos jam pernešti deguonies. Norėdamas kompensuoti deguonies badą, organizmas gamina daugiau eritrocitų, todėl bendras hemoglobino skaičius tyrimuose atrodo didelis, nors realus audinių aprūpinimas deguonimi yra prastas.
Kada dėl hemoglobino rodiklių reikia skubiai kreiptis į medikus?
Sunerimti reikėtų, jei hemoglobinas nukrenta žemiau 90–100 g/l arba pakyla virš 180 g/l. Taip pat, jei jaučiate staigų dusulį, alpstate, pastebite kraują išmatose ar vėmaluose. Tokiais atvejais būtina skubi medicininė pagalba.
Profilaktika ir reguliarių tyrimų svarba
Gydytojai rekomenduoja bendrąjį kraujo tyrimą atlikti bent kartą per metus, net jei jaučiatės puikiai. Lėtinė anemija gali vystytis labai lėtai, ir organizmas prie jos pripranta, todėl žmogus ilgą laiką nejaučia jokių simptomų iki kritinio momento. Reguliari stebėsena leidžia pastebėti tendencijas (pvz., kasmet mažėjantį rodiklį) ir užkirsti kelią ligai dar jai neįsisenėjus. Atminkite, kad kraujo tyrimas yra tik pirmas žingsnis – radus pakitimus, būtina ieškoti jų priežasties, o ne tik slopinti simptomus maisto papildais.
