Glindos: kaip atrodo ir kaip jų atsikratyti

Glindos – tai dažnas, tačiau daugelio žmonių nesuprantamas odos sutrikimas. Jos dažniausiai pasireiškia kaip mažos, apvalios, kietesnės ar minkštesnės poodinės sankaupos, kurios gali atsirasti beveik bet kurioje kūno vietoje. Nors glindos paprastai nėra pavojingos, jos gali sukelti diskomfortą, skausmą arba estetinį nepasitenkinimą. Dėl to svarbu žinoti, kaip jas atpažinti, kokios gali būti priežastys ir kaip saugiai jų atsikratyti.

Kas yra glinda?

Mediciniškai glinda vadinama epidermio cista arba riebaline cista. Tai poodinė ertmė, pripildyta riebalų (sebumo), keratino ar kitų odos ląstelių likučių. Ji formuojasi dėl riebalinių liaukų veiklos sutrikimo – kai liaukos ištekamasis latakas užsikemša, išskyros nebegali patekti į odos paviršių ir kaupiasi po ja. Dėl to susidaro gumbelis, kuris laikui bėgant gali padidėti.

Kaip atrodo glinda

Glinda paprastai atrodo kaip apvalus, po oda esantis gumbelis, kurio dydis gali svyruoti nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Ji dažniausiai būna:

  • minkšta arba kietesnė,
  • lėtai auganti,
  • neskausminga (kol neužsikrečia),
  • su aiškiomis ribomis.

Kai kuriais atvejais glindos centre galima matyti mažą tamsesnį taškelį – tai užsikimšęs liaukos kanalas. Jeigu į glindą patenka bakterijų, ji gali uždegti – tada oda parausta, patinsta, atsiranda skausmas, o gumbelis gali pradėti pūliuoti. Tokiu atveju būtina gydytojo pagalba.

Kur dažniausiai atsiranda glindos

Glindos gali atsirasti bet kurioje vietoje, kur yra riebalinės liaukos, tačiau dažniausiai jos pasitaiko:

  • ant kaklo,
  • veide (ypač skruostuose ir smakre),
  • nugaroje,
  • krūtinėje,
  • galvos odoje,
  • intymioje srityje arba kirkšnyse.

Kai kurios glindos gali būti pavienės, o kiti žmonės linkę turėti kelias iš karto. Polinkis į jų susidarymą dažnai būna paveldimas, tačiau jį taip pat gali lemti hormonų pokyčiai, riebios odos tipas ar tam tikros odos ligos.

Pagrindinės glindų atsiradimo priežastys

Glindų susidarymą lemia keli veiksniai, iš kurių dažniausi šie:

  • Riebalinių liaukų užsikimšimas. Tai pagrindinė priežastis, kai odos riebalai negali pasišalinti natūraliai.
  • Hormonų pusiausvyros sutrikimai. Ypač paauglystėje, nėštumo metu ar menopauzės laikotarpiu.
  • Odos traumos. Maži pjūviai ar įaugę plaukeliai gali užkimšti liaukas.
  • Netinkama odos priežiūra. Pernelyg riebi kosmetika arba odos nevalymas gali skatinti porų užsikimšimą.
  • Paveldimumas. Kai kuriems žmonėms polinkis į glindų susidarymą yra genetiškai nulemtas.

Taip pat glindos dažniau pasireiškia žmonėms, turintiems riebesnę odą ar kenčiantiems nuo spuogų, nes tokiu atveju riebalų gamyba odoje yra intensyvesnė.

Kaip atskirti glindą nuo kitų darinių

Nors glindos dažnai atrodo kaip paprasti spuogai ar lipomos (riebaliniai navikai), jų struktūra skiriasi. Spuogai paprastai būna paviršiniai, o glindos – gilesnės, be uždegimo gali būti neskausmingos. Lipoma – tai minkštas, po oda esantis darinys, sudarytas iš riebalinio audinio, tačiau ji neturi centrinės poros ir auga lėčiau. Teisingai atskirti šiuos darinius gali tik gydytojas dermatologas ar chirurgas, dažnai po apžiūros ar echoskopinio tyrimo.

Kaip atsikratyti glindos

Bandymas glindą išspausti namuose yra dažna klaida. Tai ne tik neveiksminga, bet ir pavojinga – galima sukelti infekciją ar dar labiau paskatinti cistos augimą. Todėl šalinimas visada turėtų būti atliekamas medicinos įstaigoje. Pagrindiniai gydymo metodai:

1. Chirurginis pašalinimas

Efektyviausias ir saugiausias būdas – nedidelė chirurginė procedūra, kurios metu gydytojas atveria glindą, pašalina jos turinį ir cistos kapsulę. Tai padeda išvengti pasikartojimo. Procedūra atliekama vietinėje nejautroje ir trunka vos 15–30 minučių.

2. Lazerinis pašalinimas

Lazeriu atliekamas pašalinimas yra modernesnis metodas, dažnai naudojamas veido ar kaklo srityse, kur svarbus kosmetinis efektas. Lazeris ne tik pašalina darinio turinį, bet ir sumažina kraujavimo bei randėjimo riziką.

3. Vaistinis gydymas

Jei glinda uždegiminė ir pūliuoja, gydytojas pirmiausia gali skirti antibiotikų arba priešuždegiminių vaistų. Tik po to, kai uždegimas praeina, atliekamas pašalinimas.

Ar galima glindų išvengti?

Nors glindų susidarymą ne visada galima visiškai sustabdyti, yra keletas veiksmingų būdų sumažinti jų atsiradimo tikimybę:

  • palaikykite tinkamą odos higieną – kasdien valykite odą švelniomis priemonėmis,
  • venkite riebios kosmetikos ir komedogeninių produktų,
  • subalansuokite mitybą – ribokite riebius ir cukringus produktus,
  • gerkite pakankamai vandens,
  • jei oda linkusi į spuogus, naudokite dermatologo rekomenduotas priemones,
  • periodiškai apsilankykite pas odos specialistą profilaktiniam patikrinimui.

Prevencinė priežiūra padeda sumažinti naujų glindų susidarymo riziką, ypač žmonėms, kuriems jos linkusios kartotis.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar glindos pavojingos?
Ne, daugeliu atvejų glindos yra nepavojingos, tačiau uždegusios gali sukelti skausmą, patinimą ar pūliavimą, todėl rekomenduojama jas gydyti profesionaliai.

Ar galima glindą išspausti?
Ne, spausti glindos nerekomenduojama, nes tai gali sukelti infekciją ar randų susidarymą. Geriausia kreiptis į gydytoją.

Ar glindos gali pasikartoti?
Taip, jei nepašalinama visa cistos kapsulė, glinda gali atsinaujinti toje pačioje vietoje. Dėl to chirurginis pašalinimas laikomas efektyviausiu būdu.

Kiek laiko trunka gijimas po glindos pašalinimo?
Dažniausiai žaizda sugyja per 1–2 savaites. Randas, jei toks susidaro, laikui bėgant tampa beveik nematomas.

Ar glindos užkrečiamos?
Ne, glindos nėra infekcinės kilmės liga ir neperduodamos nuo žmogaus žmogui.

Kūno signalai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

Nors glindos dažniausiai nėra pavojingos, bet bet kokie nauji odos dariniai turėtų būti stebimi. Jeigu glinda staiga padidėja, parausta, tampa skausminga ar ima pūliuoti – tai aiškus signalas, kad reikia gydytojo apžiūros. Laiku nustatyta ir tinkamai pašalinta glinda ne tik greičiau sugyja, bet ir nepalieka nemalonių pasekmių. Stebėkite savo odą, nes ji dažnai pirmoji parodo, kad organizmui reikia dėmesio.