Galvos magnetinis rezonansas: kaip jis atliekamas ir kam skiriamas

Galvos magnetinis rezonansas (MRT) – tai vienas pažangiausių diagnostinių tyrimų, leidžiantis detaliai įvertinti smegenų ir galvos struktūrų būklę be jokios chirurginės intervencijos. Šis metodas remiasi stipraus magnetinio lauko ir radijo bangų poveikiu, kuriuo sukuriami aukštos raiškos vaizdai. MRT padeda nustatyti įvairias ligas – nuo kraujotakos sutrikimų iki navikų ar uždegiminių procesų. Dėl savo tikslumo ir saugumo šis tyrimas tapo nepakeičiamas tiek neurologijoje, tiek neurochirurgijoje.

Kas yra galvos magnetinis rezonansas?

Magnetinio rezonanso tyrimas leidžia gauti išsamų trimačio galvos ir smegenų vaizdą. Skirtingai nei rentgeno ar kompiuterinė tomografija, MRT nenaudoja jonizuojančios spinduliuotės, todėl laikomas visiškai saugiu ir neturi žalingo poveikio audiniams. Tyrimo metu naudojamas stiprus magnetinis laukas sukuria signalus, kuriuos kompiuteris paverčia detaliu smegenų vaizdu.

Tyrimas gali būti atliekamas tiek su kontrastine medžiaga, tiek be jos. Kontrastinė medžiaga padeda geriau matyti smulkias kraujagyslių struktūras ar patologinius pakitimus, tokius kaip navikai ar uždegimai.

Kada skiriamas galvos MRT tyrimas?

Gydytojas gali paskirti galvos magnetinio rezonanso tyrimą, kai įtariama įvairių ligų ar sutrikimų. Dažniausios indikacijos apima:

  • galvos skausmus, kurių priežastis neaiški,
  • dažnus galvos svaigimus ar pusiausvyros sutrikimus,
  • regėjimo, klausos ar kalbos sutrikimus,
  • įtarimą dėl insulto ar kraujotakos sutrikimų smegenyse,
  • įtarimą dėl smegenų naviko, cistos ar uždegimo,
  • traukulinius priepuolius (epilepsijos atvejais),
  • po galvos traumų, siekiant įvertinti audinių pažeidimus.

MRT taip pat dažnai atliekamas pacientams, kuriems reikia stebėti jau diagnozuotos ligos eigą, pavyzdžiui, išsėtinės sklerozės, navikų ar kraujagyslių pakitimų progresavimą.

Kaip atliekamas tyrimas?

Prieš tyrimą pacientui paprastai nereikia ypatingo pasiruošimo, tačiau yra keletas svarbių dalykų, kuriuos reikėtų žinoti. Į MRT patalpą neleidžiama įnešti metalinių daiktų – laikrodžių, papuošalų, telefonų, kreditinių kortelių ar net drabužių su metaliniais užtrauktukais. Taip yra todėl, kad magnetinis laukas gali juos paveikti arba sugadinti.

Tyrimo eiga

Pacientas paguldomas ant stalo, kuris įstumiamas į MRT aparatą – tai cilindro formos įrenginys, turintis magnetinę sistemą. Procedūros metu svarbu gulėti visiškai ramiai, nes bet koks judesys gali iškreipti vaizdą. Tyrimo metu girdimi įvairūs garsai – dundėjimai, spragtelėjimai – tai normalus magnetinio rezonanso darbo garsas.

Procedūra trunka nuo 20 iki 60 minučių, priklausomai nuo to, kokia sritis tiriama ir ar naudojama kontrastinė medžiaga. Jei naudojamas kontrastas, jis suleidžiamas į veną tyrimo metu. Kai kuriais atvejais pacientui gali būti uždėta speciali ritė aplink galvą, kad vaizdas būtų dar tikslesnis.

Kaip pasiruošti MRT tyrimui

Didelio pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama prieš procedūrą:

  • nevalgyti labai riebaus maisto, jei numatyta kontrastinė medžiaga;
  • informuoti gydytoją apie bet kokius implantus ar širdies stimuliatorius – kai kurie iš jų nesuderinami su magnetiniu lauku;
  • jei sergate klaustrofobija, pasakykite gydytojui – galbūt bus pasiūlytas raminamasis vaistas arba atviras MRT aparatas;
  • atsiimti visus metalinius daiktus ir papuošalus prieš įeinant į tyrimo kambarį.

Ką rodo galvos magnetinio rezonanso tyrimas?

Tyrimas gali atskleisti daugybę patologinių pakitimų. MRT leidžia pamatyti net smulkiausius smegenų audinio pokyčius, kraujavimus ar cistas. Dažniausiai diagnozuojamos ligos:

  • insultas ir smegenų kraujotakos sutrikimai,
  • smegenų navikai, cistos, metastazės,
  • išsėtinė sklerozė ir kitos demielinizuojančios ligos,
  • uždegiminiai procesai, encefalitai, meningitai,
  • smegenų atrofija ar degeneraciniai pokyčiai senstant,
  • galvos traumos pasekmės – kraujosruvos, patinimai.

MRT rezultatai padeda gydytojui nustatyti tikslią diagnozę ir parinkti tinkamiausią gydymo strategiją.

Ar magnetinis rezonansas yra saugus?

Tyrimas laikomas visiškai saugiu, nes nenaudoja rentgeno spindulių. Vienintelės atsargumo priemonės taikomos pacientams, turintiems metalinius implantus, širdies stimuliatorius ar dirbtinius klausos aparatus. Tokiais atvejais būtina informuoti gydytoją prieš tyrimą. Nėščioms moterims MRT paprastai atliekamas tik esant būtinybei, ypač pirmąjį trimestrą.

Kontrastinės medžiagos naudojamos tik tada, kai būtina detalesnė analizė. Jos paprastai saugios, tačiau retais atvejais gali sukelti alerginę reakciją, todėl pacientas visada turi informuoti personalą apie buvusias alergijas.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar MRT tyrimas skauda?
Ne, procedūra visiškai neskausminga. Vienintelis nemalonumas – ilgesnis gulėjimas nejudant ir garsas tyrimo metu.

Kiek laiko trunka MRT tyrimas?
Vidutiniškai nuo 30 iki 45 minučių. Su kontrastu procedūra gali trukti šiek tiek ilgiau.

Ar reikia pasiruošti iš anksto?
Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau būtina informuoti apie visus implantus ar alergijas, o prieš tyrimą – nusiimti metalinius daiktus.

Ar galima atlikti MRT, jei turiu dantų implantus?
Dauguma dantų implantų yra iš medžiagų, kurios nesureaguoja su magnetu, tačiau vis tiek būtina tai aptarti su gydytoju.

Ar MRT tinka vaikams?
Taip, šis tyrimas tinka vaikams, tačiau mažiesiems pacientams kartais prireikia lengvos sedacijos, kad jie galėtų ramiai išgulėti visos procedūros metu.

Kaip pasirūpinti savimi po tyrimo

Po galvos magnetinio rezonanso pacientas gali iškart grįžti prie įprastos veiklos – tyrimas neturi jokio šalutinio poveikio. Jei buvo suleista kontrastinė medžiaga, rekomenduojama gerti daugiau vandens, kad ji greičiau pasišalintų iš organizmo. Gydytojas pateikia tyrimo išvadas arba nukreipia specialistui, kuris jas išanalizuos ir paaiškins. Šis tyrimas suteikia itin daug informacijos apie smegenų veiklą ir struktūrą, todėl neretai būtent MRT padeda laiku pastebėti rimtas sveikatos problemas bei užkirsti kelią jų progresavimui.