Kasdien praleidžiant valandų valandas prie kompiuterių ekranų, naršant išmaniuosiuose telefonuose ar dirbant kondicionuojamose patalpose, mūsų akys patiria milžinišką krūvį. Vienas dažniausių su moderniu gyvenimo būdu susijusių nusiskundimų – sausų, pavargusių, paraudusių ar lyg smėlio pripiltų akių pojūtis. Susidūrę su šiuo diskomfortu, daugelis skuba į vaistinę ir perka įvairiausius akių lašus, dažnai vadinamus tiesiog dirbtinėmis ašaromis. Nors daugeliui šie preparatai atrodo kaip visiškai nekaltas, greitas ir efektyvus būdas atgauti akių komfortą, iš tiesų oftalmologijos pasaulis yra kur kas sudėtingesnis. Neteisingai parinkti, per dažnai ar netinkamomis aplinkybėmis naudojami akių lašai gali ne tik nepadėti, bet ir gerokai pabloginti jautrių akių būklę, sukelti alergines reakcijas ar net suformuoti savotišką priklausomybės efektą. Siekiant išsaugoti puikų ir sveiką regėjimą ilgus metus, būtina detaliai suprasti šių populiarių preparatų sudėtį, jų veikimo mechanizmą bei išmokti atpažinti situacijas, kuomet reikalinga profesionali gydytojo oftalmologo pagalba, o ne tiesiog greita savigyda.
Kaip veikia dirbtinės ašaros ir kodėl natūralių ima trūkti?
Norint suprasti dirbtinių ašarų naudą, pirmiausia reikia susipažinti su natūralios ašarų plėvelės struktūra. Mūsų akies paviršių nuolat dengia plonas, bet itin sudėtingos ir svarbios sudėties sluoksnis, atliekantis apsauginę, maitinamąją ir optinę funkcijas. Kad regėjimas būtų ryškus, o akis jaustųsi patogiai, ši plėvelė turi būti stabili. Ją sudaro trys pagrindiniai sluoksniai:
- Gleivinis (mucino) sluoksnis: jis yra arčiausiai akies ragenos ir padeda ašaroms tolygiai pasiskirstyti bei tvirtai laikytis ant akies paviršiaus. Be šio sluoksnio ašaros tiesiog nutekėtų žemyn.
- Vandeninis sluoksnis: pats storiausias vidurinis sluoksnis, kuris drėkina akį, nuplauna dulkes, nešvarumus, alergenus bei aprūpina rageną deguonimi ir svarbiomis maistinėmis medžiagomis.
- Lipidinis (riebalinis) sluoksnis: išorinis sluoksnis, kurį gamina vokų kraštuose esančios Meibomo liaukos. Jo pagrindinė užduotis – užkirsti kelią vandeninio sluoksnio išgaravimui, užtikrinant ašarų plėvelės ilgaamžiškumą.
Kai sutrinka bent vieno iš šių sluoksnių gamyba arba suprastėja jų kokybė, išsivysto sausų akių sindromas. Dirbtinės ašaros yra specialiai sukurtos taip, kad imituotų natūralios ašarų plėvelės sudėtį ir atkurtų prarastą fiziologinį balansą. Kokybiškų preparatų sudėtyje dažnai galima rasti hialurono rūgšties, kuri pasižymi unikalia savybe sulaikyti vandenį ir užtikrinti ilgalaikį drėkinimą. Taip pat modernių lašų formulėse būna įvairių lipidų ar polimerų, padedančių atkurti apsauginį riebalinį sluoksnį ir taip užkirsti kelią pakartotiniam akies išsausėjimui.
Situacijos, kai dirbtinės ašaros yra nepakeičiama pagalba
Yra daugybė gyvenimiškų situacijų ir medicininių būklių, kuomet drėkinamieji akių lašai tampa tikru išsigelbėjimu, padedančiu ne tik numalšinti deginimo bei perštėjimo jausmą, bet ir apsaugoti akies paviršių nuo rimtesnių mikropažeidimų.
Ilgalaikis darbas su skaitmeniniais ekranais
Skaitmeninių ekranų sukeltas akių nuovargis, dar žinomas kaip kompiuterinis regos sindromas, yra viena dažniausių ir aktualiausių priežasčių, kodėl šiuolaikiniai žmonės griebiasi dirbtinių ašarų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žiūrėdami į kompiuterio, telefono ar planšetės ekraną mes mirksime net iki trijų ar keturių kartų rečiau nei įprastai. Mirksėjimas yra gyvybiškai svarbus procesas, kurio metu ašarų plėvelė atnaujinama ir tolygiai paskirstoma ant ragenos. Retai mirksint, ašaros greičiau išgaruoja, akys praranda natūralią apsaugą, išsausėja, atsiranda stipraus deginimo ir perštėjimo jausmas. Tokiais atvejais reguliarus dirbtinių ašarų lašinimas intensyvaus darbo metu greitai ir veiksmingai atkuria drėgmės balansą bei leidžia tęsti darbus be erzinančio diskomforto.
Neigiamas aplinkos veiksnių poveikis
Mūsų akys yra ypač jautrios aplinkos sąlygų pokyčiams ir mikroklimatui. Intensyviai veikiantys oro kondicionieriai biuruose ir automobiliuose vasarą, centrinis šildymas namuose žiemą, stiprus, žvarbus vėjas, ypač sausas lėktuvo salonų oras ar padidėjęs užterštumas bei dulkės didmiesčių gatvėse – visa tai agresyviai sausina akies paviršių. Dirbtinės ašaros šiais atvejais veikia kaip nepamainomas skydas, išplaunantis dirgiklius iš konjunktyvos maišelio ir sukuriantis patikimą apsauginį barjerą, neleidžiantį išorės veiksniams pažeisti jautrios ragenos epitelio.
Būklės po akių operacijų ir lazerinių korekcijų
Po tokių populiarių procedūrų kaip lazerinė regos korekcija (LASIK, PRK, SMILE metodais) ar vyresniame amžiuje atliekamos kataraktos operacijos, laikinas ir kartais gana stiprus akių sausumas yra natūrali ir labai dažna gijimo proceso dalis. Operacijos metu dažnai būna laikinai paveikiamos ragenos nervinės galūnėlės, todėl kuriam laikui sutrinka refleksinis, natūralus ašarų išsiskyrimas. Gydytojai mikrochirurgai ir oftalmologai po šių procedūrų pacientams visada paskiria intensyvų dirbtinių ašarų be konservantų kursą. Šis drėkinimas yra kritiškai svarbus sėkmingam ir greitam ragenos gijimui bei optimaliam regėjimo aštrumo atsistatymui.
Paslėpti pavojai: kada akių lašai gali pridaryti daugiau žalos?
Nors „dirbtinės ašaros“ skamba labai natūraliai, nekaltai ir saugiai, neteisingas šių preparatų pasirinkimas ir aklas vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Vaistinėse parduodami lašai labai stipriai skiriasi savo sudėtimi, indikacijomis ir paskirtimi, todėl pirkimas nepasikonsultavus yra viena didžiausių pacientų daromų klaidų.
Konservantų keliamas pavojus akies paviršiui
Daugelis pigesnių, tradiciniuose buteliukuose parduodamų akių lašų savo sudėtyje turi cheminių konservantų, iš kurių pats žinomiausias ir dažniausiai sutinkamas yra benzalkonio chloridas (BAK). Konservantai į lašus dedami tik dėl vienos priežasties – kad atidarytame, su aplinka kontaktuojančiame buteliuke nesidaugintų pavojingos bakterijos ir grybeliai. Tačiau ilgalaikis ir dažnas (daugiau nei 4 kartus per dieną) lašų su konservantais naudojimas yra itin toksiškas akies paviršiui. Atlikti tyrimai rodo, kad konservantai agresyviai ardo natūralų lipidinį ašarų sluoksnį, skatina akies paviršiaus ląstelių žūtį ir paradoksaliai sukelia dar stipresnį, lėtinį sausų akių sindromą bei mikrouždegimą. Todėl ilgalaikiam ir dažnam naudojimui būtina rinktis tik vienkartinėse ampulėse esančias arba specialius patentuotus filtrus turinčiuose sandariuose buteliukuose parduodamas dirbtines ašaras visiškai be konservantų.
Kraujagysles sutraukiantys lašai – greitas grožis su skaudžiomis pasekmėmis
Viena didžiausių, pavojingiausių ir, deja, pačių dažniausių klaidų, kurias daro pacientai – tai estetinį raudonį mažinančių (dekongestantų) akių lašų naudojimas vietoj tikrų drėkinamųjų dirbtinių ašarų. Šie cheminiai lašai veikia mechaniškai sutraukdami akies paviršiuje esančias smulkias kraujagysles, todėl akis per kelias minutes tampa sniego baltumo. Tačiau tokie lašai visiškai nedrėkina akies paviršiaus ir niekaip negydo paties sausumo ar paraudimo priežasties. Dar blogiau – naudojant juos reguliariai ilgiau nei kelias dienas, išsivysto vadinamasis atoveiksmio (angl. rebound) efektas. Nustojus lašinti šiuos lašus, kraujagyslės praranda savo tonusą ir išsiplečia dar labiau nei prieš pradedant vartojimą. Akys tampa chroniškai ir nuolat raudonos, o žmogus tampa fiziologiškai priklausomas nuo šių lašų vien tam, kad atrodytų normaliai.
Rimtų akių ligų maskavimas
Kartais sausų, pavargusių, raudonų ar nuolat perštinčių akių pojūtis nėra tiesiog ilgo darbo prie kompiuterio ar aplinkos veiksnių pasekmė. Tai gali būti kur kas rimtesnių ir specifinio gydymo reikalaujančių ligų simptomas. Tokios būklės kaip blefaritas (lėtinis vokų kraštų uždegimas), Meibomo liaukų disfunkcija, pasislėpusios ragenos opos, glaukomos lašų sukeltas toksiškumas ar net sisteminės autoimuninės ligos (pavyzdžiui, Sjögreno sindromas ar reumatoidinis artritas) dažnai prasideda būtent nuo „sausos akies“ jausmo. Nuolat, mėnesių mėnesiais lašinant dirbtines ašaras ir ignoruojant tikrąją problemos šaknį, brangus laikas yra tiesiog gaištamas, o pirminė liga tyliai progresuoja. Jei dirbtinės ašaros nepadeda palengvinti būklės per kelias savaites reguliaraus naudojimo, būtina neatidėliotina ir išsami gydytojo specialisto konsultacija.
Pagrindinės taisyklės: kaip teisingai pasirinkti ir naudoti preparatus?
Norint, kad dirbtinės ašaros suteiktų maksimalią numatytą naudą, efektyviai drėkintų ir nepadarytų jokios žalos jūsų akims, ypač svarbu laikytis kelių esminių oftalmologų ir vaistininkų rekomenduojamų taisyklių.
- Atidžiai skaitykite sudėtį ir pakuotę: visada, ypač jei lašus planuojate naudoti dažnai, pirmenybę teikite tiems preparatams, kurių pagrindą sudaro natūrali hialurono rūgštis (skirtingos koncentracijos) ir kuriuose visiškai nėra konservantų. Ieškokite ant pakuotės aiškių užrašų „be konservantų“, „preservative-free“ ar „0% preservatives“.
- Atsižvelkite į savo individualius simptomus: jei jūsų akys yra ypač sausos rytais po miego, jums gali prireikti klampesnių lašų (gelių) ar net specialaus maitinančio akių tepalo nakčiai. Tuo tarpu, jei dirbate kompiuteriu ir jums reikia greito atgaivinimo – geriausiai tiks lengvesnės tekstūros, mažiau klampūs drėkinamieji lašai, kurie nepalieka miglos ir nesulies jūsų regėjimo.
- Laikykitės griežtos asmeninės higienos: prieš lašindami bet kokius preparatus į akis, visada labai kruopščiai nusiplaukite rankas su šiltu vandeniu ir muilu bei jas nusausinkite švariu rankšluosčiu.
- Venkite fizinio kontakto su akimi: lašinant labai svarbu atlošti galvą, patempti apatinį voką žemyn ir užtikrinti, kad buteliuko ar ampulės galiukas jokiu būdu neliestų akies paviršiaus, blakstienų, vokų ar jūsų pirštų. Taip išvengsite preparato užteršimo pavojingomis bakterijomis.
- Atidžiai stebėkite galiojimo laiką: standartiniai atidaryti buteliukai su lašais (jei tai nėra specialūs vakuuminiai buteliukai su filtrais) paprastai galioja nuo 28 dienų iki 6 mėnesių po atidarymo. Griežtai laikykitės gamintojo nurodymų. Pasibaigus terminui, nedelsiant išmeskite pakuotę, net jei joje dar liko skysčio, nes viduje jau gali būti pradėję daugintis nematomi mikroorganizmai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Akių sausumas yra masinė problema, todėl pacientai vaistinėse ir gydytojų kabinetuose dažnai susiduria su neaiškumais, susijusiais su akių drėkinimu ir priežiūra. Žemiau pateikiame aiškius oftalmologų atsakymus į pačius populiariausius klausimus, kurie padės išsklaidyti sklandančius mitus ir abejones.
Ar galima naudoti dirbtines ašaras nešiojant kontaktinius lęšius?
Taip, kontaktinių lęšių nešiotojams dirbtinės ašaros dažnai yra būtinos, tačiau tinka toli gražu ne visos. Jei nešiojate kontaktinius lęšius, privalote griežtai rinktis tik tuos lašus, kurie yra be konservantų arba ant kurių pakuotės aiškiai piktograma ar tekstu nurodyta, kad jie yra suderinami su visų tipų kontaktiniais lęšiais. Konservantai gali giliai absorbuotis į minkštus hidrogelinius lęšius, neatstatomai juos sugadinti, pakeisti lęšio struktūrą ir sukelti labai stiprų akies audinių dirginimą ar net toksišką reakciją.
Kiek kartų per dieną saugu lašinti drėkinamuosius lašus?
Jei naudojate aukštos kokybės preparatus be konservantų, juos galite lašinti taip dažnai, kaip tik jaučiate poreikį – nors ir kas valandą, ar net dar dažniau, priklausomai nuo sausumo laipsnio, atliekamo darbo ar aplinkos sąlygų. Tačiau, jei jūsų naudojami lašai savo sudėtyje turi konservantų, visi specialistai vieningai rekomenduoja juos naudoti ne dažniau kaip 4 kartus per dieną. Dažnesnis vartojimas smarkiai padidina toksinio poveikio ragenos epiteliui riziką.
Ar prie akių lašų organizmas ilgainiui pripranta?
Prie kokybiškų, vien tik drėkinančių ir atkuriančių dirbtinių ašarų (ypač su hialuronu) organizmas fiziologiškai nepripranta ir natūralios, savos ašarų gamybos procesų šie lašai jokiu būdu neslopina. Tai yra senas ir nepagrįstas mitas. Tačiau, kaip jau buvo išsamiai minėta anksčiau, galima greitai išsivystyti priklausomybė kraujagysles sutraukiantiems ir raudonį mažinantiems vaistiniams lašams, todėl būtent jų vartojimą reikėtų labai riboti.
Ką daryti, jeigu įlašinus lašų akis pradeda dar labiau perštėti?
Lengvas ir labai trumpalaikis (vos kelias sekundes trunkantis) perštėjimas įlašinus drėkinamųjų lašų gali būti visiškai normali reakcija, ypač jei akies paviršius procedūros metu jau yra stipriai išsausėjęs, pažeistas mikroskopinių įtrūkimų ir sudirgęs. Tačiau, jei aštrus deginimo jausmas nepraeina per minutę, akis stipriai parausta, pradeda gausiai ašaroti ar atsiranda vokų tinimas, tai greičiausiai reiškia vietinę alerginę reakciją į vieną iš preparato sudedamųjų dalių (dažniausiai alergiją sukelia būtent konservantas). Tokiu atveju būtina nedelsiant, tą pačią akimirką nustoti naudoti šiuos lašus, gausiai praplauti akis švariu vėsiu vandeniu ir artimiausiu metu pasikonsultuoti su savo oftalmologu dėl saugesnės alternatyvos parinkimo.
Natūralūs būdai akies ašarų plėvelei atkurti
Nors dirbtinės ašaros yra puikus, greitas ir šiuolaikiniame pasaulyje dažnai visiškai būtinas pagalbos būdas, ilgalaikiam akių komfortui užtikrinti ir sveikatai išsaugoti verta atkreipti didelį dėmesį ir į natūralius organizmo resursų atstatymo metodus. Kompleksinis, holistinis požiūris į savo akių sveikatą visuomet duoda pačius geriausius, ilgiausiai trunkančius rezultatus.
Pirmiausia, oftalmologai pabrėžia, jog itin svarbu atkreipti dėmesį į savo kasdienę mitybą, o ypač – į suvartojamą Omega-3 riebalų rūgščių kiekį. Šios vertingosios rūgštys, kurių ypač gausu riebiose jūrinėse žuvyse (lašišoje, skumbrėje, sardinėse), linų sėmenyse, ispaninio šalavijo (chia) sėklose ir graikiniuose riešutuose, moksliškai įrodyta, efektyviai slopina uždegiminius procesus organizme, reikšmingai gerina vokų kraštuose esančių Meibomo liaukų veiklą ir taip padeda organizmui pačiam gaminti tirštesnį, kokybiškesnį lipidinį ašarų sluoksnį. Taip pat jokiu būdu nepamirškite viso organizmo bendro drėkinimo iš vidaus – per dieną išgeriamas pakankamas gryno, nekarbonizuoto vandens kiekis (rekomenduojama bent 1,5–2 litrai suaugusiam žmogui) tiesiogiai veikia ir jūsų akių gleivinės bei ragenos drėgmės lygį.
Be to, visiems dirbantiems prie kompiuterio ar su išmaniaisiais įrenginiais privalu įtraukti auksinę „20-20-20“ taisyklę į savo kasdienę darbo rutiną: tai reiškia, kad kas 20 minučių būtina atitraukti akis nuo šviečiančio ekrano ir bent 20 sekundžių sutelkti žvilgsnį į objektą, esantį maždaug 20 pėdų (tai yra apie 6 metrų) atstumu, geriausia – pažiūrėti pro langą į tolį. Šios trumpos pertraukos metu patartina sąmoningai, lėtai ir stipriai kelis kartus sumirksėti, tarsi užspaudžiant vokus. Tokia itin paprasta, bet labai veiksminga akių mankšta padeda natūraliai atnaujinti ir paskirstyti ašarų plėvelę, atpalaiduoja įsitempusius akies fokusavimo raumenis ir ilgalaikėje perspektyvoje žymiai sumažina dirbtinių ašarų poreikį dienos eigoje. Taip pat labai svarbus reguliarus patalpų vėdinimas ir kokybiškų oro drėkintuvų naudojimas, ypač šaltojo šildymo sezono metu. Tinkamas drėgmės lygis patalpoje (siekiamybė yra 40-60%) sukuria kur kas palankesnę ir draugiškesnę aplinką jūsų akių sveikatai, leidžiančią joms ilgiau išlikti žvalioms, ilsėtis ir natūraliai regeneruotis be nuolatinio papildomų cheminių priemonių įsikišimo.
