Dirbtinės ašaros: kada jos gelbėja, o kada žaloja?

Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame didžiąją dalį dienos praleidžiame žiūrėdami į kompiuterių ekranus, išmaniuosius telefonus ar būdami kondicionuojamose patalpose, akių sausumas tapo viena dažniausių sveikatos problemų. Vaistinėse lentynos lūžta nuo įvairiausių drėkinamųjų lašų, dažnai vadinamų dirbtinėmis ašaromis, gausos. Nors gali pasirodyti, kad tai visiškai nekaltas preparatas, kurį galima naudoti savo nuožiūra, oftalmologai įspėja: netinkamai pasirinkti lašai gali ne tik nepadėti, bet ir pabloginti akių būklę. Svarbu suprasti, kad akių drėkinimas nėra vien tik vandens įlašinimas į akį – tai sudėtingas procesas, kurio tikslas yra atkurti natūralų ašarų plėvelės balansą, o klaidos čia gali kainuoti regėjimo kokybę ir ilgalaikį diskomfortą.

Kodėl natūralios ašaros yra nepakeičiamos?

Prieš gilinantis į dirbtinių ašarų pasirinkimą, būtina suprasti, kaip veikia mūsų natūrali ašarų sistema. Ašaros nėra tiesiog sūrus vanduo. Tai sudėtingas biologinis skystis, sudarytas iš trijų pagrindinių sluoksnių, kurių kiekvienas atlieka gyvybiškai svarbią funkciją:

  • Gleivinis (mucino) sluoksnis: Tai vidinis sluoksnis, kuris padeda ašaroms tolygiai pasiskirstyti ant ragenos paviršiaus ir „prikibti” prie akies. Be šio sluoksnio ašaros tiesiog nutekėtų, palikdamos sausas dėmes.
  • Vandeninis sluoksnis: Tai vidurinis ir storiausias sluoksnis, kuriame gausu drėgmės, deguonies ir maistinių medžiagų, būtinų ragenai. Jis taip pat padeda nuplauti svetimkūnius ir dulkes.
  • Riebalinis (lipidinis) sluoksnis: Tai išorinis sluoksnis, kurį gamina vokų kraštuose esančios Meibomo liaukos. Jo pagrindinė užduotis – neleisti ašaroms greitai išgaruoti.

Kai sutrinka bent vieno iš šių sluoksnių gamyba ar kokybė, išsivysto sausų akių sindromas. Gydytojai pabrėžia, kad būtent nuo to, kuris sluoksnis pažeistas, priklauso, kokių dirbtinių ašarų jums reikia. Jei trūksta riebalinio sluoksnio, paprasti vandeniniai lašai išgaruos per kelias minutes ir paliks akis dar labiau sudirgusias.

Kada dirbtinės ašaros yra būtinos?

Egzistuoja situacijos, kai oftalmologai griežtai rekomenduoja naudoti dirbtines ašaras kaip būtiną gydymo ar profilaktikos priemonę. Ignoruojant šį poreikį, gali išsivystyti lėtinis ragenos uždegimas ar net atsirasti opų.

Sausų akių sindromas (SAS)

Tai pati dažniausia indikacija. Jei jaučiate „smėlį” akyse, deginimą, svetimkūnio pojūtį ar pastebite, kad akys ašaroja (tai paradoksalus sausų akių simptomas – akis bando kompensuoti sausumą gamindama daug nekokybiškų ašarų), dirbtinės ašaros yra pirmosios pagalbos priemonė. Jos padeda atkurti ašarų plėvelės tūrį ir osmoliariškumą.

Aplinkos veiksniai ir vizualinis krūvis

Ilgas darbas kompiuteriu mažina mirksėjimo dažnį. Paprastai žmogus mirksi apie 15–20 kartų per minutę, tačiau žiūrint į ekraną šis skaičius sumažėja iki 3–4 kartų. Tai lemia greitą ašarų išgaravimą. Taip pat dirbtinės ašaros būtinos būnant sausose patalpose (šildymo sezono metu ar veikiant kondicionieriams), skrendant lėktuvu ar esant vėjuotam orui.

Po akių operacijų

Po lazerinės regos korekcijos (LASIK, PRK) ar kataraktos operacijos, ragenos jautrumas laikinai sumažėja, todėl akis „nesupranta”, kad ji yra sausa ir negamina pakankamai ašarų. Šiuo laikotarpiu dirbtinės ašaros be konservantų yra kritiškai svarbios gijimo procesui.

Didžioji klaida: kada lašai gali pakenkti?

Nors dirbtinės ašaros parduodamos be recepto, savarankiškas gydymas gali būti žalingas. Gydytojai išskiria kelias pagrindines klaidų kategorijas, kurios gali sukelti ilgalaikių problemų.

Konservantų spąstai

Daugelis pigesnių ar dideliuose buteliukuose parduodamų akių lašų sudėtyje turi konservantų, dažniausiai – benzalkonio chlorido (BAK). Nors konservantai apsaugo buteliuko turinį nuo bakterijų, jie yra toksiški ragenos epiteliui.

Jei lašus naudojate retai (1–2 kartus per dieną), konservantai didelės žalos gali nepadaryti. Tačiau sergant lėtiniu sausų akių sindromu ir lašinant vaistus 4–6 kartus per dieną, konservantai pradeda ardyti akies paviršiaus ląsteles, didina uždegimą ir paradoksaliai sukelia dar didesnį sausumą. Tokiais atvejais būtina rinktis lašus be konservantų (dažniausiai vienkartinėse ampulėse arba specialiuose buteliukuose su vožtuvais).

„Raudonų akių” balinimas

Viena pavojingiausių savigydos formų – vadinamųjų vazokonstriktorių (kraujagysles sutraukiančių lašų) naudojimas. Žmonės dažnai painioja sausų akių drėkinimą su akių baltymų balinimu. Šie lašai laikinai sutraukia kraujagysles, todėl akys atrodo baltos ir sveikos.

Tačiau ilgainiui vystosi priklausomybė: kraujagyslės pripranta prie vaisto, o jam nustojus veikti, jos išsiplečia dar labiau nei buvo prieš tai (atoveiksmio efektas). Nuolatinis tokių lašų naudojimas gali sutrikdyti natūralią kraujotaką ir maskuoti rimtas ligas, tokias kaip uveitas ar glaukoma.

Netinkamas lašų tipas

Jei jums nustatytas Meibomo liaukų disfunkcijos sukeltas sausumas (kai ašaros per greitai išgaruoja dėl riebalų trūkumo), paprasti vandeniniai lašai padės tik kelioms minutėms. Jums reikalingi lašai su lipidais (aliejais), kurie atkuria išorinį ašarų sluoksnį. Naudodami netinkamus lašus, žmonės dažnai nusivilia gydymu ir nustoja rūpintis akimis, leisdami ligai progresuoti.

Kaip teisingai pasirinkti ir naudoti dirbtines ašaras?

Norint gauti maksimalią naudą ir išvengti žalos, rekomenduojama laikytis šių taisyklių:

  1. Skaitykite sudėtį: Ieškokite hialurono rūgšties, karbomero, glicerino ar lipidų emulsijų. Jei planuojate lašinti dažniau nei 3 kartus per dieną, būtinai rinkitės produktą, ant kurio pakuotės parašyta „be konservantų”.
  2. Venkite „balinančių” lašų: Jei jūsų tikslas yra drėkinimas, venkite preparatų, kurių sudėtyje yra tetrizolino ar nafazolino.
  3. Lašinimo technika: Niekada nelieskite lašintuvo galiuku akies paviršiaus ar blakstienų – taip galite užteršti visą buteliuką bakterijomis. Atitraukite apatinį voką, suformuodami „kišenę”, ir įlašinkite vieną lašą.
  4. Kontaktiniai lęšiai: Nešiojantiems kontaktinius lęšius tinka ne visi lašai. Kai kurie tirštesni (geliniai) lašai ar lašai su tam tikrais konservantais gali sugadinti lęšius ar kauptis po jais, sukeldami dirginimą. Ieškokite žymos „tinka su kontaktiniais lęšiais”.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar galima priprasti prie dirbtinių ašarų taip, kad akys pačios nustos gaminti ašaras?

Ne, tai yra mitas. Dirbtinės ašaros neveikia ašarų liaukų veiklos tiesiogiai – jos tik papildo ašarų tūrį akies paviršiuje. Priešingai, nenaudojant drėkinimo esant sausumui, ragenos paviršius gali būti pažeistas, o tai gali sutrikdyti nervinius signalus, reguliuojančius ašarų gamybą.

Kuo skiriasi skysti lašai nuo gelinių?

Skysti lašai veikia trumpiau, bet nedrumsčia regėjimo, todėl puikiai tinka naudoti dienos metu dirbant. Geliniai lašai yra klampesni, jie ilgiau išlaiko drėgmę, tačiau užlašinus regėjimas kurį laiką gali būti neryškus. Dėl to gelinius preparatus rekomenduojama naudoti prieš miegą arba esant labai stipriam sausumui.

Ar galima naudoti tuos pačius lašus, kurie atidaryti prieš pusę metų?

Griežtai ne. Dauguma akių lašų su konservantais galioja 4 savaites po atidarymo. Lašai be konservantų, esantys specialiuose buteliukuose, gali galioti iki 3–6 mėnesių (priklausomai nuo gamintojo), tačiau visada būtina patikrinti informaciją ant pakuotės. Pasenę lašai yra puiki terpė bakterijoms, todėl rizikuojate sukelti akių infekciją.

Ar natūralios priemonės, pavyzdžiui, ramunėlių arbata, gali pakeisti dirbtines ašaras?

Oftalmologai nerekomenduoja plauti akių arbatomis ar žolelių nuovirais. Juose gali būti smulkių dalelių, kurios dirgina akį, be to, namuose paruošti nuovirai nėra sterilūs, todėl didėja infekcijos rizika. Dirbtinės ašaros yra sterilios ir subalansuotos pagal akies pH.

Įspėjamieji ženklai, rodantys rimtesnę problemą

Nors dirbtinės ašaros yra efektyvi priemonė kovojant su kasdieniu akių nuovargiu ir sausumu, jos nėra panacėja nuo visų ligų. Svarbu atpažinti simptomus, kurių negalima gydyti savarankiškai vaistinėje įsigytais preparatais. Jei lašinant drėkinamuosius lašus būklė negerėja per kelias dienas, jei jaučiate stiprų skausmą, pastebite pūlingas išskyras, staiga pablogėja regėjimas arba atsiranda šviesos baimė, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją oftalmologą.

Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad nuolatinis akių sausumas gali būti ne tik lokali akių problema, bet ir sisteminių ligų, tokių kaip reumatoidinis artritas, skydliaukės sutrikimai ar Sjogreno sindromas, požymis. Tokiais atvejais dirbtinės ašaros tik maskuos simptomus, bet negydys pagrindinės priežasties. Profesionalus ištyrimas padės nustatyti tikrąją diskomforto kilmę ir parinkti individualų, saugų bei efektyvų gydymo planą.