Diastolinis kraujospūdis – apatinė kraujospūdžio rodmens dalis – parodo, kokį spaudimą kraujagyslės patiria širdžiai ilsintis tarp dūžių. Todėl itin žemas diastolinis kraujospūdis, pavyzdžiui, 50 mmHg, daugeliui kelia klausimų: ar tai pavojinga, ką tai gali reikšti ir kada reikėtų kreiptis į medikus? Žemiau pateikiama išsami informacija padės geriau suprasti šį rodmenį, jo reikšmę sveikatai ir galimas priežastis.
Kas yra diastolinis kraujospūdis?
Diastolinis kraujospūdis – tai slėgis kraujagyslėse, kai širdis atsipalaiduoja tarp susitraukimų. Jis yra viena iš dviejų pagrindinių kraujospūdžio komponentų: sistolinis (viršutinis) ir diastolinis (apatinis). Pavyzdžiui, rodmuo 120/80 reiškia, kad sistolinis spaudimas yra 120 mmHg, o diastolinis – 80 mmHg.
Normalus diastolinis kraujospūdis suaugusiajam paprastai laikomas tarp 60 ir 80 mmHg. Todėl rodmuo 50 mmHg vertinamas kaip žemas ir gali signalizuoti įvairius organizmo pokyčius.
Diastolinis spaudimas 50: ką tai gali reikšti?
Žemas diastolinis kraujospūdis nebūtinai reiškia sveikatos sutrikimą, tačiau tam tikrais atvejais gali būti susijęs su kraujotakos, nervų sistemos ar hormonų veiklos pakitimais. Kai rodmuo siekia vos 50 mmHg, kraujagyslių sienelės gauna mažiau spaudimo, o tai gali sukelti nepakankamą organų aprūpinimą krauju.
Dažniausiai tai gali reikšti:
- dehidrataciją ar elektrolitų disbalansą;
- persidirbimą arba fizinį išsekimą;
- skydliaukės veiklos pokyčius (hipotirozę);
- širdies ritmo sutrikimus;
- žemą natūralų kraujagyslių tonusą;
- tam tikrų vaistų poveikį.
Galimos žemo diastolinio spaudimo priežastys
Norint tinkamai įvertinti žemą diastolinį kraujospūdį, svarbu suprasti galimus jį sukeliančius veiksnius. Dažniausios priežastys yra šios:
1. Skysčių trūkumas
Viena iš paprasčiausių ir dažniausių priežasčių – dehidratacija. Skysčių stoka mažina cirkuliuojančio kraujo tūrį, todėl kraujospūdis krenta. Ši priežastis ypač tikėtina karštomis dienomis, po intensyvaus fizinio krūvio ar esant viduriavimui.
2. Per mažas druskos kiekis
Nors perteklinis druskos vartojimas didina kraujospūdį, per mažas jos kiekis gali lemti priešingą rezultatą. Organizmui būtini elektrolitai, kad būtų palaikomas normalus cirkuliuojančio skysčio kiekis ir kraujagyslių tonusas.
3. Vaistų poveikis
Kai kurie vaistai, ypač skirti hipertenzijai gydyti, gali ne tik sumažinti sistolinį, bet ir reikšmingai paveikti diastolinį spaudimą. Taip pat tai gali sukelti antidepresantai, raminamieji ar diuretikai.
4. Širdies veiklos sutrikimai
Jeigu širdis nepakankamai efektyviai pumpuoja kraują, diastolinis spaudimas gali kristi. Tai gali būti susiję su aritmijomis, širdies vožtuvų problemomis ar ankstyvuoju širdies nepakankamumu.
5. Endokrininės sistemos pokyčiai
Hormonų disbalansas, ypač susijęs su skydliaukės veikla, daro įtaką kraujospūdžiui. Hipotirozė dažnai siejama su žemesniais diastolinio spaudimo rodmenimis.
Simptomai, kuriuos gali sukelti diastolinis spaudimas 50
Ne visi žmonės jaučia simptomus esant žemam spaudimui, tačiau neretai pasireiškia šie požymiai:
- galvos svaigimas, ypač stojantis;
- nuovargis ir mieguistumas;
- šaltos galūnės;
- apsvaigimo pojūtis arba alpimas;
- koncentracijos sutrikimai.
Jeigu simptomai trukdo įprastai kasdieninei veiklai, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Kaip pakelti žemą diastolinį kraujospūdį?
Yra keletas paprastų būdų, galinčių padėti stabilizuoti kraujospūdį ar pagerinti savijautą:
- Gerti daugiau skysčių, ypač vandens.
- Įtraukti šiek tiek daugiau druskos į mitybą (nebent gydytojas rekomenduoja kitaip).
- Vengti staigaus stojimosi, ypač rytais.
- Valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau.
- Stebėti, ar tam tikri vaistai nesukelia spaudimo kritimo.
Vis dėlto savarankiškai gydytis nereikėtų – jei žemas diastolinis spaudimas kartojasi ar sukelia nepageidaujamų pojūčių, būtina profesionali konsultacija.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar diastolinis spaudimas 50 yra pavojingas?
Jis gali būti pavojingas, jei sukelia simptomus arba yra susijęs su širdies veiklos sutrikimais. Jeigu žmogus jaučiasi gerai, tai nebūtinai kelia grėsmę, tačiau reguliari stebėsena vis tiek naudinga.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreiptis rekomenduojama, jei žemas spaudimas kartojasi, atsiranda stiprus galvos svaigimas, alpimo epizodai ar juntami širdies ritmo pokyčiai.
Ar galiu sportuoti esant žemam diastoliniam spaudimui?
Lengvas ar vidutinio intensyvumo sportas paprastai yra saugus, tačiau jei fizinio krūvio metu atsiranda silpnumas ar stiprus svaigimas, būtina pasitarti su specialistu.
Ar diastolinį spaudimą galima pakelti natūraliai?
Taip, pagerinus mitybą, skysčių balansą ir gyvenimo būdą diastolinis spaudimas neretai stabilizuojasi. Tačiau esant lėtinei problemai gali reikėti gydymo.
Reikalingi papildomi tyrimai
Jeigu žemas diastolinis spaudimas išlieka ilgą laiką, gydytojas gali rekomenduoti atlikti papildomus tyrimus: bendrą kraujo tyrimą, elektrokardiogramą, skydliaukės funkcijos vertinimą ar kitus diagnostinius testus. Tai padeda nustatyti, ar žemas spaudimas yra laikina būklė, ar rimtesnio sutrikimo požymis.
