Kaip atrodo bambos išvarža?
Išvarža paprastai pasireiškia kaip apvalus ar ovalus iškilimas ties bamba. Jo dydis gali svyruoti nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Pradžioje guzelis gali būti pastebimas tik stovint ar kosint, o atsigulus – dingti. Tačiau laikui bėgant, kai raumenys silpnėja, iškilimas gali išlikti net ir ramybės būsenoje.
Dažniausiai bambos išvarža nėra skausminga, tačiau gali sukelti šiuos simptomus:
- maudimą ar tempimo pojūtį ties bamba, ypač įtempiant pilvą,
- matomą patinimą, kuris padidėja fizinio krūvio metu,
- pilvo pūtimą ar diskomfortą,
- kartais – pykinimą ar vidurių užkietėjimą, jei išvarža spaudžia žarnyną.
Jei išvarža tampa skausminga, kieta ir nebeįstumiama atgal į pilvą, tai gali būti ženklas, kad ji užstrigo (vadinamoji įstrigusi išvarža), ir reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kodėl atsiranda bambos išvarža?
Pagrindinė priežastis – silpna pilvo sienos vieta ties bamba, kuri atsiranda dėl genetinių ar įgytų veiksnių. Kūdikiams ši sritis kartais pilnai nesusiformuoja po gimimo, todėl išvarža gali būti pastebima nuo ankstyvos vaikystės. Suaugusiesiems bambos išvarža dažniausiai atsiranda dėl:
- dažnų ir stiprių pilvo raumenų įtempimų (pvz., kėlimo, kosėjimo, stanginimosi);
- nutukimo ar greito svorio priaugimo;
- nėštumo, ypač daugiavaisių ar pasikartojančių nėštumų;
- pilvo traumos ar randų po operacijų;
- jungiamojo audinio silpnumo, susijusio su amžiumi ar genetika.
Moterys po nėštumo ir vyresnio amžiaus žmonės yra didžiausios rizikos grupėje. Nors išvarža gali būti nedidelė, ji linkusi didėti, jei nėra gydoma ar jei išlieka ją sukeliantys veiksniai.
Bambos išvarža vaikams
Kūdikiams bambos išvarža dažnai pastebima per pirmuosius mėnesius po gimimo. Ji atsiranda, kai bambos žiedas (sritis, per kurią praėjo virkštelė) nevisiškai užsidaro. Daugeliu atvejų vaikų išvaržos nesukelia skausmo ir išnyksta savaime iki 3–5 metų amžiaus. Gydytojai dažniausiai rekomenduoja stebėti būklę ir vengti perteklinio spaudimo pilvui. Tik retais atvejais, kai išvarža didelė arba nesumažėja su amžiumi, atliekama operacija.
Bambos išvarža suaugusiesiems
Suaugusiųjų bambos išvarža paprastai neišnyksta savaime. Dažnai ji progresuoja ir ilgainiui tampa skausminga ar komplikuojasi. Kadangi išvaržos vartai (angą pilvo sienoje) nesugeba užsidaryti patys, vienintelis efektyvus gydymo būdas – operacija. Kartais suaugusieji ilgai delsia dėl baimės ar diskomforto, tačiau tai gali baigtis rimtomis komplikacijomis, ypač jei išvarža užstringa ar pažeidžia žarnyną.
Kada reikalinga bambos išvaržos operacija?
Operacija rekomenduojama, kai:
- išvarža sukelia skausmą ar diskomfortą;
- ji didėja laikui bėgant;
- atsiranda įstrigimo požymių – guzelis tampa kietas, skausmingas, neįstumiama atgal į pilvą;
- nustatomas žarnyno veiklos sutrikimas (pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas).
Tokiais atvejais delsti negalima, nes įstrigusi išvarža gali sutrikdyti kraujotaką iškritusiame organe ir sukelti audinių žūtį (nekrozę). Tai yra neatidėliotina chirurginė situacija.
Kaip atliekama bambos išvaržos operacija?
Operacija gali būti atliekama keliais būdais, priklausomai nuo išvaržos dydžio ir paciento būklės. Mažos išvaržos gydomos vietine nejautra, o didesnės – taikant bendrinę anesteziją. Procedūros metu chirurgas sugrąžina iškritusį audinį į pilvo ertmę ir sustiprina pilvo sieną. Tam gali būti naudojami:
- Tradicinis metodas: susiuvamos paciento pačios audinių sluoksniai.
- Tinklinis (mesh) metodas: įdedamas specialus sintetinis tinklelis, kuris sustiprina sienelę ir sumažina išvaržos atsinaujinimo riziką.
- Laparoskopinis metodas: operacija atliekama per kelis mažus pjūvius, naudojant kamerą ir specialius instrumentus – mažiau randų ir greitesnis atsistatymas.
Paprastai pacientas gali grįžti namo tą pačią arba kitą dieną. Visiškas gijimas užtrunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo individualių aplinkybių.
Pooperacinė priežiūra ir atsistatymas
Po operacijos svarbu laikytis gydytojo nurodymų – vengti fizinio krūvio, ypač svorių kėlimo, ir palaikyti sveiką mitybą, kad nebūtų virškinimo sutrikimų ar vidurių užkietėjimo. Taip pat rekomenduojama:
- dėvėti specialų pilvo diržą, jei gydytojas jį paskyrė,
- palaipsniui didinti fizinį aktyvumą,
- vengti kosulio ar stipraus čiaudėjimo be atramos pilvui,
- stebėti operuotą vietą dėl galimo patinimo ar infekcijos požymių.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar bambos išvarža gali praeiti savaime?
Vaikams – taip, dažniausiai iki 5 metų. Suaugusiesiems – ne, būtina chirurginė korekcija.
Ar galima sportuoti turint bambos išvaržą?
Lengvi pratimai gali būti leidžiami, bet reikėtų vengti bet kokio spaudimo pilvo sričiai. Prieš tęsiant sportą būtina gydytojo konsultacija.
Kiek laiko trunka atsistatymas po operacijos?
Paprastai apie 2–4 savaites, tačiau sunkų fizinį darbą rekomenduojama atidėti ilgesniam laikui.
Ar išvarža gali atsinaujinti?
Taip, ypač jei po operacijos nesilaikoma rekomendacijų ar išlieka nutukimas, stiprus kosulys ar kiti rizikos veiksniai.
Ar operacija skausminga?
Ne, ji atliekama su nejautra. Po operacijos gali būti lengvas skausmas ar tempimo jausmas, kuris praeina per kelias dienas.
Gyvenimo būdo įpročiai, padedantys išvengti išvaržos
Bambos išvaržos riziką galima sumažinti laikantis sveikų įpročių. Rekomenduojama palaikyti normalų kūno svorį, reguliariai mankštintis stiprinant pilvo raumenis, vengti svorių kėlimo be tinkamos atramos ir laikytis subalansuotos mitybos, kad nebūtų vidurių užkietėjimo. Moterys po nėštumo turėtų palaipsniui atkurti fizinį aktyvumą, o vyresnio amžiaus žmonėms svarbu rūpintis bendra raumenų tonuso priežiūra. Nuoseklus dėmesys kūnui padeda išvengti ne tik išvaržų, bet ir kitų pilvo sienos silpnumo problemų.
