Ausies skausmas yra vienas iš tų nemalonių pojūčių, kuris gali užklupti visiškai netikėtai – viduryje nakties, kelionės metu ar po paprasto peršalimo. Šis simptomas, mediciniškai vadinamas otalgija, gali svyruoti nuo nestipraus, buko maudimo iki aštraus, veriančio skausmo, neleidžiančio nei dirbti, nei miegoti. Nors daugeliu atvejų ausies skausmas nėra pavojingas gyvybei ir jį galima suvaldyti namų sąlygomis, kartais tai yra organizmo siunčiamas pavojaus signalas apie rimtesnę problemą, reikalaujančią skubaus medicininio įsikišimo. Gydytojai otorinolaringologai ir skubios pagalbos specialistai pastebi, kad pacientai dažnai daro dvi kraštutines klaidas: arba ilgą laiką ignoruoja pavojingus simptomus, malšindami juos saujomis vaistų ir laukdami, kol situacija kritiškai pablogės, arba atvirkščiai – vidury nakties skuba į priėmimo skyrių dėl paprasčiausio sieros kamščio ar lengvo diskomforto. Norint išvengti komplikacijų, nepažeisti klausos organų ir žinoti, kaip tinkamai elgtis atsiradus skausmui, būtina suprasti pagrindines jo atsiradimo priežastis bei gebėti atpažinti vadinamąsias „raudonąsias vėliavėles“, kurios signalizuoja apie būtinybę nedelsiant vykti į ligoninę.
Pagrindinės priežastys, kodėl atsiranda ausies skausmas
Norint efektyviai kovoti su ausies skausmu, pirmiausia reikia suprasti jo kilmę. Žmogaus ausis yra itin sudėtingas, smulkus ir jautrus organas, anatomiškai padalintas į tris pagrindines dalis: išorinę, vidurinę ir vidinę. Skausmingi pojūčiai gali kilti bet kurioje iš šių struktūrų, o kartais skausmas išvis būna „atspindėtas“ iš kitų kūno vietų, pavyzdžiui, gerklės, dantų ar žandikaulio.
Vidurinės ausies uždegimas (Otitas)
Vidurinės ausies infekcija yra, ko gero, pati dažniausia skausmo priežastis, su kuria susiduria ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Dažniausiai ši liga išsivysto kaip paprasto peršalimo, gripo ar sinusito komplikacija. Virusai arba bakterijos per Eustachijaus vamzdį, jungiantį nosiaryklę su vidurine ausimi, patenka į šią ertmę. Ten pradeda kauptis uždegiminis skystis ir pūliai, kurie neturėdami kur pasišalinti stipriai spaudžia ausies būgnelį. Būtent šis slėgis sukelia didžiulį, pulsuojantį skausmą. Pacientai taip pat dažnai skundžiasi prastėjančia klausa, karščiavimu, užgulimo ar pilnumo jausmu pačioje ausyje.
Išorinės ausies infekcija (Plaukiko ausis)
Išorinės klausos landos uždegimas dažniausiai užklumpa šiltuoju metų laiku arba aktyviai lankantiems baseinus. Ši būklė prasideda, kai ausies landoje užsilaiko drėgmė, kuri sukuria idealią terpę greitai daugintis bakterijoms ir grybeliams. Skausmas šiuo atveju yra gana specifiškas – jis staigiai sustiprėja patempus ausies kaušelį, kramtant maistą ar paspaudus kremzlę priešais ausies landą. Lydimieji simptomai gali apimti intensyvų niežulį, landos odos paraudimą, patinimą bei nemalonaus kvapo išskyras.
Sieros kamštis ir įstrigę svetimkūniai
Ausų siera yra natūrali apsauginė organizmo medžiaga, skirta apsaugoti landą nuo infekcijų ir nešvarumų. Tačiau dėl netinkamos higienos (pavyzdžiui, naudojant vatos pagaliukus) ar anatominių savybių siera gali kauptis, sukietėti ir visiškai užkimšti landą. Tai sukelia spaudimo jausmą, skausmą, spengimą ausyse ar net dalinį klausos praradimą. Panaši situacija susidaro ir į ausį patekus svetimkūniui – tai ypač aktuali problema mažiems vaikams, kurie į ausis mėgsta įsikišti smulkias žaislų detales, karoliukus ar maisto trupinius, o kartais landoje gali įstrigti ir smulkūs vabzdžiai.
Atspindėtas skausmas iš kitų organų
Kartais ausies organas apžiūros metu atrodo visiškai sveikas, be jokio paraudimo ar patinimo, tačiau žmogus kenčia stiprų skausmą. Tai vadinamasis atspindėtas skausmas, kuris kyla dėl problemų gretimose nervų sistemose. Dažniausios atspindėto skausmo priežastys yra šios:
- Dantų problemos – gilus ėduonis, dantų šaknų pūliniai arba sunkiai dygstantys protiniai dantys, kurių skausmas plinta tiesiai į ausies sritį.
- Apatinio žandikaulio sąnario (TMJ) sutrikimai, atsirandantys dėl naktinio dantų griežimo (bruksizmo) ar netaisyklingo sąkandžio.
- Ūmus tonzilitas (angina) arba faringitas, ypač kai rijimo metu skausmas tiesiog „šauna“ į ausį.
- Kaklo stuburo dalies patologijos, užspausti nervai.
Pirmoji pagalba namuose: kaip saugiai palengvinti simptomus
Jeigu skausmas užklupo netikėtai ir iškart kreiptis į medikus nėra jokios galimybės (pavyzdžiui, vėlų vakarą ar savaitgalį), labai svarbu žinoti, kaip saugiai palengvinti savo ar artimųjų būklę. Gydytojai pabrėžia, kad namų sąlygomis pirmoji pagalba turi būti atsargi ir orientuota tik į skausmo mažinimą.
Skausmą ir uždegimą malšinantys vaistai
Pats greičiausias ir efektyviausias būdas sumažinti ūmų skausmą yra nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), tokių kaip ibuprofenas, arba paracetamolio vartojimas. Labai svarbu griežtai laikytis pakuotės lapelyje nurodytų dozavimo instrukcijų pagal paciento svorį ir amžių, neviršyti rekomenduojamos paros dozės. Šie preparatai ne tik blokuoja skausmo receptorius, bet ir padeda sumažinti uždegiminius procesus bei kontroliuoti karščiavimą, jei toks pasireiškia.
Šilumos arba šalčio terapija
Šiltas, bet ne deginantis kompresas gali padaryti stebuklus. Pridėjus šiltą rankšluostį arba specialią šildyklę prie skaudamos ausies maždaug 15–20 minučių, lokaliai pagerėja kraujotaka, atsipalaiduoja įsitempę raumenys, todėl skausmas pastebimai atlėgsta. Tačiau, jeigu įtariate pūlingą infekciją (jaučiate stiprų tvinkčiojimą, turite aukštą temperatūrą), šilumos reikėtų atsisakyti, nes ji gali paskatinti infekcijos plitimą. Tokiu atveju geriau tinka vėsus kompresas, kuris šiek tiek apmarina skausmą.
Tinkama padėtis miegant
Skausmas beveik visada sustiprėja naktį atsigulus į horizontalią padėtį. Taip nutinka todėl, kad gulint padidėja kraujospūdis galvos ir kaklo srityje, išsipučia kraujagyslės, be to, fiziologiškai sunkiau nuteka skysčiai iš vidurinės ausies. Siekiant ramiau išmiegoti, rekomenduojama miegoti pusiau sėdomis arba stipriai pakėlus galvą ant kelių papildomų pagalvių. Taip pat stenkitės gulėti ant sveikosios pusės, kad nesukurtumėte papildomo spaudimo sergančiai ausiai.
Ko šiukštu negalima daryti?
Medikai priėmimo skyriuose nuolat susiduria su rimtomis komplikacijomis, kylančiomis dėl visiškai netinkamos pacientų savigydos. Pajutus ausies skausmą, griežtai draudžiama atlikti šiuos veiksmus:
- Naudoti ausų krapštukus, degtukus, plaukų segtukus ar kitus aštrius daiktus bandant „iškrapštyti“ skausmo priežastį. Taip labai lengvai pradursite būgnelį arba dar giliau įstumsite sieros kamštį, pažeisdami odą.
- Lašinti į ausį bet kokius lašus, skysčius (įskaitant buityje naudojamą aliejų, česnako sultis, šildytą degtinę ar kitas liaudiškas priemones), jeigu to nepaskyrė gydytojas po tiesioginės apžiūros. Jei jūsų ausies būgnelis yra trūkęs, šie skysčiai tiesiogiai pateks į vidurinę ausį ir sukels itin sunkias ir sunkiai gydomas komplikacijas.
- Naudoti vadinamąsias „ausų žvakes“. Šis alternatyviosios medicinos metodas neturi jokio mokslinio pagrindo, nevalo ausų, o kelia didžiulę nudegimų, karšto vaško patekimo į landą ir būgnelio pažeidimo riziką.
Raudonosios vėliavėlės: gydytojas įspėja, kada būtina skubėti į priimamąjį
Nors daugelis ausų skausmo atvejų nėra pavojingi gyvybei ir praeina per kelias dienas taikant simptominį gydymą namuose, egzistuoja tam tikros situacijos, kai laukti tiesiog negalima. Gydytojai išskiria kelis pagrindinius pavojaus signalus, medicinoje vadinamus „raudonosiomis vėliavėlėmis“, kuriuos pastebėjus, būtina nedelsiant vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių ar kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Pūlingos, kraujingos arba skaidrios išskyros iš ausies
Jeigu pastebėjote, kad iš jūsų ar jūsų vaiko ausies staiga pradėjo tekėti skystis, tai yra pavojaus signalas. Tai gali būti kraujas, gelsvi pūliai ar net skaidrus, vandeningas skystis. Dažniausiai tai reiškia ausies būgnelio plyšimą dėl susikaupusio slėgio. Nors po būgnelio perforacijos pacientai dažnai jaučia staigų skausmo palengvėjimą, pati būklė reikalauja skubios medicininės apžiūros. Otorinolaringologas turi išvalyti ausį, įvertinti plyšimo dydį ir paskirti antibiotikų lašus ar geriamuosius vaistus, kad būtų išvengta infekcijos patekimo į gilesnes struktūras ir negrįžtamo klausos pažeidimo. Jei skystis skaidrus ir atsirado po galvos traumos, tai gali būti smegenų skysčio (likvoro) tekėjimas, kas yra kritinė būklė.
Patinimas, paraudimas ir atvėpęs ausies kaušelis
Jeigu pastebite, kad oda už ausies esančio kaulo (smilkinkaulio speninės ataugos) srityje stipriai paraudo, ištino, tapo karšta, o pati ausis atrodo tarsi „atvėpusi“ ir atsikišusi į priekį – nedelsiant vykite į ligoninę. Tai yra klasikinis mastoidito simptomas. Mastoiditas atsiranda tada, kai vidurinės ausies infekcija išplinta į kaukolės kaulą. Tai labai pavojinga, gyvybei grėsmę kelianti komplikacija. Negydomas mastoiditas gali greitai progresuoti ir sukelti meningitą, smegenų abscesą (pūlinį smegenyse), kraujo užkrėtimą (sepsį) ar visišką veido nervo paralyžių.
Stiprus neurologinis deficitas ir kiti pavojingi simptomai
Skubi gydytojų komandos apžiūra būtina visais atvejais, kai ausies skausmą lydi nervų sistemos pažeidimo ar išplitusios infekcijos požymiai. Į priimamąjį reikia vykti, jeigu:
- Pasireiškia staigus, labai stiprus galvos svaigimas, aplinkos sukimosi jausmas (vertigo), dėl kurio žmogus negali pastovėti ar eiti tiesiai.
- Pastebima veido asimetrija – žmogus negali pilnai užmerkti vienos akies, nusišypsoti, vienas lūpų kampas yra akivaizdžiai nusileidęs. Tai rodo, kad infekcija ar uždegimas pažeidė veidinį nervą, praeinantį pro vidurinę ausį.
- Skausmą lydi labai aukšta kūno temperatūra (virš 39–40 laipsnių), stiprus šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas, nenormalus vangumas ar sumišimas.
- Atsiranda kaklo raumenų sustingimas, žmogus negali prilenkti smakro prie krūtinės – tai galimo meningito, kurį sukėlė ausies infekcija, ženklas.
- Pajuntamas staigus ir visiškas klausos praradimas vienoje arba abiejose ausyse.
Vaikų ausų skausmas: į ką tėvams atkreipti ypatingą dėmesį
Dėl anatominių ypatumų (vaikų Eustachijaus vamzdeliai yra kur kas trumpesni, siauresni ir eina horizontaliau nei suaugusiųjų), mažieji pacientai ausų uždegimais serga gerokai dažniau. Pagrindinis iššūkis tėvams yra tai, kad kūdikiai ir maži vaikai, ypač iki dvejų metų, dar nemoka kalbėti, todėl negali tiesiogiai pasakyti, kur jiems skauda. Dažnai infekcija užklumpa staiga ir tėvams tenka didelė atsakomybė laiku pastebėti netiesioginius skausmo simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Pagrindiniai požymiai, signalizuojantys apie galimą ausies uždegimą kūdikiams ir mažiems vaikams, yra šie:
- Nuolatinis, nepaaiškinamas, ilgai trunkantis verkimas ir irzlumas, kuris ypač suintensyvėja paguldžius vaiką į lovytę.
- Ausies kaušelio tempimas, draskymas, trynimas į pagalvę ar mušimas rankyte per ausies sritį.
- Staigus apetito praradimas, atsisakymas žįsti krūtį, gerti iš buteliuko ar valgyti kietą maistą. Ryjimo veiksmas sukelia slėgio pokyčius vidurinėje ausyje, todėl vaikui pasidaro skaudu, ir jis instinktyviai atsisako maisto.
- Sutrikęs miego režimas, dažni prabudimai naktį klykiant.
- Išskyros iš ausytės arba pastebimas nemalonus, pūlingas kvapas iš ausies landos.
- Pablogėjusi reakcija į garsus – vaikas gali neatkreipti dėmesio, kai yra kviečiamas vardu, arba reikalauti padidinti televizoriaus garsą.
Pediatrai ir LOR gydytojai pabrėžia vieną griežtą taisyklę: bet kokį kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, kuriam įtariamas ausies uždegimas ar kuriam staiga pakilo temperatūra, gydytojas privalo apžiūrėti nedelsiant. Vyresniems nei pusės metų vaikams, jeigu simptomai nėra drastiški, nėra aukšto karščiavimo, o vaikas po vaistų nuo skausmo išlieka žvalus ir geria skysčius, galima 24–48 valandas taikyti stebėjimo taktiką namuose. Tačiau, jeigu po šio laiko būklė negerėja arba bet kuriuo metu pradeda blogėti – vizitas pas specialistą yra privalomas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Susidūrę su netikėtu ausų skausmu, pacientai dažnai jaučia nerimą ir turi daugybę klausimų, susijusių su gydymu bei profilaktika. Žemiau pateikiami gydytojų atsakymai į pačius aktualiausius ir dažniausiai užduodamus klausimus, siekiant išsklaidyti mitus ir padėti priimti teisingus sprendimus.
- Ar galiu lašinti vaistinėje be recepto pirktus lašus, jei man tiesiog skauda ausį?
Gydytojai primygtinai nerekomenduoja lašinti jokių vaistų į ausį prieš tai vizualiai neapžiūrėjus būgnelio. Daugelis vaistinėse parduodamų lašų turi skausmą malšinančių, vietinių anestetikų savybių, kurios gali trumpam palengvinti simptomus, tačiau jie yra griežtai draudžiami esant ausies būgnelio perforacijai (plyšimui). Jei nesate tikri dėl savo būgnelio vientisumo (ko neįmanoma nustatyti be specialaus prietaiso – otoskopo), saugiausia yra rinktis geriamuosius vaistus nuo skausmo.
- Ar kiekviena paprasta sloga būtinai sukels ausies uždegimą?
Tikrai ne kiekviena, tačiau stipri sloga yra vienas pagrindinių ir svarbiausių rizikos veiksnių, ypač mažiems vaikams. Užsikimšus nosiai, paburksta ir užsidaro Eustachijaus vamzdžio, jungiančio nosį su ausimi, gleivinė. Dėl to visiškai sutrinka vidurinės ausies ventiliacija, viduje susidaro neigiamas slėgis ir pradeda kauptis skysčiai, kuriuose vėliau lengvai apsigyvena ir dauginasi bakterijos. Todėl tinkamas ir savalaikis slogos gydymas, nosies plovimas jūros vandeniu bei gleivinę sutraukiančių vaistų (dekongestantų) naudojimas pagal poreikį yra pati svarbiausia ausų uždegimo prevencija.
- Ar saugu skristi lėktuvu, atostogauti ir nardyti, kai skauda ausį?
Skrydis lėktuvu turint ūmų vidurinės ausies uždegimą, stiprią slogą arba išorinės ausies infekciją yra itin skausmingas ir labai pavojingas. Lėktuvui kylant ir, dar blogiau, leidžiantis, salone staigiai keičiasi aplinkos slėgis. Jei dėl uždegimo paburkęs Eustachijaus vamzdis negali atsidaryti ir išlyginti slėgio ausies viduje, žmogus patiria milžinišką, veriantį skausmą (barotraumą), o blogiausiu atveju – gali plyšti ausies būgnelis. Jei skristi yra gyvybiškai būtina, rekomenduojama likus pusvalandžiui iki nusileidimo panaudoti nosies gleivinę sutraukiančius lašus, taip pat nuolat ryti seiles, čiulpti ledinukus ar kramtyti kramtomąją gumą. Nardymas su skaudančia ausimi yra absoliučiai draudžiamas.
- Ar tiesa, kad ausų skausmas gali atsirasti vien nuo didelio streso?
Pats psichologinis stresas jokio infekcinio ausies uždegimo nesukelia, tačiau jis veikia per kitus mechanizmus. Stresą patiriantys žmonės labai dažnai naktimis nevalingai griežia dantimis (bruksizmas) arba dieną stipriai sukanda žandikaulius. Dėl nuolatinės įtampos atsiranda smilkininio apatinio žandikaulio sąnario mikrotraumos ir raumenų spazmai. Kadangi šis sąnarys yra visiškai šalia ausies landos, uždegimo skausmas atspindimas tiesiai į ausį. Žmogus jaučia nuolatinį, sunkiai pakeliamą ausies skausmą, nors pačios ausies ląstelės ir struktūros yra visiškai sveikos.
Kasdieniai įpročiai ir prevencija siekiant išvengti ausų problemų ateityje
Nors genetinio polinkio ar netikėtai užklupusių virusų visiškai išvengti neįmanoma, medicinos praktika rodo, kad tinkama asmeninė higiena ir sveiki gyvenimo įpročiai gali kardinaliai sumažinti ausų skausmo bei infekcijų riziką. Daugelis kasdienių ausų problemų yra tiesiogiai susijusios su mūsų elgsena, netaisyklinga priežiūra ar uždelstu gretutinių ligų gydymu.
Visų pirma, būtina iš esmės pakeisti požiūrį į ausų valymą. Žmogaus ausis yra evoliucijos eigoje ištobulintas organas, turintis natūralų apsivalymo mechanizmą. Žandikaulio judesiai kalbant ar kramtant padeda sierai kartu su nešvarumais pamažu slinkti link ausies kaušelio išorės. Reguliariai valant ausis vatos pagaliukais, siera yra grubiai nustumiama atgal į landos gilumą, ten ji supresuojama formuojant kietus kamščius. Be to, pagaliukai dažnai subraižo ploną ir jautrią landos odą, taip atverdami tiesioginį kelią pavojingoms bakterijoms. Norint palaikyti nepriekaištingą švarą, pakanka išplauti išorinį ausies kaušelį šiltu vandeniu maudantis po dušu ar vonioje ir švelniai jį nusausinti minkštu rankšluosčiu, nekišant pirštų giliau nei natūraliai įmanoma.
Vandens sporto entuziastams, reguliariai lankantiems baseinus, ir asmenims, mėgstantiems vasarą ilgai maudytis ežeruose, rekomenduojama prevenciškai naudoti specialius, individualiai pritaikytus ausų kištukus plaukimui. Po maudynių labai svarbu nepalikti ausų drėgnų. Tai galima padaryti tiesiog pakreipiant galvą į vieną, o po to į kitą pusę, leidžiant vandeniui savaime ištekėti. Jeigu esate linkę į išorinės ausies uždegimus, po baseino galite švelniai padžiovinti ausis paprastu plaukų džiovintuvu, nustačius pačią žemiausią (vėsią) temperatūros režimą ir laikant jį saugiu, bent 30 centimetrų atstumu nuo galvos.
Kvėpavimo takų ir alerginių ligų kontrolė taip pat atlieka tiesioginį ir labai svarbų vaidmenį ausų sveikatai. Kadangi didžioji dalis vidurinės ausies uždegimų prasideda nuo visiškai paprastos, atrodo, nekaltos slogos, sinusito ar gerklės skausmo, organizmo grūdinimas ir savalaikis peršalimo ligų gydymas yra geriausias skydas. Alergiškiems žmonėms, ypač šiltuoju metų laiku žydint augalams, labai svarbu kontroliuoti alerginio rinito simptomus medikamentais. Nevaldoma alergija sukelia nuolatinį nosies gleivinės paburkimą, kuris trikdo normalią Eustachijaus vamzdžio veiklą ir ausų ventiliaciją, atverdamas duris infekcijoms.
Galiausiai, būtina atkreipti dėmesį į žalingus įpročius. Rūkymo atsisakymas ir griežtas vengimas būti prirūkytoje aplinkoje yra dar vienas esminis žingsnis. Moksliniai tyrimai vienareikšmiškai įrodo, kad tabako dūmai, net ir esant pasyviam rūkymui, stipriai dirgina kvėpavimo takų gleivinę ir paralyžiuoja mikroskopines blakstienėles, kurios yra atsakingos už savalaikį gleivių pasišalinimą iš nosies, sinusų ir ausų sistemų. Vaikai, augantys namuose, kuriuose suaugusieji rūko, statistiškai kur kas dažniau serga pasikartojančiais, ilgai trunkančiais ir sunkiai antibiotikais gydomais ausų uždegimais. Atsižvelgdami į šiuos prevencinius patarimus ir žinodami, kada būtina kreiptis pagalbos į specialistus, galėsite džiaugtis puikia sveikata bei išsaugoti aštrią klausą ilgus metus.
