Kiekvienas dirbantis asmuo susiduria su situacija, kai darbo sutartyje įrašytas skaičius atrodo vienoks, o į banko sąskaitą įkrentanti suma – gerokai mažesnė. Tai dažnai sukelia painiavą, ypač pradedantiesiems darbo rinkos dalyviams ar tiems, kurie ilgą laiką nedirbo pagal darbo sutartį. Suprasti, kaip formuojamas jūsų galutinis uždarbis, yra ne tik finansinio raštingumo pagrindas, bet ir būtinybė norint tinkamai planuoti asmeninį biudžetą bei sėkmingai derėtis su darbdaviu. Šiame straipsnyje detaliai išnagrinėsime Lietuvos mokesčių sistemą, susijusią su darbo santykiais, paaiškinsime, kokie konkretūs atskaitymai mažina jūsų „popierinį“ atlyginimą, ir pateiksime gaires, kaip savarankiškai įsivertinti realias pajamas.
Bruto ir Neto atlyginimas: esminiai skirtumai
Prieš pradedant gilintis į procentus ir formules, būtina aiškiai atskirti dvi pagrindines sąvokas, kurios dominuoja darbo rinkoje. Tai yra Bruto (atlyginimas „ant popieriaus“) ir Neto (atlyginimas „į rankas“).
Bruto atlyginimas yra ta suma, dėl kurios jūs susitariate su darbdaviu ir kuri įrašoma į jūsų darbo sutartį. Tai yra atlygis už darbą prieš sumokant visus privalomus mokesčius valstybei. Tuo tarpu Neto atlyginimas yra galutinė suma, kurią jūs realiai galite išleisti savo poreikiams, nes visi mokesčiai jau būna atskaityti ir pervesti atitinkamoms institucijoms (VMI ir „Sodrai“).
Lietuvoje galiojanti sistema yra sukonstruota taip, kad didžiąją dalį mokestinės naštos formaliai neša darbuotojas, tačiau techninį mokesčių pervedimą atlieka darbdavys. Tai reiškia, kad darbdavys nuo jūsų priskaičiuoto Bruto atlyginimo „nukerpa“ mokesčių dalį ir perveda ją valstybei, o likutį išmoka jums.
Konkretūs mokesčiai: kas sudaro atskaitymus?
Norint tiksliai apskaičiuoti atlyginimą „į rankas“, reikia žinoti, kokie mokesčiai yra taikomi. Standartiniu atveju, dirbant pagal darbo sutartį, nuo jūsų Bruto atlyginimo yra nuskaičiuojami trys pagrindiniai mokesčiai:
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM): Tai pagrindinis valstybės mokestis, kuris standartiniu atveju siekia 20 %. Tačiau svarbu pabrėžti, kad šis procentas skaičiuojamas ne nuo viso atlyginimo, o nuo sumos, kuri gaunama pritaikius Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), apie kurį plačiau pakalbėsime vėliau. Dideles pajamas gaunantiems asmenims (kai metinės pajamos viršija 60 vidutinių darbo užmokesčių) gali būti taikomas progresinis 32 % tarifas viršijančiai daliai.
- Privalomasis sveikatos draudimas (PSD): Šio mokesčio tarifas yra 6,98 %. Mokėdami šį mokestį, jūs įgyjate teisę į nemokamą sveikatos priežiūrą valstybinėse gydymo įstaigose. PSD skaičiuojamas nuo viso priskaičiuoto Bruto atlyginimo (NPD jam netaikomas).
- Valstybinis socialinis draudimas (VSD): Tai įmoka „Sodrai“, kuri sudaro 12,52 %. Šis mokestis garantuoja socialines garantijas: ligos išmokas, motinystės/tėvystės išmokas, nedarbo draudimą bei kaupia stažą senatvės pensijai. Kaip ir PSD, šis mokestis skaičiuojamas nuo viso Bruto atlyginimo.
Papildomas pensijų kaupimas
Labai svarbu atkreipti dėmesį į papildomą pensijų kaupimą (II pakopa). Jei esate pasirinkę kaupti papildomai, prie VSD tarifo (12,52 %) prisideda dar 3 % (arba palaipsniui didėjantis procentas, priklausomai nuo reformų etapų). Tai reiškia, kad kaupiantieji papildomai „į rankas“ gaus šiek tiek mažiau nei nekaupiantieji, tačiau dalis jų atlyginimo keliaus į asmeninį pensijų fondą. Skaičiuojant atlyginimą skaičiuoklėse, visada būtina pažymėti, ar kaupiate pensijai papildomai, nes tai gali sudaryti keliasdešimties eurų skirtumą.
NPD paslaptis: kodėl skaičiavimas nėra paprastas?
Daugelis darbuotojų klysta bandydami tiesiog atimti bendrą mokesčių procentą (pvz., ~40 %) iš Bruto sumos. Didžiausią įtaką galutiniam rezultatui daro Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Tai yra suma, nuo kurios nėra skaičiuojamas 20 % GPM mokestis.
NPD nėra fiksuotas visiems – jis priklauso nuo jūsų gaunamo atlyginimo dydžio ir darbingumo lygio. Veikimo principas yra toks:
- Kuo mažesnis jūsų atlyginimas, tuo didesnis NPD yra taikomas, ir tuo mažiau GPM mokesčio sumokate.
- Kylant atlyginimui, NPD mažėja pagal specialią formulę.
- Pasiekus tam tikrą atlyginimo ribą (kuri kasmet kinta, bet dažniausiai sukasi apie vidutinį šalies darbo užmokestį ir daugiau), NPD tampa lygus nuliui.
Būtent dėl kintančio NPD, atlyginimo „į rankas“ skaičiavimas tampa sudėtingesnis. Pavyzdžiui, jei gaunate minimalų atlyginimą, mokesčių našta procentine išraiška jums yra gerokai mažesnė nei tam, kuris uždirba tris tūkstančius eurų, nes didelė dalis jūsų pajamų yra „uždengta“ NPD ir neapmokestinama GPM.
Kaip teisingai apskaičiuoti savo pajamas?
Norėdami sužinoti tikslią sumą, geriausia naudotis oficialiomis „Sodros“ ar patikimų portalų atlyginimo skaičiuoklėmis, kurios automatiškai pritaiko naujausias NPD formules. Tačiau, norint suprasti logiką, procesas atrodo taip:
Tarkime, jūsų atlyginimas „ant popieriaus“ yra X eurų.
- Pirmiausia apskaičiuojamas jums priklausantis NPD pagal tuo metu galiojančią formulę.
- Nuo X atimamas NPD. Gauta suma yra apmokestinamoji bazė GPM mokesčiui.
- Nuo apmokestinamosios bazės apskaičiuojamas 20 % GPM.
- Nuo viso X (Bruto) apskaičiuojamas 6,98 % PSD.
- Nuo viso X (Bruto) apskaičiuojamas 12,52 % VSD (plius papildomas kaupimas, jei yra).
- Iš X atimamos visos gautos mokesčių sumos. Rezultatas – jūsų atlyginimas „į rankas“.
Dažniausios klaidos vertinant darbo pasiūlymus
Viena dažniausių klaidų – derybos dėl atlyginimo „į rankas“ be supratimo apie mokestinę aplinką. Nors darbuotojui patogiau žinoti galutinę sumą, darbo sutartyje visada fiksuojamas Bruto dydis. Jei susitarsite dėl konkrečios sumos „į rankas“, o valstybė pakeis mokesčių tarifus (pvz., padidins NPD), nauda gali atitekti ne jums, o darbdaviui (sumažės jo kaštai, o jūsų „į rankas“ liks tas pats), arba atvirkščiai. Todėl ekspertai rekomenduoja derėtis dėl Bruto atlyginimo – taip bet koks mokesčių mažinimas (pvz., NPD didinimas) tiesiogiai didins jūsų pajamas.
Taip pat svarbu nepamiršti „Sodros grindų“. Jei dirbate ne pilnu etatu ir uždirbate mažiau nei minimali mėnesinė alga (MMA), darbdavys už jus vis tiek turi sumokėti mokesčius „Sodrai“ nuo ne mažesnės nei MMA sumos (yra išimčių). Tai gali turėti įtakos jūsų deryboms, nes darbdaviui tokia darbo vieta kainuoja brangiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
D.U.K. – Dažniausiai užduodami klausimai
Žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai kyla darbuotojams, bandantiems susigaudyti atlyginimų ir mokesčių labirintuose.
Kas nutinka, jei auginu vaikus? Ar man priklauso didesnis NPD?
Anksčiau galiojo papildomas NPD (PNPD) už auginamus vaikus, tačiau po mokesčių reformos šios lengvatos atsisakyta. Dabar vaiko pinigai yra mokami tiesiogiai kaip išmoka visiems tėvams, nepriklausomai nuo jų atlyginimo, todėl tiesioginės įtakos atlyginimo „į rankas“ skaičiavimui vaikai nebeturi.
Ar galiu pats pasirinkti, kokį NPD taikyti?
Taip, jūs galite prašyti darbdavio taikyti NPD arba jo netaikyti. Dažniausiai NPD taikomas toje darbovietėje, kuri yra pagrindinė. Jei dirbate dviejuose darbuose, antroje darbovietėje rekomenduojama NPD netaikyti, kad metų pabaigoje, deklaruojant pajamas, nereikėtų primokėti GPM mokesčio dėl per didelio pritaikyto metinio NPD.
Kas yra „darbo vietos kaina“?
Darbo vietos kaina yra bendra suma, kurią darbdavys išleidžia jūsų išlaikymui. Be jūsų Bruto atlyginimo, darbdavys dar papildomai moka nedidelę įmoką į „Sodrą“ (draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir garantinis fondas), kuri sudaro apie 1,77 % nuo Bruto atlyginimo. Todėl reali jūsų kaina įmonei yra šiek tiek didesnė nei jūsų Bruto alga.
Kodėl atlyginimų skaičiuoklės internete rodo skirtingus rezultatus?
Rezultatai gali skirtis dėl kelių priežasčių: ar skaičiuoklė atnaujinta pagal einamųjų metų mokesčių tarifus, ar teisingai pasirinkote pensijų kaupimo parinktį (pvz., 3 % ar 0 %) ir ar nurodėte teisingą darbingumo lygį (asmenims su negalia taikomi didesni NPD).
Kaip pasiruošti deryboms dėl atlyginimo
Supratus, kaip veikia mokesčių mechanizmas, tampate geriau pasiruošę deryboms. Visada rekomenduojama operuoti Bruto skaičiais. Prieš eidami į pokalbį, pasinaudokite skaičiuokle ir sužinokite, kokio Bruto atlyginimo jums reikia, kad gautumėte norimą sumą į sąskaitą. Pavyzdžiui, jei norite gauti 1500 Eur „į rankas“, turite prašyti maždaug 2400-2500 Eur „ant popieriaus“ (priklausomai nuo tuo metu galiojančio NPD ir kaupimo pensijai).
Be to, žinodami mokesčių struktūrą, galite lanksčiau žiūrėti į kitas motyvacines priemones. Kartais darbdavys negali pakelti bazinio atlyginimo dėl didelės mokestinės naštos, tačiau gali pasiūlyti papildomų naudų – sveikatos draudimą, įmokas į trečios pakopos pensijų fondus ar kitus priedus, kurie gali būti apmokestinami kitaip arba suteikti jums papildomos finansinės vertės. Galutinis tikslas yra ne tik didesnis skaičius banko sąskaitoje mėnesio pabaigoje, bet ir bendras finansinis saugumas bei socialinės garantijos, kurios tiesiogiai priklauso nuo oficialiai deklaruojamų pajamų.
