Pavasarį sodininkai dažnai daro tą pačią klaidą – nori pagreitinti augimą. Žemė supurenta, daigai pasodinti, lieka tik „paskatinti“ augalus stipresne doze maistinių medžiagų. Rezultatas kartais būna priešingas nei tikėtasi: vos per kelias dienas lapų kraštai paruduoja, augalai pradeda vysti, o šaknys patiria stresą. Paradoksalu, bet tai dažnai nutinka ne dėl ligų ar sausros, o dėl netinkamai naudojamų trąšų.
Trąšos augalams gali būti augimo katalizatorius arba greito pažeidimo priežastis – viską lemia dozė, laikas ir naudojimo būdas.
„Cheminis nudegimas“ – kas tai?
Augalų „nudegimas“ – tai fiziologinė reakcija į per didelę maistinių medžiagų koncentraciją dirvoje. Kai trąšų kiekis viršija augalo gebėjimą jas įsisavinti, dirvoje susidaro aukštas druskų lygis. Tokiu atveju šaknys vietoj to, kad pasisavintų vandenį, pradeda jį prarasti – vyksta atvirkštinis osmoso procesas.
Pirmieji požymiai – parudavę lapų galiukai, geltonuojantys kraštai, sustojęs augimas. Jei situacija nevaldoma, šaknų sistema gali būti negrįžtamai pažeista.
Pavojingiausias elementas – azotas
Azotas yra būtinas žaliajai masei formuoti. Tačiau būtent jis dažniausiai tampa perdozavimo priežastimi. Koncentruotos azotinės mineralinės trąšos veikia greitai, o greitis ne visada reiškia saugumą.
Perteklinis azotas sukelia staigų audinių augimą, bet tuo pačiu silpnina augalo struktūrą. Lapai tampa minkšti, jautrūs ligoms, o šaknys nespėja vystytis proporcingai. Tai trumpalaikis „grožio efektas“, po kurio dažnai seka problemos.
Skystos trąšos – greitas poveikis, didesnė rizika
Skystos trąšos populiarios dėl patogumo ir greito rezultato. Tačiau netinkamai praskiedus tirpalą, šaknys gali būti pažeistos vos per 48–72 valandas. Ypač pavojinga tręšti jaunus daigus ar neseniai persodintus augalus, kurių šaknų sistema dar silpna.
Dar viena dažna klaida – purškimas ant lapų karštą, saulėtą dieną. Koncentruotos medžiagos kartu su UV spinduliais gali sukelti audinių pažeidimus, panašius į tikrus nudegimus.
Net organika gali būti pavojinga
Egzistuoja mitas, kad natūralios trąšos visada saugios. Tačiau šviežias mėšlas ar neperpuvęs kompostas išskiria amoniaką ir generuoja šilumą. Tiesioginis kontaktas su šaknimis gali sukelti šiluminį ir cheminį pažeidimą.
Net medžio pelenai, naudojami per dideliais kiekiais, gali smarkiai pakeisti dirvos pH ir sukelti maistinių medžiagų disbalansą.
Situacijos, kurios padidina nudegimo riziką
- Tręšimas sausros metu be papildomo laistymo.
- Dviguba dozė „dėl greitesnio efekto“.
- Skirtingų trąšų maišymas be aiškių rekomendacijų.
- Tręšimas iš karto po persodinimo.
- Granulių palikimas tiesioginiame kontakte su stiebu.
- Trąšų naudojimas karščio bangos metu.
Šios klaidos dažnai kyla iš gerų ketinimų – siekio padėti augalui. Tačiau augalai veikia pagal biologinius dėsnius, o ne pagal žmogaus skubėjimą.
Kaip apsisaugoti nuo pertręšimo?
Pirmoji taisyklė – laikytis gamintojo rekomendacijų. Ant pakuotės nurodytos normos nėra atsitiktinės. Antroji – atsižvelgti į augimo fazę. Jauniems daigams reikia silpnesnių tirpalų, o intensyviai derantiems augalams – subalansuoto, bet ne perteklinio maitinimo.
Trečioji – dirvos analizė. Daugelis sodininkų tręšia „iš įpročio“, nežinodami realaus maistinių medžiagų kiekio dirvoje. Kartais problema slypi ne trūkume, o pertekliuje.
Strategija vietoj impulsyvumo
Augalai nemėgsta kraštutinumų. Staigus „maisto šokas“ jiems kelia stresą. Kur kas efektyvesnis yra nuoseklus, subalansuotas tręšimas mažesnėmis dozėmis per ilgesnį laikotarpį. Sodininkystėje galioja paprasta taisyklė – mažiau dažnai reiškia daugiau ilgainiui. Augalų sveikata priklauso ne nuo vienkartinės stiprios dozės, o nuo stabilios aplinkos.
Greitas rezultatas gali atrodyti viliojantis, tačiau tik kantrus ir apgalvotas požiūris užtikrina ilgalaikį, tvarų augimą. Trąšos gali būti augalo sąjungininkas – arba jo silpnoji vieta. Viskas priklauso nuo to, kaip jomis naudojamasi.
