Skrandžio išvarža, dar vadinama hiatine išvarža, yra dažnesnė, nei daugelis žmonių mano. Vis dėlto daugelį pacientų gąsdina pats pavadinimas, nes žodis „išvarža“ dažnai asocijuojasi su skausmingomis ar pavojingomis būklėmis. Nors ši būklė dažnai nesukelia rimtų komplikacijų, gydytojai pabrėžia, kad ignoruoti simptomų taip pat nereikėtų. Tinkamas gydymas ir gyvenimo būdo korekcijos gali padėti išvengti pavojų ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kas yra skrandžio išvarža?
Skrandžio išvarža atsiranda, kai dalis skrandžio pasislenka aukštyn per diafragmos angą į krūtinės ertmę. Ši anga – stemplės plyšys – įprastai yra siaura, skirta tik stemplei praeiti. Tačiau dėl įvairių priežasčių ji gali išsiplėsti, ir tuomet skrandžio dalis pakyla aukščiau, nei turėtų būti.
Skiriami keli pagrindiniai išvaržos tipai:
- Stumdomoji (slankioji) išvarža – dažniausia forma, kai skrandžio dalis ir apatinis stemplės sfinkteris laikinai pakyla į krūtinės sritį.
- Paraezofaginė išvarža – retesnė, bet pavojingesnė forma, kai skrandžio dalis patenka į krūtinę, tačiau stemplės sfinkteris lieka vietoje.
Ar skrandžio išvarža pavojinga?
Gydytojai teigia, kad daugeliu atvejų skrandžio išvarža nėra pavojinga ir ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų. Tačiau rizika išauga tuomet, kai išvarža progresuoja arba pacientas ignoruoja pirmuosius negalavimo požymius.
Liga tampa pavojinga, jei:
- išvarža yra paraezofaginė – didesnė užstrigimo rizika;
- išsivysto ryškus refliuksas ir stemplės uždegimas;
- atsiranda kraujavimas ar opos;
- stipriai suspaudžiami krūtinės organai.
Net ir esant nedidelei išvaržai verta pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei pasireiškia rėmuo, skausmas ar rijimo sutrikimai.
Dažniausi simptomai
Kai kurie pacientai nejaučia jokių simptomų, tačiau kiti susiduria su gana aiškiai atpažįstamais požymiais. Simptomai priklauso nuo išvaržos tipo ir dydžio.
- Rėmuo ir deginimo pojūtis krūtinėje.
- Rijimo sunkumas ar jausmas, kad maistas stringa.
- Skausmas viršutinėje pilvo dalyje arba krūtinėje.
- Rūgštaus skonio atsiradimas burnoje.
- Dažnas atsirūgimas, vidurių pūtimas.
- Dusulys, ypač esant didesnėms išvaržoms.
Simptomai gali stiprėti po valgio, lenkiantis ar gulint ant nugaros.
Kokios komplikacijos galimos?
Nors daugeliu atvejų skrandžio išvarža yra nepavojinga, kai kurios situacijos reikalauja skubios medicininės priežiūros. Galimos komplikacijos:
- Stemplės uždegimas (ezofagitas) – dėl nuolatinio rūgščių patekimo į stemplę.
- Barretto stemplė – pavojingas ilgalaikio refliukso padarinys.
- Kraujavimas – retas, bet galimas dėl opelių stemplėje ar skrandyje.
- Skrandžio dalies užstrigimas – būklė, kai skrandis įstringa virš diafragmos.
Kai kurioms komplikacijoms būtina neatidėliotina operacija, todėl delsti nereikėtų.
Kokios priežastys lemia skrandžio išvaržos atsiradimą?
Skrandžio išvarža gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, tarp kurių:
- Senėjimo procesai ir silpnėjantys diafragmos raumenys.
- Įgimtas stemplės plyšio padidėjimas.
- Nėštumas ir padidėjęs spaudimas pilvo ertmėje.
- Nutukimas.
- Lėtinis kosulys, vidurių užkietėjimas, sunkumų kilnojimas.
- Staigūs kūno svorio pokyčiai.
Žinant priežastis, galima efektyviau taikyti prevencijos strategijas.
Diagnozė: kaip nustatoma skrandžio išvarža?
Diagnozei patvirtinti gydytojai dažniausiai skiria šiuos tyrimus:
- Gastroskopija – leidžia tiesiogiai apžiūrėti stemplę ir skrandžio viršutinę dalį.
- Rentgenas su kontrastu – padeda įvertinti skrandžio padėtį.
- Stemplės manometrija – matuoja sfinkterio funkciją.
Šie tyrimai padeda tiksliai nustatyti išvaržos tipą, dydį ir galimas komplikacijas.
Gydymo galimybės
Gydymas priklauso nuo simptomų stiprumo ir bendros paciento būklės. Gydytojai gali rekomenduoti:
- Gyvenimo būdo keitimus
- vengti persivalgymo;
- miegoti pakelta galvos dalimi;
- atsisakyti riebaus, aštraus maisto, kavos ir alkoholio;
- mažinti svorį;
- nerūkyti.
- Vaistų terapiją – rūgštingumą mažinantys vaistai, protonų siurblio inhibitoriai, antacidiniai preparatai.
- Chirurginį gydymą – taikomas tik sudėtingais atvejais, kai kitos priemonės neveiksmingos arba kyla komplikacijų grėsmė.
FAQ: dažniausiai užduodami klausimai
Ar skrandžio išvarža gali praeiti savaime?
Išvarža savaime neišnyksta, tačiau simptomai gali būti sėkmingai kontroliuojami tinkamais gyvenimo būdo pokyčiais ir vaistais.
Ar galima gyventi aktyviai turint skrandžio išvaržą?
Taip, dauguma pacientų gali gyventi visavertį gyvenimą, tačiau reikėtų vengti didelių svorių kilnojimo ir stipriai spaudžiančių judesių.
Ar būtina operacija?
Operacija reikalinga tik tuomet, kai išvarža sukelia rimtų komplikacijų arba stiprūs simptomai nepraeina gydantis konservatyviai.
Ar skrandžio išvarža paveldima?
Polinkis gali būti paveldimas, tačiau dažniau lemia gyvenimo būdas ir anatomijos pokyčiai.
Gyvenimo būdo patarimai, padedantys sumažinti simptomus
Specialistai pabrėžia, kad net ir nedideli kasdieniai įpročiai gali smarkiai sumažinti diskomfortą. Maži, dažnesni valgiai, streso mažinimas, tinkamas poilsis ir fizinis aktyvumas – visos šios priemonės padeda išvengti simptomų paūmėjimo. Reguliariai bendraujant su gydytoju ir stebint savo būklę, galima ilgus metus gyventi visavertį ir komfortišką gyvenimą.
