Amerikiečių Stafordšyro terjeras yra viena iš labiausiai nesuprastų ir mitais apipintų šunų veislių pasaulyje. Dažnai visuomenės akyse šie šunys matomi kaip pavojingi ar agresyvūs, tačiau realybė, su kuria susiduria šios veislės augintojai, yra visiškai kitokia. Tai šunys, kurie spinduliuoja ne tik fizinę jėgą, bet ir begalinę meilę žmogui, ištikimybę bei norą įtikti. Tarp kinologų ir veislės entuziastų jie dažnai vadinami tiesiog „Amstafais“, o jų istorija yra kur kas sudėtingesnė ir įdomesnė nei paprasti laikraščių rėksmingi straipsniai. Šiame straipsnyje mes gilinsimės į tikrąją šios veislės prigimtį, paneigsime populiarius mitus ir aptarsime, ką reiškia auginti tokį atletą namuose.
Veislės kilmė ir istorinė raida
Norint suprasti amerikiečių Stafordšyro terjerą, būtina atsigręžti į jo praeitį. Veislės šaknys slypi 19-ojo amžiaus Anglijoje, kur buvo kryžminami buldogai ir terjerai. Buldogai tuo metu buvo naudojami dėl savo jėgos ir drąsos, o terjerai – dėl greičio ir aštrumo. Šio mišinio tikslas buvo sukurti tobulą kovinį šunį, tačiau ne žmonių puolimui, o kovoms su kitais gyvūnais. Svarbu paminėti, kad agresija žmogui visada buvo nepageidaujama savybė, nes ringe dirbantys žmonės turėjo saugiai liesti ir valdyti įsiaudrinusius šunis.
Vėliau šie šunys kartu su imigrantais atkeliavo į Jungtines Amerikos Valstijas. Čia veislė vystėsi kiek kita kryptimi nei jos protėviai Anglijoje. Amerikiečiai norėjo stambesnio, sunkesnio ir universalesnio šuns, kuris tiktų ne tik kovoms (kurios ilgainiui buvo uždraustos), bet ir ūkio darbams, medžioklei bei namų apsaugai. 1936 metais Amerikos kinologų klubas (AKC) oficialiai pripažino veislę ir suteikė jai dabartinį pavadinimą, taip atskirdamas juos nuo amerikiečių pitbulterjerų, nors genetiškai jie turi bendras šaknis.
Fizinė išvaizda ir atletizmas
Pirmas dalykas, krintantis į akis pamačius amerikiečių Stafordšyro terjerą, yra jo įspūdingas raumenynas. Tai vidutinio dydžio, bet itin tvirto sudėjimo šuo. Jų kūnas yra kompaktiškas, krūtinė plati ir gili, o kojos tiesios ir stiprios. Galva yra plati, su ryškiais skruostikauliais ir stipriu žandikauliu, kuris dažnai tampa nepagrįstų baimių objektu.
Šios veislės kailis yra trumpas, prigludęs ir standus, todėl jo priežiūra yra gana paprasta. Spalvų paletė yra itin plati – nuo vienspalvių iki margų, su baltomis dėmėmis ar be jų. Tačiau parodose nepageidaujami šunys, kurių kailyje dominuoja daugiau nei 80 proc. baltos spalvos, arba tie, kurie yra juodos su įrudžiu spalvos (vadinamosios „black and tan“).
Tikrasis charakteris: ar jie tikrai pavojingi?
Tai yra pati svarbiausia ir kontroversiškiausia tema kalbant apie Amstafus. Nepaisant gąsdinančios išvaizdos, gerai išveistas ir tinkamai socializuotas amerikiečių Stafordšyro terjeras yra vienas draugiškiausių šunų žmogaus atžvilgiu. Istoriškai jie netgi buvo vadinami „auklėmis“ (angl. Nanny Dog) dėl savo kantrybės ir švelnumo su vaikais, nors palikti bet kokį šunį su mažu vaiku be priežiūros niekada nerekomenduojama.
Pagrindiniai veislės bruožai:
- Drąsa ir pasitikėjimas: Jie retai būna bailūs, todėl stabiliai reaguoja į aplinkos dirgiklius.
- Aukštas energijos lygis: Tai nėra sofos šuo. Jam reikia fizinio ir protinio krūvio.
- Noras įtikti šeimininkui: Jie labai orientuoti į žmogų, todėl lengvai dresuojami, jei naudojama tinkama metodika.
- Lojalumas: Amstafas savo šeimą gins, jei jaus realią grėsmę, tačiau jie nėra tipiški sarginiai šunys, kurie loja ant kiekvieno praeivio.
Visgi, negalima ignoruoti fakto, kad ši veislė gali turėti polinkį į agresiją kitiems gyvūnams ar šunims. Tai yra genetinis palikimas, kurį atsakingas šeimininkas privalo valdyti per ankstyvą socializaciją ir dresūrą.
Dresūra ir auklėjimas: raktas į sėkmę
Amerikiečių Stafordšyro terjeras reikalauja tvirto, bet teisingo lyderio. Jėgos metodai ar fizinės bausmės šiai veislei netinka ir gali išprovokuoti gynybinę reakciją arba sugadinti šuns psichiką. Geriausi rezultatai pasiekiami naudojant pozityvaus skatinimo metodus – maistą, žaislus ir pagyrimus.
Socializacija turi prasidėti vos šuniukui atvykus į namus. Jis turi susipažinti su įvairiais žmonėmis, garsais, paviršiais ir, svarbiausia, kitais šunimis. Kadangi suaugęs Amstafas yra labai stiprus, būtina išmokyti jį gražiai vaikščioti su pavadėliu netempiant. Taip pat rekomenduojama lankyti dresūros mokyklą, kurioje šuo išmoks pagrindinių komandų ir savitvardos esant dirgikliams.
Fizinis aktyvumas
Šis šuo yra atletas. Paprasto pasivaikščiojimo aplink namą jam neužteks. Amstafai puikiai tinka žmonėms, mėgstantiems aktyvų laisvalaikį: bėgimą, žygius, jėgos treniruotes (pvz., svorio tempimą, kuris tinka tik suaugusiems ir sveikiems šunims). Jei šuo neiškraunamas fiziškai ir protiškai, jis gali tapti destruktyvus namuose – graužti baldus ar daiktus.
Sveikata ir priežiūra
Amerikiečių Stafordšyro terjerai yra gana sveika ir ilgaamžė veislė, dažnai gyvenanti 12–16 metų. Tačiau, kaip ir visos veislės, jie turi polinkį į tam tikras ligas, kurias svarbu žinoti:
- Klubo sąnario displazija: Paveldima liga, sukelianti sąnarių skausmą ir judėjimo problemas. Veisiami šunys privalo turėti sveikatos tyrimus.
- Odos alergijos: Amstafai dažnai būna jautrūs maistui arba aplinkos alergenams, kas pasireiškia niežuliu ir odos bėrimais.
- Smegenėlėse ataksija (NCL-A): Tai neurologinė liga, kuriai galima atlikti genetinį testą. Atsakingi veisėjai niekada neveisia šios ligos nešiotojų.
- Širdies ligos: Kai kurie šunys gali turėti įgimtų širdies ydų.
Kailio priežiūra minimali – užtenka reguliariai pašukuoti gumine pirštine, kad pašalintumėte negyvus plaukus, ir maudyti pagal poreikį. Taip pat svarbu reguliariai kirpti nagus, nes šios veislės nagai auga greitai ir yra kieti.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar amerikiečių Stafordšyro terjeras tinka šeimai su vaikais?
Taip, tinkamai socializuotas ir išauklėtas Amstafas yra puikus šeimos draugas. Jie yra kantrūs ir žaismingi. Tačiau dėl savo didelės fizinės jėgos ir energingumo jie gali netyčia pastumti mažą vaiką žaidimo metu, todėl suaugusiųjų priežiūra yra būtina.
Kuo skiriasi amerikiečių Stafordšyro terjeras nuo pitbulio?
Nors vizualiai jie labai panašūs, tai yra skirtingos kinologinės sąvokos. Amerikiečių Stafordšyro terjeras yra FCI ir AKC pripažinta veislė su griežtu standartu, orientuota į parodas ir kompaniją. „Pitbulis“ dažnai vartojamas kaip bendrinis terminas arba nurodo į amerikiečių pitbulterjerą (pripažįstamą UKC ar ADBA organizacijų), kuris yra labiau darbinis šuo, dažnai lieknesnis, atletiškesnis ir turintis didesnį „drive“ (darbinį variklį).
Ar tiesa, kad šie šunys „užrakina“ žandikaulius įkandimo metu?
Tai yra visiškas mitas. Nėra jokių anatominių mechanizmų, kurie leistų šuns žandikauliui užsirakinti. Amstafai tiesiog turi labai stiprius kramtymo raumenis ir didelį ryžtą, todėl įsikibę į žaislą ar objektą jie gali nenorėti jo paleisti, tačiau tai yra valios, o ne fizionomijos klausimas.
Ar šią veislę sunku dresuoti?
Amstafai yra protingi, bet gali būti užsispyrę. Jie reikalauja nuoseklumo. Pradedančiajam šunų augintojui ši veislė gali būti iššūkis ne dėl intelekto stokos, o dėl stipraus charakterio ir fizinės jėgos. Profesionalaus trenerio pagalba dažnai yra rekomenduojama.
Ar jie gali gyventi bute?
Taip, jie puikiai prisitaiko gyventi bute, nes namuose dažniausiai būna ramūs ir mėgsta gulėti ant minkštų baldų. Svarbiausia sąlyga – kokybiškas ir pakankamas fizinis krūvis lauke.
Atsakingas veisėjo pasirinkimas ir bendruomenė
Nusprendus įsigyti amerikiečių Stafordšyro terjerą, didžiausia klaida yra ieškoti šuniuko skelbimų portaluose be kilmės dokumentų. „Amstafas be dokumentų“ dažniausiai yra tiesiog mišrūnas, kurio psichika ir sveikata yra nenuspėjama. Būtent tokie nekontroliuojamo dauginimo šunys dažniausiai patenka į kriminalines kronikas ir formuoja neigiamą veislės įvaizdį.
Atsakingas veisėjas atlieka tėvams sveikatos tyrimus (klubų displazijos, ataksijos, širdies), parenka poras pagal stabilų temperamentą ir socializuoja šuniukus nuo pirmųjų dienų. Įsigydami šunį su kilmės dokumentais (LKD/FCI), jūs neperkate „popieriaus“, jūs perkate garantiją, kad šuo turi veislei būdingą išvaizdą ir, svarbiausia, stabilią psichiką.
Be to, šios veislės augintojų bendruomenė yra itin stipri ir draugiška. Vyksta specializuotos parodos, sporto varžybos ir susitikimai, kuriuose galima pasisemti patirties. Amerikiečių Stafordšyro terjeras – tai ne tik augintinis, tai gyvenimo būdas, reikalaujantis atsakomybės, bet mainais suteikiantis neįkainojamą ryšį su vienu ištikimiausių keturkojų pasaulyje.
