Ar kada nors susimąstėte, kodėl gydytojo kabinete matuojamas kraujo spaudimas dažnai skiriasi nuo to, kurį matote namuose, arba kodėl tie patys skaičiai vienam žmogui laikomi norma, o kitam – jau pavojaus signalu? Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, visame pasaulyje yra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą. Nors daugelis žmonių žino „auksinį standartą“ – 120 ir 80 mmHg, realybė yra kiek sudėtingesnė. Gydytojai kardiologai pabrėžia, kad supratimas apie tai, kas yra tikroji norma, bėgant metams kito, o naujausios gairės griežtai apibrėžia ribas, kurias peržengus būtina imtis veiksmų. Svarbu ne tik žinoti skaičius, bet ir suprasti, ką jie sako apie jūsų širdies, inkstų bei smegenų būklę.
Ką iš tiesų reiškia du kraujospūdžio skaičiai?
Daugeliui pacientų kraujospūdžio matuoklio ekrane matomi skaičiai yra tiesiog statistika, tačiau gydytojui jie pasakoja apie jūsų kraujotakos sistemos mechaniką. Norint suprasti, kada rodikliai tampa pavojingi, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką matuojame.
Pirmasis, didesnis skaičius, vadinamas sistoliniu kraujospūdžiu. Jis parodo slėgį arterijose tuo metu, kai širdies raumuo susitraukia ir išstumia kraują į organizmą. Tai yra didžiausias slėgis kraujagyslių sistemoje. Antrasis, mažesnis skaičius, yra diastolinis kraujospūdis. Jis rodo slėgį arterijose tuo metu, kai širdis atsipalaiduoja ir prisipildo kraujo prieš kitą susitraukimą. Abu šie rodikliai yra vienodai svarbūs – padidėjęs diastolinis spaudimas gali būti toks pat pavojingas kaip ir sistolinis, ypač jaunesniems žmonėms.
Gydytojų patvirtinta klasifikacija: nuo optimalaus iki pavojingo
Medicininos praktikoje kraujospūdis nėra vertinamas tik kaip „geras“ arba „blogas“. Egzistuoja kur kas detalesnė gradacija, padedanti įvertinti riziką. Pagal naujausias Europos kardiologų draugijos gaires, kraujospūdžio kategorijos skirstomos taip:
- Optimalus kraujospūdis: Sistolinis < 120 mmHg ir diastolinis < 80 mmHg. Tai yra siekiamybė, užtikrinanti mažiausią riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
- Normalus kraujospūdis: Sistolinis 120–129 mmHg ir/arba diastolinis 80–84 mmHg. Tai vis dar laikoma sveika norma.
- Aukštas normalus kraujospūdis: Sistolinis 130–139 mmHg ir/arba diastolinis 85–89 mmHg. Ši kategorija dažnai vadinama „priešhipertenzine būkle“. Nors vaistų paprastai dar nereikia, tai yra rimtas signalas keisti gyvenseną.
Kai rodikliai peržengia šias ribas, diagnozuojama arterinė hipertenzija. Ji taip pat skirstoma į laipsnius, kurie nurodo ligos sunkumą:
- I laipsnio hipertenzija: 140–159 / 90–99 mmHg.
- II laipsnio hipertenzija: 160–179 / 100–109 mmHg.
- III laipsnio hipertenzija: ≥ 180 / ≥ 110 mmHg.
Svarbu įsidėmėti, kad jei sistolinis ir diastolinis spaudimas patenka į skirtingas kategorijas, bendra būklė vertinama pagal tą rodiklį, kuris yra blogesnis (patekęs į aukštesnę kategoriją).
Ar su amžiumi norma keičiasi?
Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad vyresniame amžiuje natūralu turėti aukštesnį kraujospūdį. Anksčiau netgi egzistavo formulė „100 plius amžius“. Gydytojai kategoriškai neigia šį požiūrį. Aukštas kraujospūdis žaloja kraujagysles nepriklausomai nuo to, ar jums 30, ar 70 metų.
Tiesa ta, kad su amžiumi kraujagyslės tampa standesnės, praranda elastingumą, todėl sistolinis kraujospūdis linkęs kilti. Tačiau tai nereiškia, kad tai yra saugu. Šiuolaikinė medicina nustato, kad net ir vyresnio amžiaus žmonėms (vyresniems nei 65 m.) rekomenduojama siekti, kad sistolinis kraujospūdis būtų 130–140 mmHg ribose, jei pacientas gydymą toleruoja gerai. Palikti aukštesnį nei 140/90 mmHg spaudimą be gydymo yra rizikinga, nes tai tiesiogiai didina insulto, infarkto ir inkstų nepakankamumo tikimybę.
Tyliojo žudiko simptomai: kada kreiptis į medikus?
Viena didžiausių arterinės hipertenzijos klastų yra ta, kad ji dažniausiai neturi jokių simptomų. Žmogus gali vaikščioti su 160/100 mmHg spaudimu ir jaustis visiškai gerai, kol neįvyksta katastrofa. Būtent todėl ši liga vadinama „tyliuoju žudiku“. Visgi, tam tikri požymiai gali išduoti, kad jūsų kraujospūdis pavojingai pakilo:
- Skausmas pakaušio srityje, ypač rytais.
- Galvos svaigimas ar „skraidančios muselės“ akyse.
- Spengimas ausyse.
- Dažnas kraujavimas iš nosies be aiškios priežasties.
- Jausmas, kad „muša karštis“ ar paraudęs veidas.
- Skausmas krūtinės srityje ar dusulys fizinio krūvio metu.
Jei jaučiate šiuos simptomus, būtina nedelsiant pasimatuoti kraujospūdį. Jei rodikliai viršija 180/110 mmHg, tai yra laikoma hipertenzine krize. Tokiu atveju reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą, ypač jei kartu jaučiate krūtinės skausmą, silpnumą galūnėse ar kalbos sutrikimus.
Kaip teisingai matuoti kraujospūdį namuose
Dažnai pasitaiko, kad pacientai gydytojui sako vienus skaičius, o kabinete pamatomi visai kiti. Taip neretai nutinka dėl vadinamojo „baltojo chalato“ sindromo (kai jaudulys gydytojo kabinete pakelia spaudimą) arba dėl neteisingo matavimo namuose. Norint gauti tikslius duomenis, būtina laikytis griežtų taisyklių:
Pasiruošimas matavimui
Likus 30 minučių iki matavimo, negalima rūkyti, gerti kavos ar stiprios arbatos, vartoti energetinių gėrimų. Taip pat reikėtų vengti sunkaus fizinio krūvio. Prieš matuojant rekomenduojama pasėdėti ramiai bent 5 minutes.
Kūno padėtis
Matuoti reikia sėdint ant kėdės, kojomis remiantis į grindis (nesukryžiavus kojų). Nugara turi būti atremta. Ranka, ant kurios dedama manžetė, turi būti padėta ant stalo, kad manžetė būtų širdies lygmenyje. Jei manžetė bus per žemai ar per aukštai, rodmenys gali būti netikslūs.
Matavimo eiga
Matavimo metu negalima kalbėti ar judėti. Rekomenduojama atlikti 2–3 matavimus su 1–2 minučių pertrauka ir išvesti vidurkį. Pirmą kartą matuojant, patariama pamatuoti abiejose rankose ir vėliau visada matuoti toje, kurioje rodmenys buvo didesni. Paprastai skirtumas tarp rankų neturi viršyti 10 mmHg.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar kava visada padidina kraujospūdį?
Kofeinas gali trumpam pakelti kraujospūdį, ypač žmonėms, kurie kavą geria retai. Tačiau nuolatiniams kavos vartotojams organizmas dažnai pripranta ir reikšmingo ilgalaikio poveikio kraujospūdžiui kava neturi. Visgi, prieš matuojant spaudimą, kavos gerti nerekomenduojama.
Kodėl ryte kraujospūdis būna aukštesnis?
Natūralus žmogaus bioritmas lemia, kad kraujospūdis pradeda kilti dar prieš pabundant ir didžiausias būna ryte. Tai susiję su hormonų (kortizolio, adrenalino) išsiskyrimu. Tačiau jei rytinis spaudimas nuolat yra labai aukštas, tai gali signalizuoti apie blogai kontroliuojamą hipertenziją ir didesnę rytinio infarkto ar insulto riziką.
Ar elektroniniai riešiniai matuokliai yra tikslūs?
Gydytojai dažniausiai rekomenduoja naudoti žastinius automatinius matuoklius. Riešiniai matuokliai yra labai jautrūs rankos padėčiai ir dažniau rodo netikslius rezultatus, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurių kraujagyslės jau yra pakitusios.
Ką daryti, jei apatinis spaudimas žemas, o viršutinis – aukštas?
Tai vadinama izoliuota sistoline hipertenzija, kuri dažnai pasitaiko vyresniame amžiuje dėl kraujagyslių standumo. Tai vis tiek yra hipertenzija, kurią reikia gydyti, tačiau vaistus gydytojas turi parinkti labai atsargiai, kad per daug nesumažintų diastolinio spaudimo, kas gali pabloginti širdies vainikinių arterijų kraujotaką.
Efektyvūs nemedikamentiniai būdai kraujospūdžiui valdyti
Nors vaistai yra kertinis akmuo gydant II ir III laipsnio hipertenziją, gyvensenos pokyčiai yra neatsiejama bet kokio gydymo plano dalis, o esant „aukštam normaliam“ kraujospūdžiui, jie gali būti vienintelė reikalinga priemonė. Moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikri įpročių pakeitimai gali sumažinti sistolinį kraujospūdį 10–20 mmHg, kas prilygsta vieno vaisto poveikiui.
Pirmiausia, tai druskos ribojimas. Lietuvos gyventojai suvartoja gerokai daugiau druskos nei rekomenduojama (iki 5 g per dieną). Druskos perteklius sulaiko skysčius organizme, didindamas kraujo tūrį ir spaudimą į kraujagyslių sieneles. Sumažinus druskos vartojimą, rezultatai dažnai pastebimi jau po kelių savaičių. Svarbu ne tik nedėti druskos į gaminamą maistą, bet ir vengti perdirbtų produktų – dešrelių, rūkytų gaminių, sūrių užkandžių, padažų.
Kitas kritinis faktorius yra kūno svoris. Kiekvienas numestas kilogramas gali sumažinti kraujospūdį maždaug 1 mmHg. Ypač pavojingas yra pilvinis (visceraliniss) nutukimas, todėl liemens apimties mažinimas yra tiesioginis kelias į sveikesnę širdį. Kartu su svorio metimu būtina įtraukti reguliarų fizinį aktyvumą. Nereikia tapti maratono bėgiku – pakanka 30 minučių greito ėjimo, plaukimo ar važiavimo dviračiu bent 5 kartus per savaitę.
Galiausiai, mitybos raciono praturtinimas kaliu ir magniu. Šie mineralai padeda atpalaiduoti kraujagyslių sieneles. Į savo valgiaraštį verta įtraukti daugiau bananų, bulvių (virtų su lupena), avokadų, riešutų, sėklų ir žaliųjų lapinių daržovių. DASH dieta (Dietary Approaches to Stop Hypertension) yra specialiai sukurta mitybos sistema, kuri kliniškai įrodyta kaip efektyvi priemonė kraujospūdžiui mažinti, akcentuojanti vaisius, daržoves, liesus pieno produktus ir ribojanti sočiuosius riebalus.
