Skrandžio skausmas yra vienas dažniausių sveikatos sutrikimų, su kuriuo bent kartą gyvenime susiduria beveik kiekvienas žmogus. Dažnai esame linkę šį nemalonų pojūtį nurašyti netinkamam maistui, per dideliam streso lygiui ar tiesiog persivalgymui švenčių metu. Nors daugeliu atvejų trumpalaikis diskomfortas iš tiesų nėra pavojingas ir praeina savaime arba pakoregavus mitybą, gydytojai gastroenterologai įspėja: nuolatinis ar specifinis skrandžio skausmas gali būti pirmasis rimtos, o kartais ir gyvybei pavojingos ligos pranašas. Savigyda vaistais nuo skausmo ar rūgštingumo mažinimo preparatais gali tik užmaskuoti problemą, leisdama ligai progresuoti. Todėl gebėjimas atskirti paprastą virškinimo sutrikimą nuo rimtos patologijos yra gyvybiškai svarbus.
Kaip atpažinti skausmo pobūdį ir ką jis reiškia?
Ne visi skrandžio skausmai yra vienodi. Gydytojai pabrėžia, kad norint tiksliai diagnozuoti problemą, pacientas turi gebėti apibūdinti skausmo pobūdį, vietą ir trukmę. Tai yra pirmasis žingsnis link teisingo gydymo. Skausmas viršutinėje pilvo dalyje, liaudiškai vadinamoje „duobutėje”, gali būti labai įvairus:
- Aštrus, deginantis skausmas: Dažniausiai siejamas su padidėjusiu rūgštingumu, gastroezofaginio refliukso liga (GERL) arba gastritu. Jei deginimas kyla aukštyn link stemplės, tai klasikinis rėmens požymis.
- Maudžiantis, nuolatinis skausmas: Toks pojūtis neretai lydi lėtines ligas, tokias kaip opaligė. Skausmas gali paūmėti esant alkanam (vadinami „alkio skausmai”) arba, atvirkščiai, pavalgius.
- Diegliai ir spazmai: Staigūs, užeinantys ir praeinantys skausmai dažnai rodo funkcinį sutrikimą, dujų kaupimąsi arba žarnyno spazmus, tačiau gali signalizuoti ir apie tulžies pūslės akmenligės priepuolį.
- Skausmas, plintantis į nugarą: Tai vienas iš pavojingesnių simptomų, kuris gali rodyti kasos uždegimą (pankreatitą) arba netgi skrandžio opą, kuri penetruoja į kitus organus.
Svarbu stebėti ne tik patį skausmą, bet ir aplinkybes, kuriomis jis atsiranda. Ar skauda pavalgius riebaus maisto? O gal skausmas pažadina naktį? Būtent naktinis skausmas yra vienas iš tų rodiklių, kuris verčia gydytojus sunerimti, nes funkciniai sutrikimai (susiję su stresu ar jautriu žarnynu) dažniausiai miego metu „ilsisi”.
Pavojaus signalai: simptomai, kurių negalima ignoruoti
Gydytojai išskiria tam tikrus „raudonos vėliavos” (red flags) simptomus. Jei kartu su skrandžio skausmu jaučiate bent vieną iš žemiau išvardytų požymių, vizitas pas specialistą turėtų būti neatidėliotinas. Šie simptomai rodo, kad organizme vyksta organiniai pakitimai, reikalaujantys medicininės intervencijos.
Nepaaiškinamas svorio kritimas
Jei nesilaikote dietos, nepadidinote fizinio krūvio, tačiau svoris sparčiai krenta, tai yra rimtas pavojaus signalas. Organizmas gali eikvoti energiją kovai su uždegimu arba onkologiniu procesu. Skrandžio vėžio atveju svorio kritimas dažnai būna vienas pirmųjų, nors ir vėlyvų, požymių.
Rijimo sutrikimai (disfagija)
Jausmas, kad maistas stringa stemplėje, sunku nuryti net skysčius arba rijimas tampa skausmingas, gali rodyti stemplės susiaurėjimą, auglį arba stiprų uždegimą. Tai nėra simptomas, kuris praeina savaime – jis reikalauja skubios endoskopinės apžiūros.
Kraujavimo požymiai
Kraujavimas iš virškinamojo trakto gali pasireikšti dviem pagrindiniais būdais:
- Vėmimas su krauju arba kavos tirščius primenančia mase. Tai rodo, kad kraujavimas vyksta skrandyje ir kraujas jau buvo paveiktas skrandžio rūgšties.
- Juodos, dervos spalvos išmatos (melena). Tai rodo kraujavimą iš viršutinės virškinamojo trakto dalies (skrandžio ar dvylikapirštės žarnos). Kraujas, keliaudamas per žarnyną, yra suvirškinamas ir nudažo išmatas juodai.
Nuolatinis pykinimas ir vėmimas
Vienkartinis vėmimas apsinuodijus yra natūrali organizmo reakcija. Tačiau jei pykinimas tęsiasi kelias dienas ar savaites, o vėmimas tampa reguliarus, tai gali rodyti skrandžio evakuacijos sutrikimą, pylorus stenozę (skrandžio išėjimo susiaurėjimą) ar kitas rimtas patologijas.
Ligos, kurias dažniausiai slepia skrandžio skausmas
Suprasti, kas sukelia skausmą, be tyrimų yra sudėtinga, tačiau žinoti pagrindines ligas yra naudinga. Štai kelios dažniausios diagnozės, kurios nustatomos pacientams, besiskundžiantiems skrandžio skausmais.
Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa
Tai gleivinės pažeidimas, kurį dažniausiai sukelia Helicobacter pylori bakterija arba nesaikingas vaistų nuo skausmo ir uždegimo (NVNU) vartojimas. Opos sukelia aštrų, graužiantį skausmą. Negydomos opos gali kraujuoti arba prakiurti (perforuoti), kas sukelia pilvaplėvės uždegimą ir reikalauja skubios operacijos.
Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)
Tai lėtinė būklė, kai skrandžio turinys reguliariai patenka atgal į stemplę, dirgindamas jos gleivinę. Ilgainiui negydomas refliuksas gali sukelti stemplės erozijas, o retais atvejais – Bareto stemplę, kuri yra ikivėžinė būklė.
Skrandžio vėžys
Tai viena klastingiausių ligų, nes ankstyvose stadijose ji dažnai nesukelia jokių specifinių simptomų arba jie primena paprastą gastritą. Būtent todėl gydytojai rekomenduoja vyresniems nei 45-50 metų žmonėms, jaučiantiems naujai atsiradusius skrandžio skausmus, atlikti endoskopinį tyrimą.
Tulžies pūslės akmenligė
Nors tai nėra tiesiogiai skrandžio liga, skausmas priepuolio metu dažnai jaučiamas viršutinėje pilvo dalyje ir gali būti supainiojamas su skrandžio skausmu. Skausmas dažniausiai prasideda po riebaus maisto ir gali būti labai intensyvus.
Diagnostikos svarba: kodėl nereikia bijoti gastroskopijos?
Daugelis pacientų vengia kreiptis į gydytoją vien dėl baimės atlikti endoskopinį tyrimą (liaudiškai vadinamą „žarnos rijimu”). Tačiau šiuolaikinė medicina yra pažengusi toli į priekį. Gastroskopija yra „auksinis standartas” diagnozuojant skrandžio ligas. Tai vienintelis būdas tiesiogiai pamatyti gleivinę, įvertinti uždegimo lygį, aptikti opas ar auglius ir, svarbiausia, paimti biopsiją (audinio gabalėlį tyrimams).
Šiandien šis tyrimas atliekamas naudojant vietinę nejautrą gerklės srityje, o esant dideliam paciento jautrumui ar baimei – taikoma intraveninė sedacija (trumpas miegas), kurios metu pacientas nieko nejaučia. Tyrimas trunka vos kelias minutes, tačiau jo vertė – neįkainojama. Be gastroskopijos, gydytojas gali skirti pilvo organų echoskopiją, kraujo tyrimus (uždegiminiams rodikliams, mažakraujystei nustatyti) bei tyrimus dėl H. pylori bakterijos.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kada dėl skrandžio skausmo reikia kviesti greitąją pagalbą?
Greitąją pagalbą būtina kviesti, jei skausmas yra nepakeliamas, „durklo” pobūdžio, jį lydi vėmimas krauju, sąmonės aptemimas, šaltas prakaitas, staigus silpnumas ar karščiavimas. Taip pat, jei pilvas tampa kietas kaip lenta – tai gali būti peritonito (pilvaplėvės uždegimo) požymis.
Ar soda padeda numalšinti skrandžio skausmą?
Geriamosios sodos tirpalas gali suteikti trumpalaikį palengvėjimą esant rėmeniui, nes neutralizuoja rūgštį. Tačiau gydytojai griežtai nerekomenduoja to daryti nuolat. Reaguodama su rūgštimi, soda išskiria anglies dvideginį, kuris išpučia skrandį ir gali dar labiau pažeisti gleivinę. Be to, pasibaigus sodos poveikiui, skrandis gali pradėti gaminti dar daugiau rūgšties (vadinamasis „atoveiksmio fenomenas”).
Ar stresas gali sukelti realų skrandžio skausmą?
Taip, ir tai labai dažna priežastis. Smegenys ir žarnynas yra glaudžiai susiję klajokliu nervu. Streso metu išsiskiria hormonai, kurie gali padidinti skrandžio jautrumą, sukelti spazmus ar sutrikdyti kraujotaką gleivinėje. Tai vadinama funkcine dispepsija – kai organinių pakitimų nėra, bet skausmas yra tikras ir varginantis.
Kokių maisto produktų vengti skaudant skrandį?
Rekomenduojama vengti aštraus, labai riebaus, kepto maisto, kavos, alkoholio, gazuotų gėrimų, citrusinių vaisių ir šokolado. Taip pat reikėtų atsisakyti rūkymo, nes jis skatina rūgšties išsiskyrimą ir lėtina opų gijimą.
Sveikatos išsaugojimas ir prevenciniai žingsniai
Rūpinimasis savo virškinimo sistema prasideda ne vaistinėje, o kasdieniame gyvenime. Nors genetika turi įtakos polinkiui sirgti tam tikromis ligomis, gyvenimo būdas vaidina lemiamą vaidmenį. Reguliari mityba nedidelėmis porcijomis 4–5 kartus per dieną padeda išvengti didelio rūgšties kiekio išsiskyrimo vienu metu ir neapkrauna skrandžio. Labai svarbu nevalgyti likus bent 2–3 valandoms iki miego, kad maistas spėtų būti suvirškintas ir naktį nekiltų refliuksas.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vartojamus vaistus. Jei dėl kitų ligų (pvz., sąnarių skausmo ar širdies ligų) tenka dažnai vartoti nuskausminamuosius vaistus (ibuprofeną, diklofenaką, aspiriną), būtina pasitarti su gydytoju dėl skrandžio apsaugos. Šie vaistai yra viena dažniausių erozijų ir opų priežasčių vyresniame amžiuje.
Galiausiai, svarbiausia taisyklė – stebėti savo kūną. Jei skausmas trukdo kasdienei veiklai, kartojasi ar stiprėja, nereikia laukti, kol jis taps nepakeliamas. Ankstyva diagnostika leidžia ne tik greičiau pasveikti, bet ir išvengti sudėtingų operacijų bei ilgalaikio gydymo. Skrandžio skausmas nėra norma, su kuria reikia susitaikyti – tai signalas, kurį reikia išgirsti ir atitinkamai reaguoti.
