Daugelis iš mūsų yra susidūrę su situacija, kai įžengus į namus jaučiamas sunkus, tvankus oras, o ant langų rytais kaupiasi kondensatas. Tai nėra tik nedidelis nepatogumas ar estetinė problema – perteklinė drėgmė gyvenamosiose patalpose yra tiesioginis kelias į pelėsio atsiradimą, kuris gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, įskaitant alergijas, astmą ir kvėpavimo takų ligas. Be to, ilgalaikė drėgmė kenkia paties pastato konstrukcijoms, baldams ir apdailai. Nors rudenį ir žiemą ši problema paaštrėja dėl temperatūrų skirtumo lauke ir viduje, drėgmės kontrolė yra aktuali ištisus metus. Ekspertai pabrėžia, kad kova su drėgme nėra vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas, reikalaujantis suprasti fizikos dėsnius ir pakeisti tam tikrus buities įpročius.
Kodėl drėgmė kaupiasi ir koks lygis yra tinkamas?
Prieš pradedant kovą su drėgme, svarbu suprasti, kas yra laikoma norma. Sveikatos specialistų ir statybos inžinierių teigimu, ideali santykinė oro drėgmė gyvenamosiose patalpose turėtų svyruoti tarp 40 ir 60 procentų. Kai šis rodiklis viršija 60 procentų, susidaro palankios sąlygos dulkių erkutėms ir pelėsiui daugintis. Jei drėgmė krenta žemiau 30-40 procentų (kas dažnai nutinka šildymo sezono metu, jei patalpos per daug šildomos ir nevėdinamos), džiūsta gleivinė, oda, didėja imlumas virusinėms infekcijoms.
Drėgmė namuose atsiranda iš daugybės šaltinių, kurių dažnai net nepastebime:
- Kvėpavimas ir prakaitavimas: Keturių asmenų šeima vien kvėpuodama ir prakaituodama per parą į aplinką išskiria apie 10–15 litrų vandens garų.
- Maisto gaminimas: Verdant sriubą ar gaminant maistą be įjungto gartraukio, garai greitai pasklinda po visą butą.
- Prausimasis: Karštas dušas ar vonia yra didžiulis drėgmės šaltinis. Jei vonios kambario durys paliekamos atviros po maudynių, drėgmė migruoja į kitus kambarius.
- Skalbinių džiovinimas: Džiovinant skalbinius ant radiatorių ar pastatomų džiovyklių kambaryje, visa išgaravusi drėgmė lieka namuose.
Efektyvus vėdinimas: daugiau nei tik atidarytas langas
Viena didžiausių klaidų, kurią daro gyventojai šaltuoju metų laiku – nuolatinis langų laikymas mikroventiliacijos režimu. Nors atrodo, kad taip užtikrinamas gryno oro srautas, iš tiesų toks vėdinimas yra neefektyvus ir net žalingas. Esant mikroventiliacijai, oras keičiasi labai lėtai, tačiau lango angokraščiai stipriai atąla, todėl būtent ten pradeda kauptis kondensatas ir vėliau – pelėsis.
Ekspertai rekomenduoja taikyti „smūginį“ vėdinimą. Tai procesas, kai kelis kartus per dieną (ryte, grįžus po darbo ir prieš miegą) plačiai atidaromi visi langai 5–10 minučių. Susidarius skersvėjui, drėgnas ir tvankus oras greitai pakeičiamas sausesniu lauko oru (net jei lauke lyja ar sninga, šaltas oras, patekęs į šiltą patalpą ir sušilęs, tampa sausesnis). Svarbiausia, kad per tokį trumpą laiką nespėja atvėsti sienos ir baldai, todėl uždarius langus kambario temperatūra greitai atsistato.
Buitiniai įpročiai, padedantys kontroliuoti mikroklimatą
Norint sumažinti drėgmės lygį be brangių investicijų, dažnai užtenka pakoreguoti kasdienę rutiną. Štai keletas ekspertų patikrintų strategijų:
Virtuvės ir vonios priežiūra
Gamindami maistą visada naudokite gartraukį ir, jei įmanoma, laikykite virtuvės duris uždarytas, kad garai nepasklistų po svetainę ar miegamuosius. Puodus denkite dangčiais – tai ne tik taupo energiją, bet ir mažina garavimą. Po dušo būtinai nuvalykite vandenį nuo plytelių ir stiklo sienelių specialia nubraukimo guma; kuo mažiau stovinčio vandens, tuo mažiau jo išgaruos į orą.
Skalbinių džiovinimo alternatyvos
Jei neturite elektrinės skalbinių džiovyklės (kuri yra vienas geriausių sprendimų kovojant su drėgme), stenkitės skalbinius džiovinti balkone arba gerai vėdinamoje patalpoje uždarytomis durimis. Jei tenka džiovinti kambaryje, skalbimo metu nustatykite maksimalų gręžimo apsukų skaičių, kad audiniai būtų kuo sausesni.
Baldų išdėstymas
Venkite statyti didelių gabaritų baldų (spintų, komodų) glaudžiai prie išorinių, lauko sienų. Tarpas tarp baldo ir sienos turi būti bent 5–10 cm. Tai užtikrina oro cirkuliaciją. Jei oras negali laisvai judėti už spintos, siena atšąla, ten kaupiasi kondensatas ir nepastebimai pradeda veistis pelėsis.
Mechaniniai drėgmės surinkėjai: kada jų reikia?
Kartais natūralaus vėdinimo nepakanka, ypač senos statybos namuose arba pirmuose aukštuose. Tokiu atveju buitiniai drėgmės surinkėjai (sausintuvai) tampa nepakeičiamais pagalbininkais. Šie prietaisai įtraukia drėgną orą, kondensuoja drėgmę į specialų rezervuarą ir išpučia sausą orą atgal į patalpą.
Renkantis drėgmės surinkėją, svarbu atkreipti dėmesį į jo našumą (kiek litrų vandens surenka per parą) ir veikimo principą:
- Kompresoriniai sausintuvai: Efektyviausi esant aukštesnei temperatūrai (virš 20°C). Jie veikia panašiai kaip šaldytuvai ir sunaudoja mažiau elektros energijos.
- Adsorbciniai sausintuvai: Veikia bet kokioje temperatūroje, net ir nešildomose patalpose (rūsiuose, garažuose). Jie yra tylesni, tačiau dažniau naudoja daugiau elektros energijos.
Drėgmės surinkėjas ne tik mažina pelėsio riziką, bet ir padeda greičiau išdžiovinti skalbinius, jei pastatomas šalia džiovyklės.
Pelėsio naikinimas: svarbūs žingsniai
Jei prevencijos priemonės buvo pritaikytos per vėlai ir pelėsis jau pasirodė, būtina reaguoti nedelsiant. Pelėsis plinta sporomis, todėl valant svarbu jų nepaskleisti po visą butą.
- Apsauga: Visada dėvėkite respiratorių, pirštines ir akinius. Pelėsio sporos yra toksiškos.
- Valymo priemonės: Nors chloras dažnai naudojamas, jis tik išbalina pelėsį paviršiuje, bet ne visada sunaikina jo šaknis giliai tinkuote. Geriau rinktis specializuotus fungicidus arba natūralias priemones, tokias kaip acto tirpalas arba arbatmedžio aliejus (nors esant dideliam užterštumui, cheminės priemonės yra efektyvesnės).
- Procesas: Pažeistą vietą sudrėkinkite priemone, kad valant sporos nekiltų į orą. Nuvalius paviršių, būtina jį gerai išdžiovinti.
- Priežasties šalinimas: Jei nuvalysite pelėsį, bet nepakeisite vėdinimo įpročių ar nesuremontuosite nesandarios sienos, pelėsis sugrįš per kelias savaites.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar kambariniai augalai didina drėgmę namuose?
Taip, dauguma augalų išskiria drėgmę į orą. Jei kovojate su per dideliu drėgnumu, vertėtų sumažinti augalų skaičių arba rinktis tokius, kurie drėgmę pasisavina iš oro (pvz., tam tikros paparčių rūšys, tilandsijos), nors jų poveikis bendram kambario mikroklimatui yra ribotas.
Ar druska arba silikagelis gali padėti sumažinti drėgmę kambaryje?
Maži indeliai su druska ar silikageliu gali sugerti nedidelį kiekį drėgmės spintoje ar stalčiuje, tačiau jie yra visiškai neefektyvūs bandant sumažinti drėgmę visame kambaryje. Tam reikalingi našūs elektriniai prietaisai arba intensyvus vėdinimas.
Kodėl rasoja nauji plastikiniai langai?
Nauji langai yra itin sandarūs. Senieji mediniai langai turėjo plyšius, per kuriuos vyko savaiminė ventiliacija. Įsidėjus plastikinius langus, drėgmė nebeturi kur išeiti, todėl kondensuojasi ant šalčiausio paviršiaus – stiklo. Tai signalas, kad patalpas reikia vėdinti dažniau.
Kokia yra „rasos taško“ reikšmė pelėsio atsiradimui?
Rasos taškas yra temperatūra, kurioje ore esantys vandens garai virsta skysčiu (kondensatu). Jei jūsų sienos kampas yra šaltas ir pasiekia rasos taško temperatūrą (kuri priklauso nuo kambario drėgmės ir temperatūros), ten susidarys vanduo, o vėliau – pelėsis. Šiltinant sienas, šis taškas „ištumiamas“ į lauko pusę.
Statybiniai sprendimai ir šilumos tiltelių šalinimas
Net ir tobulai vėdinant patalpas, kartais pelėsis atsiranda tose pačiose vietose – dažniausiai išoriniuose namo kampuose, ties langų angokraščiais arba palubėje. Tai dažniausiai rodo statybinį broką arba prastą šilumos izoliaciją, vadinamąjį „šilumos tiltelį“ (arba šalčio tiltą). Tai vietos, per kurias šiluma iš namų išeina greičiau nei per likusias konstrukcijas, todėl vidinis paviršius tose vietose stipriai atvėsta.
Tokiais atvejais vien drėgmės surinkėjo nepakaks. Būtina atlikti termovizinį tyrimą, kuris tiksliai parodys šalčio patekimo vietas. Sprendimo būdai gali būti įvairūs: fasado šiltinimas iš lauko pusės (kas yra efektyviausia), angokraščių sandarinimas arba, kraštutiniu atveju, specialių antipelėsinių dažų su termoizoliacinėmis savybėmis naudojimas viduje. Taip pat verta apsvarstyti rekuperacinės sistemos įrengimą. Mini rekuperatoriai, montuojami tiesiog į sieną, gali užtikrinti nuolatinę oro kaitą neprarandant šilumos, kas yra idealus sprendimas renovuojant senus butus, kur nėra galimybės įrengti centrinės vėdinimo sistemos.
