Normalus arterinis kraujo spaudimas ir pulsas yra vieni svarbiausių sveikatos rodiklių, padedančių įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Daugelis žmonių matuoja spaudimą namuose, tačiau ne visada tiksliai supranta, kokios reikšmės laikomos normaliomis ir ką jos gali reikšti kasdieniame gyvenime. Norint tinkamai pasirūpinti savo sveikata, svarbu suprasti, kaip šie rodikliai kinta su amžiumi, fizinio aktyvumo lygiu, sveikatos būkle bei gyvenimo būdo įpročiais.
Koks yra normalus kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimas matuojamas dviem reikšmėmis: sistoline ir diastoline. Sistolinis spaudimas parodo, kokį spaudimą kraujas daro kraujagyslių sienelėms širdžiai susitraukiant, o diastolinis – širdžiai atsipalaidavus. Abi reikšmės yra vienodai svarbios ir padeda nustatyti bendrą širdies veiklos būklę.
Dažniausiai normalus kraujo spaudimas suaugusiajam laikomas apie 120/80 mmHg, tačiau nedideli nukrypimai gali būti visiškai natūralūs ir individualūs.
Spaudimo reikšmės pagal kategorijas
- Normalus spaudimas: apie 120/80 mmHg.
- Padidėjęs spaudimas: 120–129 / < 80 mmHg.
- 1 laipsnio hipertenzija: 130–139 / 80–89 mmHg.
- 2 laipsnio hipertenzija: ≥ 140 / ≥ 90 mmHg.
- Per žemas spaudimas: žemesnis nei 90/60 mmHg.
Kas lemia spaudimo pokyčius?
Kraujo spaudimą veikia įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai. Kartais trumpalaikiai pakitimai yra visiškai normalūs ir nereikalauja gydymo.
- Stresas ir emocinė įtampa.
- Fizinis krūvis arba jo stoka.
- Mityba (ypač druskos vartojimas).
- Kūno svoris.
- Paveldimumas.
- Kofeino ir alkoholio vartojimas.
- Miego kokybė.
Koks yra normalus pulsas?
Pulsas – tai širdies susitraukimų per minutę skaičius. Jis taip pat gali labai skirtis priklausomai nuo žmogaus amžiaus, fizinio pasirengimo ir emocinės būklės. Suaugusiajam ramybės būsenoje dažniausiai laikoma, kad normalus pulsas siekia 60–100 tvinksnių per minutę.
Pulsas pagal amžių ir būklę
- Vaikams: 80–120 tv./min.
- Paaugliams: 70–100 tv./min.
- Suaugusiems: 60–100 tv./min.
- Sportuojantiems žmonėms: 40–60 tv./min. (gali būti visiškai normalu).
Žemesnis pulsas gali rodyti gerą fizinį pasirengimą, tačiau kartais jis gali būti susijęs ir su tam tikrais širdies ritmo sutrikimais. Labai aukštas pulsas po nedidelio fizinio krūvio taip pat gali signalizuoti problemas.
Kaip teisingai matuoti spaudimą ir pulsą?
Neteisingai atliktas matavimas gali klaidinti, todėl svarbu laikytis kelių pagrindinių rekomendacijų, ypač jei matuojate vertes namų sąlygomis.
Rekomendacijos spaudimui matuoti
- Atsisėskite ir pailsėkite bent 5 minutes prieš matuojant.
- Matuokite visada tuo pačiu metu, geriausia ryte ir vakare.
- Laikykite ranką širdies aukštyje.
- Nekalbėkite ir nejudėkite matavimo metu.
- Pakartokite matavimą po kelių minučių ir nustatykite vidurkį.
Pulso matavimo taisyklės
- Naudokite riešo ar kaklo arteriją.
- Skaičiuokite širdies tvinksnius 30 sekundžių ir padauginkite iš dviejų.
- Nebandykite spausti arterijos per stipriai.
Ką daryti, jei spaudimas ar pulsas nuolat netinkami?
Jei jūsų matuojami rodikliai dažnai nukrypsta nuo normų, svarbu į tai reaguoti. Nereikėtų skubėti daryti išvadų po vieno matavimo – svarbiausia stebėti ilgalaikes tendencijas.
- Peržiūrėkite mitybos įpročius, sumažinkite druskos vartojimą.
- Venkite streso, įtraukite daugiau fizinio aktyvumo.
- Stebėkite savo kūno svorį ir miego kokybę.
- Reguliariai matuokite spaudimą ir pulsą.
- Kreipkitės į gydytoją, jei rodikliai nuolat aukšti arba žemi.
Nuolatinis kraujo spaudimo arba pulso padidėjimas gali rodyti hipertenziją, širdies ritmo sutrikimus ar kitus sveikatos sutrikimus, kuriuos būtina gydyti laiku.
Dažniausiai užduodami klausimai
Koks spaudimas laikomas pavojingu?
Labai aukštas spaudimas, pavyzdžiui, viršijantis 180/120 mmHg, gali būti pavojingas ir reikalauti skubios medicininės pagalbos. Tačiau net ir mažesni, bet nuolat aukšti rodikliai gali būti rizikingi.
Ar žemas spaudimas visada blogas?
Ne. Jei žmogus jaučiasi gerai, žemesnis spaudimas gali būti natūralus. Tačiau jei juntamas silpnumas, galvos svaigimas ar alpimas, tai gali reikšti kraujotakos problemas.
Ar galima namuose tiksliai stebėti savo spaudimą?
Taip, šiuolaikiniai automatiniai tonometrai yra tikslūs, jei naudojami teisingai. Svarbiausia laikytis matavimo taisyklių.
Ką daryti, jei pulsas labai greitas?
Jei pulsas ramybės būsenoje ilgą laiką viršija 100 tv./min., rekomenduojama pasitarti su gydytoju – tai gali rodyti ritmo sutrikimus, skydliaukės veiklos problemas arba stresą.
Gyvenimo būdo įpročiai, padedantys palaikyti normalius rodiklius
Spaudimą ir pulsą galima reguliuoti ne tik vaistais, bet ir kasdieniais įpročiais. Sveikesnis gyvenimo būdas dažnai duoda apčiuopiamų rezultatų jau po kelių savaičių.
- Reguliarus fizinis aktyvumas.
- Balansuota mityba, turtinga daržovėmis ir mineralais.
- Druskos vartojimo ribojimas.
- Reguliarus poilsis ir miego rutina.
- Streso valdymo metodai, tokie kaip kvėpavimo pratimai.
- Žalingų įpročių atsisakymas.
