Padidėjęs diastolinis kraujo spaudimas gali kelti nerimą daugeliui žmonių, ypač jei tokie rodikliai kartojasi reguliariai. Diastolinis spaudimas atspindi kraujospūdį kraujagyslėse širdžiai ilsintis, todėl jo pokyčiai gali signalizuoti įvairius organizmo sutrikimus. Supratimas, ką reiškia padidėjęs diastolinis spaudimas ir kada verta kreiptis pagalbos, gali padėti laiku pastebėti galimus pavojus sveikatai.
Ką reiškia diastolinis kraujo spaudimas?
Diastolinis kraujospūdis yra apatinis kraujospūdžio matavimo skaičius. Jis nurodo slėgį arterijose tada, kai širdis atsipalaiduoja tarp dūžių. Normalus diastolinis spaudimas dažniausiai svyruoja nuo 60 iki 80 mmHg. Kai šis rodiklis nuolat viršija normą, tai gali reikšti, kad kraujagyslėms tenka per didelis krūvis net tada, kai širdis dirba minimaliai.
Padidėjusio diastolinio kraujo spaudimo priežastys
Priežasčių, dėl kurių diastolinis spaudimas gali padidėti, yra daug ir jos gali būti tiek laikinos, tiek ilgalaikės. Dažniausiai pasitaikančios priežastys:
- Stresas – emocinė įtampa gali sukelti trumpalaikį kraujospūdžio šuolį.
- Netinkama mityba – per didelis druskos, riebaus ar perdirbto maisto vartojimas blogina kraujagyslių būklę.
- Mažas fizinis aktyvumas – kraujotakos sistema tampa mažiau elastinga ir prastėja jos funkcija.
- Hormonų svyravimai – ypač susiję su skydliaukės ar antinksčių veikla.
- Inkstų ligos – sutrikusi inkstų funkcija gali tiesiogiai veikti kraujospūdžio reguliaciją.
- Paveldimumas – kai kuriais atvejais padidintas diastolinis spaudimas gali būti genetinis polinkis.
Kada padidėjęs diastolinis spaudimas kelia pavojų?
Nors vienkartinis padidėjęs diastolinis rodiklis nebūtinai reiškia ligą, nuolatinis padidėjimas gali būti rimtas signalas. Svarbu atkreipti dėmesį, jei rodikliai viršija 90 mmHg ar pakyla iki 100–110 mmHg ir daugiau. Tokiais atvejais gali didėti rizika susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis, patirti insultą ar inkstų pažeidimus.
Ypač svarbu reaguoti, jei padidėjusį spaudimą lydi tokie simptomai:
- galvos skausmai ar spaudimas smilkiniuose,
- dusulys,
- krūtinės skausmas,
- širdies ritmo sutrikimai,
- regėjimo pakitimai,
- galvos svaigimas.
Galimos sveikatos komplikacijos
Ilgą laiką padidėjęs diastolinis kraujospūdis gali lemti rimtas komplikacijas, nes nuolat didesnis slėgis arterijose vargina kraujagyslių sieneles ir širdį. Dažniausios komplikacijos:
- Aterosklerozė – kraujagyslių susiaurėjimas dėl susikaupusių riebalų.
- Širdies nepakankamumas – širdžiai tampa sunkiau pumpuoti kraują.
- Insultas – sutrikusi smegenų kraujotaka dėl kraujagyslių pažeidimų.
- Inkstų funkcijos pablogėjimas – dėl nuolatinio slėgio pažeidžiami inkstų filtravimo mechanizmai.
- Aneurizmos formavimasis – susilpnėjusių kraujagyslių sienelių išsiplėtimas.
Kaip sumažinti diastolinį kraujo spaudimą?
Norint efektyviai sumažinti padidėjusį diastolinį kraujospūdį, dažnai pakanka gyvenimo būdo korekcijų. Rekomenduojama:
- mažinti druskos vartojimą,
- didinti fizinį aktyvumą bent 30 minučių per dieną,
- vartoti daugiau daržovių, vaisių ir pilno grūdo produktų,
- riboti alkoholio ir kofeino kiekį,
- vengti streso arba taikyti atsipalaidavimo technikas,
- palaikyti sveiką kūno masę.
Jei gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, gali būti skiriami vaistai. Jie parenkami individualiai, atsižvelgiant į bendrą sveikatos būklę ir gretutines ligas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Net jei nejaučiate jokių simptomų, bet jūsų diastolinis spaudimas nuolat viršija normą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti pavojingų komplikacijų. Ypač svarbu kreiptis į specialistą, jei padidintas diastolinis spaudimas pasireiškia kartu su kitais rizikos veiksniais, tokiais kaip padidėjęs cholesterolio kiekis, antsvoris ar rūkymas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kodėl diastolinis spaudimas didesnis nei sistolinis?
Taip nutinka retai ir dažniausiai rodo matavimo klaidą. Jei taip pasitaiko dažnai, verta pasitikrinti matavimo aparatą arba kreiptis į gydytoją.
Ar padidėjęs diastolinis spaudimas pavojingas jauniems žmonėms?
Taip, nes net jauname amžiuje nuolat padidėjęs rodiklis gali būti ankstyvas kraujagyslių pažeidimo ženklas.
Ar galima sumažinti diastolinį spaudimą be vaistų?
Dažnai taip, ypač jei padidėjimas nedidelis. Gyvenimo būdo pokyčiai gali turėti didelę įtaką.
Kaip dažnai matuoti kraujospūdį?
Jei turite polinkį į padidėjusį kraujospūdį, rekomenduojama matuoti kelis kartus per savaitę tuo pačiu metu.
Patarimai kasdienei kraujospūdžio priežiūrai
Reguliari savistaba ir sveikos gyvensenos įpročiai gali padėti išlaikyti diastolinį kraujo spaudimą normoje. Svarbiausia – nuoseklumas ir dėmesys savo kūno siunčiamiems signalams.
