Pulsas – tai vienas svarbiausių organizmo gyvybinių rodiklių, padedantis įvertinti širdies veiklą, kraujotakos sistemos būklę ir bendrą fizinį aktyvumą. Žinoti, koks turi būti normalus pulsas, kaip jį tinkamai pamatuoti ir kokie veiksniai gali jį pakeisti, svarbu ne tik sportuojantiems, bet ir kiekvienam, besirūpinančiam savo sveikata. Teisingai įvertintas širdies ritmas gali padėti pastebėti sveikatos sutrikimus dar ankstyvoje stadijoje ir laiku kreiptis pagalbos.
Kas yra pulsas ir kaip jis matuojamas?
Pulsas – tai kraujo bangos smūgis arterijose, atsirandantis susitraukiant širdžiai. Jis matuojamas kartų per minutę (bpm – beats per minute). Pulsą galima pamatuoti įvairiose kūno vietose, tačiau dažniausiai tam naudojama riešo vidinė pusė arba kaklo šoninė arterija.
Matuojant pulsą svarbu:
- ramiai sėdėti arba stovėti bent kelias minutes prieš matavimą;
- naudoti rodomąjį ir vidurinį pirštus (nykščio nereikėtų, nes jis turi savo pulsavimą);
- matuoti bent 30 sekundžių ir gautą skaičių padauginti iš dviejų;
- stengtis matuoti tuo pačiu paros metu, kad rodikliai būtų kuo tikslesni.
Koks turi būti normalus pulsas suaugusiesiems?
Normalus pulsas priklauso nuo žmogaus amžiaus, fizinio aktyvumo lygio, emocinės būsenos ir sveikatos. Vis dėlto yra bendri normatyvai, kurie padeda įvertinti, ar širdies ritmas yra normalus.
Įprastas suaugusio žmogaus pulsas ramybės būsenoje yra 60–80 kartų per minutę. Kai kuriems fiziškai aktyviems žmonėms pulsas gali būti ir žemesnis – apie 50–60 kartų per minutę, nes jų širdis dirba efektyviau.
Vidutiniai pulsų intervalai pagal amžių:
- vaikams nuo 6 iki 12 metų – 70–110 bpm;
- paaugliams – 60–90 bpm;
- suaugusiesiems – 60–80 bpm;
- vyresnio amžiaus žmonėms – 65–85 bpm.
Verta žinoti, kad vyrų ir moterų pulsas gali šiek tiek skirtis: moterų pulsas dažnai būna 5–10 dūžių per minutę greitesnis nei vyrų, ypač antroje menstruacijų ciklo pusėje.
Kada pulsas gali padidėti?
Padidėjęs pulsas (tachikardija) dažniausiai nėra pavojingas, jei tai laikinas organizmo atsakas. Stimuliuojantys veiksniai gali būti:
- fizinis aktyvumas – bėgiojimas, sportas, intensyvus judėjimas;
- emocinis stresas, nerimas, baimė;
- karštis ir drėgmė;
- kofeino, alkoholio ar nikotino vartojimas;
- karščiavimas ir infekcijos;
- tam tikri vaistai arba hormoniniai pokyčiai.
Vis dėlto, jei širdies ritmas nuolat viršija 100 kartų per minutę ramybės metu, būtina pasitarti su gydytoju. Tai gali būti širdies ligų, skydliaukės veiklos sutrikimo ar kitų sveikatos problemų požymis.
Kada pulsas gali sulėtėti?
Sulėtėjęs pulsas (bradikardija) paprastai būna mažesnis nei 60 bpm. Šis reiškinys gali būti visiškai normalus, ypač sportuojantiems žmonėms, kurių širdis yra stipresnė ir efektyviau pumpuoja kraują.
Tačiau jei pulsas yra per žemas ir lydimas simptomų, tai gali reikšti širdies laidumo sutrikimus ar kitas sveikatos problemas. Dažniausi simptomai:
- galvos svaigimas;
- nuovargis ir energijos trūkumas;
- alpimas ar silpnumas;
- dusulys;
- skausmas krūtinėje.
Tokiais atvejais reikia nedelsiant konsultuotis su specialistu.
Kaip fizinis aktyvumas veikia pulsą?
Sportuojant širdis dirba intensyviau, todėl pulsas padidėja. Tai visiškai normalu, o tam tikrose zonose esantis pulsas padeda pasiekti įvairius treniruočių tikslus. Dažniausios pulso zonos:
- Riebalų deginimo zona – 50–70% nuo maksimalaus pulso.
- Aerobinė zona – 70–80% nuo maksimalaus pulso.
- Anaerobinė zona – 80–90% nuo maksimalaus pulso.
Maksimalus pulsas dažniausiai apskaičiuojamas pagal formulę: 220 minus žmogaus amžius. Nors ji nėra visiškai tiksli kiekvienam asmeniui, tai patogus orientyras pradedantiesiems.
FAQ – dažniausiai užduodami klausimai
Ar pavojinga, jei mano pulsas nuolat šokinėja?
Trumpalaikiai pulso svyravimai yra normalūs, tačiau jei ritmas nuolat labai keičiasi be aiškios priežasties, tai gali būti širdies ritmo sutrikimų požymis. Tokiu atveju rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Kada verta matuoti pulsą?
Pulsą geriausia matuoti ryte, dar neišlipus iš lovos. Taip gaunamas tikriausias ramybės pulso rodiklis. Taip pat naudinga tikrinti pulsą prieš ir po fizinio krūvio.
Ar galima sumažinti pulsą natūraliais būdais?
Taip. Gilus kvėpavimas, streso mažinimas, pakankamas miegas ir reguliarus sportas padeda stabilizuoti širdies ritmą. Taip pat verta vengti didelio kofeino ir alkoholio kiekio.
Ar technologijos tiksliai matuoja pulsą?
Išmanieji laikrodžiai ir apyrankės paprastai gana tiksliai atvaizduoja širdies ritmą, tačiau medicininiai prietaisai visada bus tikslesni. Jei įtariama sveikatos problema, būtina remtis profesionalia diagnostika.
Ką daryti, jei jūsų pulsas atrodo nenormalus?
Jei pastebite, kad jūsų pulsas nuolat per aukštas, per žemas ar neritmiškas, nereikėtų ignoruoti šių signalų. Svarbu stebėti, ar atsiranda papildomų simptomų – dusulys, galvos svaigimas, krūtinės skausmas. Tokie ženklai gali rodyti rimtesnę būklę, todėl verta atlikti tyrimus: elektrokardiogramą, kraujo tyrimus ar širdies echoskopiją.
