Dauguma žmonių, besirūpinančių savo širdies ir kraujagyslių sveikata, yra įpratę nerimauti dėl aukšto kraujo spaudimo, dar vadinamo hipertenzija. Tai suprantama, nes aukštas spaudimas yra tiesioginis kelias į insultą ar infarktą. Tačiau neretai pasitaiko situacija, kuri sukelia ne mažiau klausimų ir nerimo: kai matuojant spaudimą „viršutinis“ (sistolinis) skaičius yra normalus arba padidėjęs, o „apatinis“ (diastolinis) – neįprastai žemas. Pavyzdžiui, matuoklio ekrane pamatote 130/55 mmHg ar net 120/50 mmHg. Nors dažniausiai dėmesys telkiamas į hipertenzijos gydymą, žemas diastolinis kraujo spaudimas taip pat siunčia svarbius signalus apie jūsų organizmo būklę, kraujagyslių elastingumą ir bendrą širdies darbą, todėl ignoruoti šio rodiklio negalima.
Kas iš tikrųjų yra diastolinis kraujo spaudimas?
Norint suprasti, kodėl rodiklis sumažėjo, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką jis matuoja. Kraujo spaudimas žymimas dviem skaičiais. Pirmasis, sistolinis, rodo spaudimą arterijose širdies susitraukimo (plakimo) metu. Antrasis, diastolinis, rodo spaudimą arterijose tuo metu, kai širdis ilsisi tarp dūžių ir prisipildo krauju.
Diastolinis spaudimas yra gyvybiškai svarbus, nes būtent šios „poilsio“ fazės metu širdies raumuo pats yra aprūpinamas krauju per vainikines arterijas. Jei diastolinis spaudimas tampa per žemas, sumažėja slėgis, būtinas stumti kraują į pačios širdies kraujagysles. Medicinoje paprastai laikoma, kad žemas diastolinis spaudimas yra tuomet, kai jis nukrenta žemiau 60 mmHg.
Izoliuota diastolinė hipotenzija: kodėl tai dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje?
Viena dažniausių būklių, susijusių su žemu apatiniu spaudimu, yra izoliuota diastolinė hipotenzija. Tai situacija, kai sistolinis spaudimas yra normalus arba aukštas, o diastolinis – žemas. Gydytojai pabrėžia, kad tai itin dažnai pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms.
Pagrindinė to priežastis – natūralus senėjimo procesas ir arterijų standėjimas. Jauno žmogaus arterijos yra elastingos: kai širdis pumpuoja kraują, jos išsiplečia, o kai širdis ilsisi – jos švelniai susitraukia, palaikydamos tolygų spaudimą. Senstant kraujagyslių sienelės praranda elastingumą ir tampa kietesnės (aterosklerozė). Dėl to, širdžiai susitraukus, spaudimas šokteli aukštyn (aukštas sistolinis), o jai atsipalaidavus – staigiai krenta žemyn (žemas diastolinis), nes kraujagyslės „nebeamortizuoja“.
Pagrindinės žemo diastolinio spaudimo priežastys
Be arterijų standėjimo, egzistuoja ir kitos priežastys, galinčios lemti žemą apatinį kraujo spaudimo rodiklį. Kartais tai yra laikina būklė, o kartais – lėtinės ligos požymis.
- Dehidratacija (skysčių trūkumas): Tai viena dažniausių ir lengviausiai pašalinamų priežasčių. Kai organizmui trūksta vandens, sumažėja bendras kraujo tūris, todėl krenta spaudimas.
- Vaistų vartojimas: Tam tikri medikamentai, ypač skirti aukštam kraujo spaudimui gydyti (diuretikai, alfa blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai), gali pernelyg stipriai sumažinti diastolinį spaudimą, net jei sistolinis išlieka normos ribose.
- Širdies vožtuvų problemos: Pavyzdžiui, aortos vožtuvo nesandarumas (regurgitacija). Kai vožtuvas neužsidaro sandariai, dalis kraujo grįžta atgal į širdį, todėl diastolinis spaudimas arterijose nukrenta.
- Hormonų sutrikimai: Skydliaukės problemos ar antinksčių nepakankamumas taip pat gali turėti įtakos kraujagyslių tonusui.
- Mitybos trūkumai: Vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumas gali sukelti anemiją (mažakraujystę), kuri savo ruožtu mažina kraujo spaudimą.
Simptomai: kaip atpažinti problemą?
Įdomu tai, kad pats savaime žemas diastolinis spaudimas ne visada sukelia aiškius simptomus. Daug kas priklauso nuo to, kaip staiga jis nukrito ir kokia yra bendra organizmo būklė. Tačiau, jei spaudimas tampa nepakankamas organams aprūpinti krauju, galite jausti šiuos požymius:
- Galvos svaigimas ar „lengvumas“: Ypač tai pasireiškia staiga atsistojus iš sėdimos ar gulimos padėties (ortostatinė hipotenzija).
- Nuolatinis nuovargis: Jaučiamas energijos stygius, silpnumas, noras prigulti dienos metu.
- Dėmesio koncentracijos sutrikimai: Sunkiau susikaupti, atlikti protines užduotis, gali atsirasti „rūkas galvoje“.
- Šaltos galūnės: Dėl suprastėjusios kraujotakos dažnai šąla rankos ir kojos, oda gali tapti blyški.
- Dažnesnis kvėpavimas ar dusulys: Pasireiškia fizinio krūvio metu, kai organams ima trūkti deguonies.
Rizikos ir pavojai sveikatai
Nors visuomenėje labiau bijoma aukšto spaudimo, pernelyg žemas diastolinis spaudimas taip pat nėra visiškai nekaltas. Didžiausia rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms dėl griuvimų pavojaus. Galvos svaigimas atsistojus gali baigtis sąmonės netekimu ir kaulų lūžiais, kurie senjorams yra itin pavojingi.
Kita, labiau fiziologinė rizika, yra susijusi su širdies raumens mityba. Kaip minėta anksčiau, širdis deguonį gauna diastolės metu. Jei diastolinis spaudimas yra labai žemas (pvz., < 50-55 mmHg), kyla rizika, kad širdies raumuo negaus pakankamai deguonies, kas ilgainiui gali prisidėti prie išeminės širdies ligos progresavimo ar net širdies nepakankamumo simptomų paūmėjimo. Tyrimai rodo, kad egzistuoja vadinamoji „J kreivė“: tiek labai aukštas, tiek labai žemas diastolinis spaudimas didina širdies ir kraujagyslių įvykių riziką.
Kaip sau padėti: gyvenimo būdo korekcijos
Jei gydytojas nustatė, kad jūsų žemas diastolinis spaudimas nėra sukeltas rimtos širdies ydos ar kitos ūmios ligos, dažniausiai rekomenduojamos paprastos, bet veiksmingos gyvenimo būdo korekcijos.
Vandens ir druskos balansas
Vienas svarbiausių žingsnių – pakankamas skysčių vartojimas. Dehidratacija mažina kraujo tūrį, todėl net kelios papildomos stiklinės vandens per dieną gali pastebimai pagerinti situaciją. Taip pat, skirtingai nei esant hipertenzijai, žmonėms su žemu spaudimu kartais patariama šiek tiek padidinti druskos (natrio) kiekį mityboje, nes druska sulaiko skysčius organizme ir padeda pakelti spaudimą. Tačiau tai daryti galima tik pasitarus su gydytoju, ypač jei turite problemų su inkstais ar širdies nepakankamumu.
Kompresinė terapija
Jei jaučiate silpnumą ar svaigimą, gali padėti kompresinės kojinės. Jos švelniai spaudžia kojų venas, neleisdamos kraujui užsistovėti apatinėse galūnėse ir skatindamos jo grįžimą į širdį. Tai padeda palaikyti stabilesnį kraujo spaudimą visame kūne.
Mitybos režimas
Gydytojai rekomenduoja vengti didelių porcijų, kuriose gausu angliavandenių. Po gausaus valgio kraujas suteka į virškinimo traktą, todėl bendras kraujo spaudimas gali staiga nukristi (po valgio pasireiškia hipotenzija). Geriau valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis. Taip pat verta riboti alkoholio vartojimą, nes jis gali dar labiau išplėsti kraujagysles ir sumažinti spaudimą.
Gydymo dilema: kai sistolinis aukštas, o diastolinis – žemas
Tai viena sudėtingiausių situacijų kardiologijoje. Jei pacientas turi aukštą sistolinį spaudimą (pvz., 160) ir žemą diastolinį (pvz., 60), vaistai, skirti mažinti viršutinį skaičių, neišvengiamai mažins ir apatinį. Jei diastolinis nukris iki 45–50 mmHg, pacientas gali jaustis prastai.
Tokiu atveju gydytojai ieško „aukso vidurio“. Tikslas gali būti ne idealus sistolinis spaudimas (pvz., 120), bet šiek tiek aukštesnis (pvz., 130–140), kad diastolinis spaudimas nenukristų iki pavojingos ribos. Svarbu individualiai parinkti vaistų dozes ir stebėti savijautą. Niekada savavališkai nenutraukite vaistų vartojimo – tai reikia daryti tik prižiūrint specialistui.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie žemą diastolinį kraujo spaudimą.
Klausimas: Ar 50 mmHg diastolinis spaudimas yra pavojingas?
Atsakymas: Jei jaučiatės gerai, neturite galvos svaigimo ar silpnumo, 50-60 mmHg gali būti priimtinas rodiklis, ypač jauniems, sportiškiems žmonėms arba lieknoms moterims. Tačiau vyresnio amžiaus žmonėms < 60 mmHg jau gali signalizuoti apie riziką dėl organų perfuzijos. Būtina vertinti simptomus.
Klausimas: Ar stresas gali sukelti žemą diastolinį spaudimą?
Atsakymas: Dažniausiai stresas didina kraujo spaudimą. Tačiau lėtinis stresas, išsekimas ar panikos atakos metu pasireiškianti hiperventiliacija kartais gali sukelti laikiną spaudimo kritimą ar silpnumą. Visgi, tai nėra tipinė priežastis.
Klausimas: Kuo skiriasi žemas sistolinis ir žemas diastolinis spaudimas?
Atsakymas: Žemas sistolinis spaudimas (viršutinis) dažniau rodo, kad širdis nepumpuoja pakankamai stipriai arba trūksta skysčių. Žemas diastolinis (apatinis) dažniau rodo kraujagyslių tonuso praradimą arba standumą. Diastolinis spaudimas yra svarbesnis širdies raumens aprūpinimui deguonimi.
Klausimas: Ką daryti, jei spaudimo matuoklis rodo klaidą arba labai mažus skaičius?
Atsakymas: Pirmiausia patikrinkite, ar manžetė uždėta teisingai ir ar ji atitinka jūsų rankos apimtį. Per laisva manžetė gali rodyti klaidingai žemą spaudimą. Pailsėkite 5 minutes ir pamatuokite dar kartą. Jei rezultatas kartojasi, pasikonsultuokite su gydytoju.
Kada būtina kreiptis į kardiologą
Nors pavieniai žemo diastolinio spaudimo epizodai dažniausiai nėra pavojingi gyvybei, egzistuoja tam tikri pavojaus signalai, kurių negalima ignoruoti. Būtina nedelsiant kreiptis į medikus, jei žemą spaudimą lydi krūtinės skausmas, stiprus dusulys, nereguliarus širdies plakimas ar sąmonės pritemimas.
Taip pat vizitas pas kardiologą yra būtinas, jei pastebėjote didelį skirtumą tarp viršutinio ir apatinio spaudimo (vadinamąjį pulsinį spaudimą), pavyzdžiui, skirtumas viršija 60–70 mmHg. Tai gali būti ankstyvas širdies ir kraujagyslių ligų pranašas, reikalaujantis specifinio gydymo plano, o ne tik paprastų gyvenimo būdo pokyčių. Reguliarus tikrinimas, dienoraščio vedimas ir atviras pokalbis su gydytoju padės rasti balansą, leidžiantį jaustis energingai ir saugoti savo širdį ilgus metus.
