Prabudus ryte ir pajutus tą nemalonų, braižantį pojūtį ryklėje, pirmoji mintis dažniausiai būna susijusi su greitu sprendimo būdu – bėgti į vaistinę ir nusipirkti „ką nors stipraus”. Tačiau atsidūrus priešais lentynas, nukrautas spalvingomis pakuotėmis, pastilėmis, purškalais ir skalavimo skysčiais, lengva pasimesti. Vaistininkai pastebi, kad žmonės dažnai renkasi vaistus pagal skonį ar reklamą, visiškai neatsižvelgdami į veikliąsias medžiagas ir tai, koks iš tikrųjų yra skausmo pobūdis. Dar blogiau – neteisingas vaistų vartojimas gali ne tik nepadėti, bet ir prailginti gijimo procesą. Norint efektyviai įveikti ligą, būtina suprasti, kada reikia malšinti skausmą, kada – naikinti bakterijas, o kada svarbiausia yra tiesiog drėkinti sudirgusią gleivinę.
Kaip atskirti skausmo priežastį: virusas ar bakterija?
Prieš griebiantis bet kokių medikamentų, svarbu suprasti, kas sukėlė negalavimą. Didžioji dalis, net apie 80–90 procentų visų gerklės skausmų, yra virusinės kilmės. Tai reiškia, kad jie dažniausiai lydi peršalimą arba gripą. Tokiu atveju antibiotikai yra visiškai neveiksmingi ir netgi žalingi, nes alina organizmą, tačiau viruso neveikia.
Virusiniam gerklės uždegimui (faringitui) būdingas bendras silpnumas, sloga, nedidelis karščiavimas, „kutenimo” jausmas gerklėje ir sausas kosulys. Tuo tarpu bakterinė infekcija, pavyzdžiui, angina (tonzilitas), dažniausiai pasireiškia staiga: pakyla labai aukšta temperatūra, stipriai skauda ryjant, ant tonzilių gali matytis balti apnašai, o slogos dažniausiai nebūna.
Vaistininkai pabrėžia: jei įtariate bakterinę infekciją, būtina kreiptis į gydytoją. Tačiau jei tai įprastas virusinis peršalimas, gydymas yra simptominis ir jį galima sėkmingai atlikti namuose, pasitelkiant nereceptinius preparatus.
Vaistų rūšys: ką rinktis pagal simptomus?
Ne visi vaistai nuo gerklės skausmo veikia vienodai. Vaistinėse esančius preparatus galima suskirstyti į kelias pagrindines grupes pagal jų veikimo mechanizmą. Pasirinkimas priklauso nuo to, ką tiksliai jaučiate.
1. Vietiniai anestetikai – kai skausmas yra nepakeliamas
Jei gerklės skausmas yra aštrus, tarsi „pjautų peiliu”, ir trukdo nuryti seiles ar maistą, geriausiai tinka preparatai, kurių sudėtyje yra nuskausminamųjų medžiagų. Dažniausiai tai yra lidokainas, benzokainas arba tetrakainas. Šios medžiagos veikia blokuodamos nervinius impulsus, todėl sukelia laikiną tirpimo pojūtį.
Tačiau svarbu žinoti, kad šie vaistai tik užmaskuoja skausmą, bet negydo uždegimo priežasties. Be to, anestetikai gali sukelti nejautrą burnoje, todėl juos vartojant reikia būti atsargiems valgant ar geriant karštus gėrimus, kad nenusiplikytumėte.
2. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)
Tai viena efektyviausių vaistų grupių. Preparatai su flurbiprofenu arba benzidamino hidrochloridu ne tik malšina skausmą, bet ir mažina patį uždegimą bei gleivinės patinimą. Jų poveikis trunka ilgiau nei paprastų mentolinių pastilių. Jie tinka tada, kai gerklė yra paraudusi, patinusi ir skausminga. Visgi, žmonės, turintys skrandžio problemų ar alergiją aspirinui, turėtų šiuos vaistus vartoti atsargiai.
3. Antiseptikai – kova su mikrobais
Šiai grupei priklauso vaistai su chlorheksidinu, amilmetakrezoliu, dichlorbenzilo alkoholis ar jodu. Jų pagrindinė užduotis – dezinfekuoti burnos ertmę ir neleisti daugintis bakterijoms bei virusams. Tai puikus pasirinkimas ligos pradžioje, norint sustabdyti infekcijos plitimą.
4. Drėkinamieji preparatai – kai vargina sausumas
Kartais skausmą sukelia ne tiek uždegimas, kiek ekstremalus gleivinės išsausėjimas (pavyzdžiui, dėl sauso oro ar kvėpavimo per burną miegant). Tokiu atveju „stiprūs” cheminiai vaistai gali dar labiau sudirginti. Vaistininkai rekomenduoja rinktis natūralesnes priemones su islandine kerpena, hialurono rūgštimi ar šaltalankiais. Šios medžiagos padengia gerklę apsaugine plėvele, ramina sudirgimą ir mažina norą kosėti.
Purškalas ar pastilės: kas veikia geriau?
Tai vienas dažniausių klausimų vaistinėje. Atsakymas priklauso nuo to, kurioje vietoje jaučiamas skausmas ir koks yra paciento amžius.
- Pastilės (čiulpiamos tabletės): Jų didžiausias privalumas – ilgas kontaktas su gleivine. Čiulpiant skatinamas seilių išsiskyrimas, kuris natūraliai drėkina gerklę ir turi antimikrobinių savybių (dėl seilėse esančio lizocimo). Tačiau pastilės veikia labiau paviršutiniškai ir viršutinėje ryklės dalyje.
- Purškalai: Jie yra nepakeičiami, kai uždegimas yra giliau ryklėje. Purškiklio srovė leidžia vaistui pasiekti gilesnes zonas, kurių pastilės „nepasiekia”. Be to, purškalai dažnai veikia greičiau ir yra patogesni naudoti prieš miegą, kai nenorima nieko čiulpti.
- Skalavimo skysčiai: Tai efektyviausias būdas mechaniškai išplauti pūlius ir apnašas (esant anginai), tačiau skalavimas reikalauja daugiau pastangų ir ne visi moka tai daryti taisyklingai.
Dažniausios klaidos: ko daryti negalima
Vaistininkai pastebi, kad net ir patys geriausi vaistai gali neveikti, jei jie vartojami neteisingai. Štai pagrindinės klaidos, kurių reikėtų vengti gydant gerklės skausmą:
- Valgymas ir gėrimas iškart po vaisto vartojimo. Tai pati dažniausia klaida. Sučiulpus pastilę ar įpurškus vaistų, būtina bent 30–60 minučių nieko nevalgyti ir negerti. Jei iškart atsigeriate arbatos, tiesiog nuplaunate vaistus į skrandį, kur jie neduoda jokios naudos gerklei.
- Karštos arbatos gėrimas. Nors karšta arbata su medumi atrodo kaip panacėja, verdantis skystis nudegina ir taip jau pažeistą, jautrią gleivinę. Gėrimai turi būti šilti, bet ne karšti.
- Per dažnas vaistų vartojimas. Viršijus rekomenduojamą dozę, ypač antiseptikų, galima išbalansuoti natūralią burnos mikroflorą, o tai gali paskatinti grybelines infekcijas.
- Gydymasis vien tik vitaminu C. Nors vitaminas C stiprina imunitetą, jis tiesiogiai nemalšina skausmo ir negydo uždegimo. Didelės rūgšties dozės (citrinos, koncentruoti papildai) gali dar labiau sudirginti „nutarkuotą” gerklę.
- Antibiotikų „likučiai”. Jokiu būdu negalima savavališkai vartoti antibiotikų, likusių nuo praėjusio sirgimo. Tai ne tik nepadės virusinės infekcijos atveju, bet ir didins bakterijų atsparumą vaistams.
Liaudies medicina: kas veikia, o kas – mitas?
Ne visi senolių patarimai yra veiksmingi šiuolaikinėje medicinoje, tačiau kai kurie iš jų vis dar vertinami net ir vaistininkų.
Druskos tirpalas yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų. Skalavimas šiltu druskos tirpalu (šaukštelis druskos stiklinei vandens) padeda sumažinti audinių patinimą, nes druska „ištraukia” skysčių perteklių iš uždegiminių ląstelių. Taip pat tai padeda mechaniškai išvalyti gleives.
Medus pasižymi švelniu antibakteriniu poveikiu ir padengia gleivinę, tačiau jį reikėtų čiulpti lėtai arba dėti į šiltą (ne karštą!) vandenį. Tuo tarpu spiritiniai kompresai ar gerklės skalavimas alkoholiu yra griežtai nerekomenduojami – alkoholis labai sausina gleivinę, o tai tik padidina skausmą ilgalaikėje perspektyvoje.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kuriuos vaistininkai girdi kasdien konsultuodami pacientus dėl gerklės skausmo.
Ar galima valgyti ledus skaudant gerklei?
Nors skamba paradoksaliai, taip, kartais tai gali padėti. Šaltis veikia kaip natūralus anestetikas – jis sutraukia kraujagysles, mažina patinimą ir laikinai nuslopina skausmą. Tai ypač tinka po tonzilių operacijų arba esant labai stipriam tinimui. Tačiau tai nereiškia, kad reikia suvalgyti kilogramą ledų; užtenka kelių kąsnių, kad atvėsintumėte audinius.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Pas specialistą reikėtų skubėti, jei: skausmas nepraeina ilgiau nei 3–5 dienas; temperatūra pakyla virš 38°C ir nekrenta; atsiranda bėrimų ant kūno; tampa sunku kvėpuoti ar išsižioti; pastebite kraujo seilėse; kaklo limfmazgiai yra labai padidėję ir skausmingi.
Ar purškalai su jodu tinka visiems?
Ne. Preparatai su jodu yra labai veiksmingi naikinant bakterijas, tačiau jie netinka žmonėms, turintiems skydliaukės sutrikimų, bei tiems, kurie yra alergiški jodui. Taip pat jų nerekomenduojama vartoti ilgą laiką.
Ką geriausia duoti vaikams?
Vaikams iki 3–4 metų nerekomenduojamos kietos pastilės dėl užspringimo pavojaus. Jiems geriau tinka purškalai (jei vaikas leidžiasi) arba sirupai. Visada rinkitės vaistus, pritaikytus konkrečiam amžiui, ir atkreipkite dėmesį, kad sudėtyje nebūtų alkoholio ar per daug cukraus.
Prevencija ir aplinkos svarba sveikimo procese
Gydant gerklės skausmą, dažnai pamirštamas vienas esminis faktorius – aplinka, kurioje sveikstame. Šildymo sezono metu oras namuose būna itin sausas, o tai yra didžiausias priešas sveikstančiai gleivinei. Išdžiūvusi gleivinė praranda savo apsaugines funkcijas, tampa jautresnė dirgikliams ir lėčiau gyja.
Vaistininkai primygtinai rekomenduoja pasirūpinti oro drėkinimu. Tai galima daryti naudojant specialius drėkintuvus arba tiesiog ant radiatorių dedant drėgnus rankšluosčius. Optimali oro drėgmė turėtų siekti 40–60 procentų. Taip pat svarbu reguliariai vėdinti patalpas, kad sumažintumėte virusų koncentraciją ore. Stiprinant imunitetą ir užtikrinant tinkamą poilsio režimą, organizmas pats greičiau susidoros su infekcija, o vaistai taps tik pagalbine priemone, palengvinančia nemalonius simptomus.
