Daugelis mūsų yra patyrę tą trumpą, bet itin nemalonų jausmą: ramiai sėdite ar gulite, o staiga atsistojus akyse aptemsta, aplinka pradeda suktis, o kojos tampa it vatinės. Kartais net tenka įsikibti į artimiausią baldą ar sieną, kad neprarastumėte pusiausvyros. Nors šis reiškinys dažniausiai trunka vos kelias sekundes ir greitai praeina, jis gali sukelti nemažai nerimo ir diskomforto. Medicinoje ši būklė vadinama ortostatine hipotenzija, arba tiesiog staigiu kraujospūdžio kritimu pakeitus kūno padėtį. Gydytojai pabrėžia, kad nors dažniausiai tai tėra nekalta ir lengvai paaiškinama organizmo reakcija į gravitacijos dėsnius, tam tikrais atvejais šis simptomas gali išduoti paslėptas sveikatos problemas, į kurias būtina atkreipti didesnį dėmesį. Norint suprasti, kodėl taip nutinka ir kaip sau padėti, svarbu išsamiai pažvelgti į mūsų kūno fiziologiją, kraujotakos sistemos darbą bei kasdienius įpročius.
Ortostatinė hipotenzija: kas tai ir kaip ji veikia mūsų organizmą?
Mūsų kraujotakos sistema yra nuolat veikianti, nepaprastai sudėtinga magistralė, akimirksniu prisitaikanti prie kiekvieno mūsų judesio. Kai mes gulime arba sėdime ilgesnį laiką, didelis kiekis kraujo dėl paprasčiausio gravitacijos poveikio susikaupia apatinėje kūno dalyje, ypač kojose ir pilvo srityje. Staiga atsistojus, gravitacija dar labiau traukia kraują žemyn. Dėl to akimirksniu sumažėja kraujo kiekis, grįžtantis atgal į širdį, o kartu krinta ir kraujospūdis. Kad smegenys neliktų be joms gyvybiškai svarbaus deguonies, organizmas privalo reaguoti žaibiškai ir kompensuoti šį praradimą.
Čia į intensyvų darbą įsijungia specialūs spaudimo jutikliai, vadinami baroreceptoriais. Jie yra strategiškai išsidėstę kaklo arterijose ir širdies aortoje. Šie receptoriai, vos tik pajutę kraujospūdžio kritimą, akimirksniu siunčia pavojaus signalą į smegenis. Reaguodamos į tai, smegenys nurodo širdžiai plakti greičiau ir stipriau. Tuo pačiu metu kraujagyslės šiek tiek susitraukia, kad padidintų spaudimą ir nukreiptų kraujo srautą atgal į viršutinę kūno dalį, ypatingai į galvą. Visas šis sudėtingas procesas sveiko žmogaus organizme užtrunka vos kelias sekundės dalis, todėl dažniausiai mes net nepastebime jokių pokyčių. Tačiau, jei ši sudėtinga kompensacinė sistema suveikia per lėtai ar nepakankamai efektyviai, smegenys trumpam patiria deguonies trūkumą. Būtent tą akimirką mes pajuntame galvos svaigimą, silpnumą, mirgėjimą akyse ar net spengimą ausyse.
Pagrindinės priežastys, kodėl atsiranda galvos svaigimas atsistojus
Priežasčių, kodėl organizmo baroreceptoriai ir kraujotakos sistema nespėja laiku sureaguoti į padėties pasikeitimą, yra daugybė. Jos gali svyruoti nuo visiškai kasdienių, lengvai išsprendžiamų įpročių iki sudėtingesnių lėtinių ligų. Gydytojai išskiria kelias pagrindines kategorijas, kurios dažniausiai lemia šį nemalonų simptomą.
Dehidratacija ir skysčių trūkumas
Tai neabejotinai viena dažniausių ir lengviausiai pašalinamų ortostatinės hipotenzijos priežasčių. Kai organizmui trūksta vandens, sumažėja bendras cirkuliuojančio kraujo tūris. Dėl to širdžiai tampa kur kas sunkiau palaikyti reikiamą kraujospūdį, ypač staiga keičiant kūno padėtį iš gulimos į stovimą. Dehidratacija gali atsirasti ne tik dėl to, kad per dieną pamirštate išgerti pakankamai vandens. Ją labai dažnai sukelia gausus prakaitavimas karštą vasaros dieną, intensyvi fizinė treniruotė, karščiavimas, viduriavimas ar vėmimas. Net ir palyginti nedidelis, lengvas skysčių trūkumas organizme gali gerokai sulėtinti kraujotakos sistemos reakcijos laiką.
Vaistų vartojimas ir jų šalutinis poveikis
Klinikinėje praktikoje labai dažnai pasitaiko, kad galvos svaigimą išprovokuoja reguliariai vartojami medikamentai. Pirmiausia tai liečia vaistus, skirtus aukštam kraujospūdžiui (hipertenzijai) gydyti. Tokie vaistai kaip diuretikai (šlapimą varantys preparatai), beta blokatoriai ar tiesiogiai kraujagysles plečiantys vaistai specialiai mažina spaudimą, todėl organizmui pasidaro daug sunkiau jį staiga padidinti atsistojus. Taip pat šį šalutinį poveikį labai dažnai sukelia antidepresantai, stiprūs raminamieji vaistai, vaistai nuo Parkinsono ligos ar preparatai, skirti vyresnių vyrų prostatos išvešėjimui gydyti. Pacientams, kurie pradeda vartoti visiškai naujus vaistus ar neseniai padidino įprastų vaistų dozę, rizika patirti galvos svaigimą išauga net kelis kartus.
Amžiaus nulemti fiziologiniai pokyčiai
Natūralus žmogaus senėjimo procesas neišvengiamai paliečia ir širdies bei kraujagyslių sistemą. Vyresniems nei 65 metų žmonėms minėtieji baroreceptoriai kakle tampa vis mažiau jautrūs, o pačios kraujagyslės praranda savo natūralų elastingumą ir standėja. Be to, vyresnė širdis gali nebesugebėti taip staigiai reaguoti į nervų sistemos komandas greitai padidinti susitraukimų dažnį. Medicininė statistika rodo, kad beveik penktadalis vyresnio amžiaus žmonių reguliariai susiduria su ortostatine hipotenzija. Jiems šis simptomas yra ypač pavojingas, nes ženkliai padidina griuvimų, kaulų lūžių (ypač šlaunikaulio kaklelio) ir kitų rimtų traumų riziką buityje.
Nuovargis, stresas ir prasta mityba
Lėtinis fizinis bei emocinis išsekimas taip pat turi tiesioginės įtakos mūsų kraujospūdžio reguliacijai. Ilgalaikis, alinantis stresas išbalansuoja autonominę nervų sistemą, kuri tiesiogiai atsakinga už nevalingas organizmo funkcijas, tokias kaip širdies plakimas ir kraujagyslių tonuso palaikymas. Prasta, nesubalansuota mityba, ypač jei joje trūksta geležies ar vitamino B12, gali lengvai sukelti mažakraujystę (anemiją). Sergant anemija, kraujyje drastiškai sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių, pernešančių deguonį, skaičius. Dėl šios priežasties smegenys daug greičiau pajunta deguonies badą net ir esant nedideliam, įprastam kraujospūdžio svyravimui stovint.
Kada galvos svaigimas tampa pavojaus signalu?
Nors retkarčiais pasitaikantis trumpalaikis svaigulys, ypač praleidus ilgą laiką sėdint ar staigiai šoktelėjus iš lovos suskambus žadintuvui, yra visiškai normalus ir fiziologiškai paaiškinamas reiškinys, kartais jis gali signalizuoti apie rimtesnius ir skubaus dėmesio reikalaujančius sveikatos sutrikimus. Gydytojai griežtai pabrėžia, kad būtina nedelsiant kreiptis profesionalios medicininės pagalbos, jei kartu su galvos svaigimu atsistojus pastebite šiuos nerimą keliančius simptomus:
- Sąmonės praradimas (apalpimas): Jei svaigimas baigiasi tuo, kad jūs nualpstate ir krentate, tai yra ypatingai rimtas pavojaus signalas. Tai rodo, kad smegenys patyrė kritinį, pernelyg ilgą deguonies trūkumą, o tai gali būti tiesiogiai susiję su širdies ritmo sutrikimais, vožtuvų problemomis ar net širdies nepakankamumu.
- Skausmas ar didžiulis diskomfortas krūtinėje: Jei staiga atsistojus kartu su galvos svaigimu pajuntate stiprų spaudimą krūtinėje, dusulį ar skausmą, kuris plinta į kairę ranką, nugarą ar apatinį žandikaulį, tai gali išduoti prasidedantį miokardo infarktą ar rimtą išeminę širdies ligą.
- Dažni ir nuolat pasikartojantys epizodai: Jei stiprų galvos svaigimą patiriate kelis kartus per dieną, ir tai nepertraukiamai tęsiasi kelias dienas ar savaites, tai nebėra tik atsitiktinė organizmo reakcija. Būtina atlikti išsamius kraujotakos ir neurologinius tyrimus.
- Neurologiniai simptomai: Jei svaigimą lydi staigūs kalbos sutrikimai (sunku ištarti žodžius), veido asimetrija, vienos rankos ar kojos tirpimas, staigus jėgos praradimas ar regėjimo sutrikimai (ne tik trumpas aptemimas, bet realus vaizdo dingimas ar dvejinimasis), tai gali būti artėjančio insulto ar praeinančio smegenų išemijos priepuolio (PSIP) tiesioginis ženklas.
- Kraujavimas iš virškinamojo trakto: Jei pastebite tuštinimąsi juodomis, deguto spalvos išmatomis arba vemiate turiniu, primenančiu kavos tirščius ar šviežią kraują, tai gali reikšti vidinį kraujavimą. Dėl vidinio kraujavimo organizmas sparčiai praranda kraujo tūrį, dėl ko kritiškai krinta kraujospūdis.
Praktiniai gydytojų patarimai: kaip išvengti nemalonių pojūčių?
Jei pasitarus su gydytoju paaiškėja, kad jūsų patiriamas galvos svaigimas atsistojus nėra susijęs su jokiomis rimtomis ir pavojingomis ligomis, dažniausiai šią būklę galima sėkmingai kontroliuoti ar net visiškai pašalinti tiesiog šiek tiek pakoregavus kelis kasdienius įpročius. Klinikinėje praktikoje taikomi paprasti, bet moksliškai pagrįsti metodai, efektyviai padedantys organizmui lengviau prisitaikyti prie gravitacijos ir kūno padėties keitimo.
- Skysčių balanso atstatymas: Stenkitės per dieną išgerti bent aštuonias stiklines tyro vandens. Ypač naudinga išgerti pilną stiklinę vandens ryte, vos prabudus, dar net neišlipus iš lovos. Vanduo greitai padidina kraujo tūrį, pagerina cirkuliaciją ir padeda širdžiai palaikyti normalų spaudimą keičiant padėtį.
- Laipsniškas, atsargus padėties keitimas: Išsiugdykite įprotį niekada nešokti iš lovos iš karto. Prabudę, pirma ramiu judesiu atsisėskite ant lovos krašto. Pasėdėkite taip bent vieną ar dvi minutes, ramiai pakvėpuokite. Palaukite, kol organizmo baroreceptoriai pripras prie vertikalios sėdimos padėties, nuleiskite kojas ant grindų. Tik pajutę, kad jaučiatės stabiliai, iš lėto atsistokite.
- Kojų raumenų aktyvinimas: Mūsų blauzdų raumenys veikia kaip antroji, periferinė širdis – susitraukdami jie tiesiogiai padeda pumpuoti veninį kraują iš apatinių galūnių atgal į krūtinę. Prieš atsistojant iš sėdimos ar gulimos padėties, naudinga atlikti mini mankštą: kelis kartus stipriai palankstykite pėdas per čiurnos sąnarį, įtempkite ir atleiskite šlaunų bei blauzdų raumenis. Atsistojus rekomenduojama kelias sekundes pavaikščioti vietoje.
- Kompresinės kojinės: Jei problema kartojasi labai dažnai ir vargina, gydytojas gali rekomenduoti dienos metu mūvėti specialias medicinines kompresines kojines. Jos tolygiai ir švelniai spaudžia kojų venas, taip neleisdamos kraujui jose užsistovėti. Tai ypač aktualu žmonėms, dirbantiems sėdimą darbą, arba tiems, kurie profesinėje veikloje privalo ilgai stovėti vienoje vietoje.
- Mitybos įpročių korekcija: Venkite valgyti labai dideles, sunkias porcijas, kuriose gausu greitųjų angliavandenių. Po ypač gausaus valgio didžiulis kraujo kiekis iš periferijos nukreipiamas tiesiai į skrandį ir žarnyną, kad užtikrintų virškinimo procesus. Dėl to gali atsirasti vadinamoji poprandialinė hipotenzija (stiprus kraujospūdžio kritimas pavalgius). Tokiems žmonėms kur kas naudingiau valgyti dažniau, bet mažesnėmis, subalansuotomis porcijomis.
Dažniausiai užduodami klausimai apie galvos svaigimą atsistojus
Ar normalu, jei galva svaigsta išskirtinai tik rytais?
Taip, tai yra itin dažnai pasitaikantis, fiziologiškai lengvai paaiškinamas reiškinys. Naktį, ilgą laiką miegant horizontalioje padėtyje, jūsų organizmas visiškai atsipalaiduoja, reikšmingai sumažėja širdies ritmas ir nukrinta kraujospūdis. Be to, per naktį žmogaus kūnas natūraliai praranda nemažai skysčių per prakaitavimą ir kvėpavimą, todėl ryte prabundame šiek tiek dehidratavę. Būtent dėl šių dviejų esminių veiksnių kombinacijos rytinis, ypač staigus atsistojimas iš lovos yra pats sudėtingiausias iššūkis mūsų kraujotakos sistemai. Stiklinė vandens, padėta prie lovos iš vakaro, ir neskubus, laipsniškas išlipimas yra pati geriausia šios problemos prevencija.
Ar kavos gėrimas padeda sumažinti šį simptomą?
Kofeinas mūsų kraujotakos sistemą veikia dvejopai, todėl jo poveikis gali būti apgaulingas. Viena vertus, kofeinas stimuliuoja nervų sistemą, laikinai sutraukia kraujagysles ir šiek tiek pakelia kraujospūdį. Dėl šios priežasties kai kuriems žmonėms stipri rytinė kava gali iš tiesų padėti pasijusti žvaliau ir sumažinti svaigulį. Kita vertus, kofeinas pasižymi aiškiu diuretiniu (šlapimą varančiu) poveikiu. Jei per dieną geriama daug kavos ir kartu suvartojama nepakankamai gryno vandens, tai gali gerokai pagilinti dehidrataciją ir ilguoju laikotarpiu jūsų problemą tik dar labiau pabloginti. Todėl kava turėtų būti mėgaujamasi saikingai, visada atstatant prarastus skysčius vandeniu.
Kokie tyrimai atliekami diagnozuojant šią problemą?
Dėl dažno galvos svaigimo kreipiantis į šeimos gydytoją, vizitas dažniausiai pradedamas nuo labai paprasto, bet informatyvaus ortostatinio mėginio. Gydytojas aparatu pamatuoja jūsų kraujospūdį ir pulsą jums ramiai gulint, o po to prašo atsistoti ir matavimus tiksliai pakartoja po 1 ir 3 minučių. Jei nustatoma, kad sistolinis (viršutinis) kraujospūdis atsistojus nukrinta bent 20 mmHg, arba diastolinis (apatinis) – bent 10 mmHg, oficialiai patvirtinama ortostatinės hipotenzijos diagnozė. Siekiant rasti pirminę priežastį, vėliau gali būti skiriami išsamūs kraujo tyrimai mažakraujystei (anemijai) ar cukriniam diabetui patvirtinti ar paneigti, taip pat atliekama elektrokardiograma (EKG), padedanti įvertinti širdies ritmą ir bendrą jos veiklą.
Ar fizinis aktyvumas gali pabloginti situaciją?
Iš karto po labai intensyvios sporto treniruotės ar sunkaus fizinio darbo kraujagyslės jūsų dirbusiuose raumenyse būna smarkiai išsiplėtusios, kad galėtų užtikrinti padidėjusį deguonies tiekimą. Jei po greito bėgimo, dviračio minimo ar sunkių svorių kilnojimo staiga sustosite, nustosite judėti ir tiesiog stovėsite, kraujas greitai susikaups kojose ir jums gali labai stipriai susvaigti galva. Tačiau vertinant ilgalaikėje perspektyvoje, reguliarus, vidutinio ar lengvo intensyvumo fizinis aktyvumas yra itin naudingas ir netgi būtinas. Jis stiprina visą širdies ir kraujagyslių sistemą, gerina bendrą kraujotaką ir puikiai treniruoja baroreceptorių jautrumą. Todėl sportas jokiu būdu neturėtų būti nutraukiamas, tiesiog būtina visada daryti tinkamą apšilimą pradžioje ir skirti laiko laipsniškam atvėsimui, ramiam pavaikščiojimui treniruotės pabaigoje.
Tolesni žingsniai siekiant užtikrinti gerą savijautą
Savo organizmo siunčiamų signalų ignoravimas dažnai lemia tai, kad iš pažiūros mažos, nereikšmingos problemos ilgainiui perauga į daug didesnius, sunkiau gydomus sveikatos sutrikimus. Nors ortostatinė hipotenzija yra ypač plačiai paplitusi ir daugeliu atvejų gyvybei nepavojinga būklė, jūs tikrai neturėtumėte susitaikyti su nuolatiniu diskomfortu ar nerimą keliančia baime prarasti pusiausvyrą. Visada geriausia pradėti nuo pačių paprasčiausių gyvenimo būdo pokyčių: atidžiai stebėkite kasdien išgeriamo vandens kiekį, sąmoningai venkite labai staigių judesių rytais ir pasirūpinkite pilnaverte, vitaminais praturtinta mityba.
Jei vis dėlto nusprendžiate, kad atėjo laikas išsklaidyti abejones ir pasikonsultuoti su medicinos specialistu, labai naudinga bent kelias savaites prieš vizitą kruopščiai pildyti savo savijautos dienoraštį. Smulkmeniškai žymėkitės, kuriuo paros metu dažniausiai atsiranda nemalonus svaigimas, kokius konkrečiai vaistus tuo metu buvote išgėrę, ką ir kiek valgėte, bei ar tuo metu jautėte papildomų simptomų, pavyzdžiui, neįprastus širdies permušimus ar silpnumą rankose. Tokia išsami, raštiška informacija leis jūsų šeimos gydytojui ar kardiologui daug greičiau ir tiksliau sudėlioti reikiamus taškus bei rasti tikrąją negalavimų priežastį. Svarbiausia visada prisiminti, kad jūsų asmeninė sveikata ir gera kasdienė savijauta yra nuoseklaus, atsakingo dėmesio sau rezultatas, todėl atviras, aktyvus bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros specialistais yra patikimiausias būdas išlaikyti stabilią gyvenimo pusiausvyrą – tiek tiesiogine, tiek ir perkeltine prasme.
