Sutriko širdies ritmas gali užklupti visiškai netikėtai – tiek ilsintis, tiek aktyviai judant ar patiriant stresą. Daugelis žmonių tokiu metu išsigąsta, nes pojūtis gali būti labai nemalonus: širdis lyg plaka per greitai, praleidžia dūžius, spurda ar smarkiai daužosi. Nors ne visos ritmo permainos yra pavojingos, kai kurios jų gali signalizuoti rimtesnius širdies veiklos sutrikimus, todėl svarbu žinoti, ką daryti tokiu atveju ir kada būtina kreiptis pagalbos.
Kas yra sutrikęs širdies ritmas?
Sutrikęs širdies ritmas, dar vadinamas aritmija, – tai būklė, kai širdies plakimas tampa nereguliarus, per greitas (tachikardija) arba per lėtas (bradikardija). Kartais ritmo sutrikimai būna pavieniai ir nekenksmingi, tačiau pasikartojantys ar lydimi kitų simptomų gali rodyti rimtesnę problemą.
Aritmijos atsiranda dėl įvairių priežasčių: elektrolitų disbalanso, fizinio ar emocinio streso, paveldimų širdies ligų, skydliaukės veiklos sutrikimų, per didelio kofeino ar alkoholio vartojimo. Supratimas, kokie požymiai yra pavojingi, padeda laiku kreiptis pagalbos.
Dažniausi širdies ritmo sutrikimų simptomai
Širdies ritmo pakitimai gali pasireikšti labai įvairiai. Kai kurie žmonės jaučia akivaizdžius simptomus, tuo tarpu kiti pastebi tik lengvą diskomfortą.
- Nereguliarus širdies plakimas arba „praleidžiami“ dūžiai
- Širdies daužymasis ar stiprus plakimas krūtinėje
- Greitas pulsas, juntamas kakle ar krūtinėje
- Galvos svaigimas ar apsvaigimo pojūtis
- Silpnumas, nuovargis, oro trūkumas
- Spaudimas ar skausmas krūtinėje
- Alpimo ar priešalpimo būsenos
Simptomų intensyvumas priklauso nuo ritmo sutrikimo tipo. Jei simptomai kartojasi ar stiprėja, svarbu juos įvertinti rimtai.
Galimos ritmo sutrikimų priežastys
Širdies ritmas gali sutrikti dėl daugybės veiksnių, o kai kuriais atvejais tiksli priežastis taip ir nenustatoma. Tačiau dažniausiai pasitaiko šios priežastys:
- Stresas ir nerimas
- Miego trūkumas ar pervargimas
- Kofeino, energetinių gėrimų, nikotino ar alkoholio perteklius
- Širdies ligos: išemija, hipertenzija, širdies vožtuvų sutrikimai
- Elektrolitų disbalansas – ypač kalio, magnio ar kalcio
- Hormonų pusiausvyros sutrikimai, pavyzdžiui, dėl skydliaukės ligų
- Kai kurie vaistai, ypač stimuliuojantys
- Karščiavimas, infekcijos ir dehidratacija
Nors dauguma veiksnių yra laikini ir išnyksta pašalinus priežastį, dalis jų susiję su rimtesnėmis sveikatos problemomis, todėl ritmo sutrikimų ignoruoti nereikėtų.
Ką daryti, jei sutriko širdies ritmas?
Jeigu pajutote, kad širdis ima plakti kitaip nei įprasta, svarbiausia – išlikti ramiai ir įvertinti situaciją. Šie veiksmai gali padėti palengvinti būklę:
- Giliai ir lėtai kvėpuokite – tai padeda sumažinti streso lygį ir sulėtinti širdies ritmą.
- Atsisėskite ar atsigulkite, kad išvengtumėte alpimo.
- Išgerkite stiklinę vandens – kartais ritmo sutrikimus sukelia dehidratacija.
- Venkite kofeino, nikotino ir kitų stimuliantų bent kelias valandas.
- Pabandykite vagalinio nervo stimuliacijos metodus, pavyzdžiui, kelias sekundes lengvai paspausti akis užmerktas (atsargiai) arba atlikti stiprų iškvėpimą prieš pasipriešinimą, tarsi pūstumėte per užspaustą šiaudelį.
Jeigu šie veiksmai nepagerina būklės arba simptomai tampa intensyvesni, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kada būtina kreiptis pagalbos?
Nors vienkartiniai širdies ritmo pokyčiai nėra neįprasti, kai kuriais atvejais jie gali būti pavojingi. Būtina kreiptis pagalbos, jei:
- Širdis plaka labai greitai (virš 120 dūžių per minutę) be aiškios priežasties.
- Jaučiate stiprų skausmą krūtinėje.
- Atsiranda stiprus dusulys, sąmonės aptemimas ar alpimas.
- Ritmo sutrikimai tęsiasi ilgiau nei 10–15 minučių.
- Jaučiate neritmingą plakimą kartu su galvos svaigimu.
- Turite širdies ligų istoriją arba rizikos veiksnių (hipertenzija, diabetas, rūkymas).
Jei simptomai labai stiprūs ar trunka ilgai, reikėtų skambinti skubiosios pagalbos numeriu.
Kaip diagnozuojami širdies ritmo sutrikimai?
Norint tiksliai nustatyti aritmijos tipą, būtini keli tyrimai. Dažniausiai atliekama:
- Elektrokardiograma (EKG) – pagrindinis ir greitas tyrimas
- Holterio monitoravimas – 24–72 valandų širdies ritmo registracija
- Kraujo tyrimai – nustatyti elektrolitų ar hormonų pokyčiams
- Echokardiograma – širdies struktūros įvertinimas
Gavus tyrimų rezultatus, gydytojas gali skirti tinkamą gydymą, pavyzdžiui, vaistus, gyvenimo būdo pakeitimus ar retesniais atvejais intervencinį gydymą.
Dažniausi klausimai (DUK)
Ar visi širdies ritmo sutrikimai pavojingi?
Ne, daugelis ritmo sutrikimų yra nekenksmingi, ypač jei atsiranda retai ir praeina savaime. Tačiau nuolatiniai ar stiprūs sutrikimai gali būti pavojingi.
Ar galima savarankiškai sureguliuoti širdies ritmą?
Kai kurios technikos, tokios kaip gilus kvėpavimas ar vagalinių refleksų aktyvinimas, gali padėti. Tačiau tai neturėtų pakeisti profesionalios medicininės pagalbos.
Ar stresas gali sukelti aritmiją?
Taip, stresas yra viena dažniausių ritmo sutrikimų priežasčių, nes veikia nervų sistemą ir skatina širdies veiklą.
Ar kofeinas tikrai pavojingas širdžiai?
Nedidelis kofeino kiekis daugeliui žmonių nekenkia, tačiau jautresniems asmenims jis gali sukelti ritmo pokyčius.
Ar ritmo sutrikimus galima išgydyti?
Gydymas priklauso nuo priežasties. Kai kuriais atvejais pakanka pakeisti gyvenimo būdą, kitais reikalingi vaistai ar medicininės procedūros.
Gyvenimo būdo pokyčiai, padedantys išvengti ritmo sutrikimų
Norint sumažinti širdies ritmo sutrikimų riziką, svarbu rūpintis širdies sveikata kasdien. Tai apima:
- Reguliarų fizinį aktyvumą be pervargimo
- Streso valdymo praktikas, tokias kaip meditacija ar kvėpavimo pratimai
- Subalansuotą mitybą, turtingą magnio ir kalio
- Kofeino, alkoholio ir rūkymo ribojimą
- Pilnavertį miegą ir poilsį
Šie nedideli, bet svarbūs pokyčiai gali ženkliai pagerinti savijautą ir sumažinti aritmijų pasikartojimo tikimybę.
