Daugelis iš mūsų bent kartą gyvenime yra patyrę nemalonų sunkumo jausmą skrandyje, deginimą ar pūtimą po valgio. Dažnai šiuos simptomus nurašome netinkamam maistui, stresui ar greitam gyvenimo tempui. Tačiau gydytojai gastroenterologai įspėja, kad užsitęsę virškinimo sutrikimai gali slėpti kur kas rimtesnę priežastį – Helicobacter pylori infekciją. Tai viena labiausiai paplitusių lėtinių bakterinių infekcijų pasaulyje, kuri, negydoma, gali sukelti opaligę, lėtinį gastritą ar net padidinti skrandžio vėžio riziką. Suprasti, kada būtent reikalingas šios bakterijos tyrimas ir, svarbiausia, kaip jam tinkamai pasiruošti, yra kritiškai svarbu norint gauti tikslius rezultatus ir paskirti efektyvų gydymą.
Kas yra Helicobacter pylori ir kodėl ji pavojinga?
Helicobacter pylori (H. pylori) yra spiralės formos bakterija, kuri prisitaikiusi gyventi rūgščioje skrandžio terpėje. Ji įsikuria skrandžio gleivinėje ir išskiria fermentus, kurie neutralizuoja skrandžio rūgštį aplink bakteriją, taip suurdami jai palankias sąlygas daugintis. Ilgainiui šis procesas sukelia vietinį uždegimą.
Nors daugelis žmonių, nešiojančių šią bakteriją, nejaučia jokių simptomų, kitiems ji tampa rimtų sveikatos problemų šaltiniu. Bakterija silpnina apsauginį skrandžio gleivinės sluoksnį, todėl skrandžio rūgštis pradeda dirginti patį skrandžio audinį. Tai pagrindinė dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opų atsiradimo priežastis. Gydytojai pabrėžia, kad laiku atliktas tyrimas ir bakterijos išnaikinimas (eradikacija) gali visiškai išgydyti opaligę ir užkirsti kelią pavojingoms komplikacijoms ateityje.
Pagrindiniai simptomai: kada būtina kreiptis į gydytoją?
Organizmas dažnai siunčia signalus, kad virškinimo sistema sutriko. Nors specifinių, tik šiai bakterijai būdingų simptomų nėra, tam tikri požymiai rodo, kad vertėtų atlikti tyrimą. Gydytojai rekomenduoja nedelsiant pasitikrinti, jei jaučiate šiuos simptomus:
- Skausmas ar deginimas pilvo viršutinėje dalyje: Dažniausiai pasireiškia „po duobute”, gali sustiprėti esant tuščiam skrandžiui ir palengvėti pavalgius.
- Dažnas rėmens graužimas: Jei rūgštis kyla į stemplę reguliariai, tai gali būti susiję su bakterijos veikla.
- Pilvo pūtimas ir raugėjimas: Nuolatinis pilnumo jausmas, net ir suvalgius nedidelį kiekį maisto.
- Pykinimas: Gali pasireikšti rytais arba po valgio, kartais lydimas vėmimo.
- Nepaaškinamas svorio kritimas: Jei svoris krenta nekeičiant mitybos įpročių, tai yra rimtas pavojaus signalas.
- Apetito stoka: Nenoras valgyti dėl baimės patirti skausmą ar diskomfortą.
Taip pat tyrimas rekomenduojamas asmenims, kurių šeimoje buvo fiksuoti skrandžio vėžio atvejai, arba tiems, kurie ilgą laiką vartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (pvz., ibuprofeną, diklofenaką), nes šių vaistų ir bakterijos derinys stipriai padidina kraujuojančių opų riziką.
Skrandžio bakterijos tyrimų tipai
Norint nustatyti infekciją, medicina siūlo keletą skirtingų metodų. Pasirinkimas priklauso nuo paciento būklės, amžiaus ir ankstesnio gydymo.
Ureazės kvėpavimo testas
Tai vienas populiariausių ir tiksliausių neinvazinių tyrimų. Jo metu pacientas išgeria specialų tirpalą su žymėta anglimi. Jei skrandyje yra H. pylori, ji skaido karbamidą, ir iškvepiamame ore aptinkamas žymėtas anglies dvideginis. Tai „auksinis standartas“ tikrinant, ar gydymas buvo sėkmingas.
Išmatų antigeno testas
Šis tyrimas ieško bakterijos pėdsakų (antigenų) paciento išmatose. Tai labai tikslus metodas, dažnai taikomas vaikams arba tiems, kam sunku atlikti kvėpavimo testą. Jis parodo aktyvią infekciją.
Kraujo serologinis tyrimas
Kraujo tyrimas nustato antikūnus prieš H. pylori. Svarbu žinoti, kad šis tyrimas turi trūkumų: antikūnai kraujyje gali išlikti ilgus metus net ir po sėkmingo bakterijos išgydymo. Todėl šis metodas netinka vertinti gydymo efektyvumą, jis rodo tik tai, kad žmogus kažkada turėjo kontaktą su bakterija.
Endoskopinis tyrimas (biopsija)
Atliekant gastroskopiją (zondo rijimą), gydytojas paima mažą gabalėlį skrandžio audinio (biopsiją). Tai pats tiksliausias metodas, leidžiantis ne tik nustatyti bakteriją, bet ir įvertinti skrandžio gleivinės būklę, uždegimo lygį ar opų buvimą.
Kaip tinkamai pasiruošti tyrimui: gydytojo atmintinė
Netikslus pasiruošimas yra dažniausia klaidingų rezultatų priežastis. Jei tyrimas parodys neigiamą rezultatą dėl vaistų poveikio, nors bakterija iš tikrųjų yra, gydymas nebus paskirtas ir liga progresuos. Todėl būtina griežtai laikytis šių taisyklių prieš atliekant kvėpavimo testą arba išmatų tyrimą (kraujo tyrimui šie ribojimai netaikomi).
Vaistų vartojimo nutraukimas
Tai svarbiausia pasiruošimo dalis. Tam tikri vaistai slopina bakterijos aktyvumą, todėl tyrimai jos gali „nepamatyti“:
- Antibiotikai: Turi būti nutraukti likus bent 4 savaitėms iki tyrimo.
- Bismuto preparatai: Taip pat nutraukiami prieš 4 savaites.
- Protonų siurblio inhibitoriai (PSI): Vaistai, mažinantys rūgštingumą (pvz., omeprazolas, pantoprazolas, ezomeprazolas), privalo būti nutraukti likus bent 2 savaitėms iki tyrimo.
- H2 receptorių blokatoriai: Vaistai, tokie kaip ranitidinas ar famotidinas, turėtų būti nutraukti likus bent 24–48 valandoms, o geriausia – savaitei iki tyrimo.
Mityba ir kiti ribojimai
Prieš atliekant ureazės kvėpavimo testą, galioja papildomi reikalavimai:
- Nevalgyti ir negerti: Tyrimas atliekamas ryte, nevalgius. Paskutinis valgymas turėtų būti lengvas, likus bent 6 valandoms (geriausia – 12 val.) iki procedūros. Galima gerti tik nedidelį kiekį vandens, bet ir jo rekomenduojama atsisakyti likus 4 valandoms iki testo.
- Nerūkyti: Rūkymas gali iškreipti kvėpavimo testo rezultatus, todėl tyrimo rytą rūkyti draudžiama.
- Nekramtyti gumos: Kramtomoji guma skatina seilių ir skrandžio rūgšties išsiskyrimą, kas gali paveikti testo tikslumą.
- Dantų valymas: Ryte prieš kvėpavimo testą dantis valytis galima, tačiau stenkitės nenuryti dantų pastos ar skalavimo skysčio.
Jei atliekamas išmatų tyrimas, specialios dietos laikytis nereikia, tačiau svarbu, kad mėginys nebūtų užterštas šlapimu ar vandeniu iš tualeto.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Susidūrus su būtinybe tirtis dėl skrandžio bakterijos, pacientams kyla įvairių praktinių klausimų. Štai atsakymai į dažniausiai pasitaikančius:
Ar Helicobacter pylori užkrečiama?
Taip, ši bakterija yra užkrečiama. Dažniausiai ji plinta fekaliniu-oraliniu būdu (per nešvarias rankas, užterštą vandenį ar maistą) arba oraliniu-oraliniu būdu (per seiles, bučinius, bendrus stalo įrankius). Dažnai užsikrečiama dar vaikystėje šeimos rate.
Ar galima bakteriją išnaikinti natūraliais būdais be antibiotikų?
Moksliškai pagrįstų įrodymų, kad vien dieta, probiotikai ar liaudies medicinos priemonės (pvz., brokoliai, spanguolės) gali pilnai išnaikinti H. pylori, nėra. Šios priemonės gali tik laikinai nuslopinti bakterijos aktyvumą ar palengvinti simptomus, tačiau visiškam pasveikimui ir opų prevencijai reikalingas gydytojo paskirtas kombinuotas gydymas antibiotikais.
Kiek laiko trunka kvėpavimo testas?
Pati procedūra yra greita ir neskausminga. Paprastai ji trunka apie 20–30 minučių. Jums reikės pūsti į specialų maišelį, išgerti tirpalą, palaukti nurodytą laiką ir vėl pūsti į kitą maišelį.
Ką daryti, jei negaliu nutraukti rūgštingumą mažinančių vaistų?
Jei dėl stipraus rėmens ar skausmo negalite dvi savaites būti be vaistų, pasitarkite su gydytoju. Kartais leidžiama naudoti antacidinius vaistus (neutralizuojančius rūgštį, bet neblojuojančius jos gamybos) likus parai iki tyrimo, arba gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimą, nors jis ir mažiau informatyvus apie esamą infekcijos aktyvumą.
Profilaktika ir higienos įpročių svarba
Sėkmingai išgydžius Helicobacter pylori infekciją, labai svarbu imtis priemonių, kad neužsikrėstumėte pakartotinai. Nors suaugusiems reinfekcijos rizika yra santykinai maža (apie 2-3 proc. per metus), ji vis tiek egzistuoja, ypač jei šeimos nariai taip pat yra nešiotojai.
Gydytojai rekomenduoja, kad radus bakteriją vienam šeimos nariui ir pasireiškiant simptomams, būtų tikslinga pasitikrinti ir kitiems artimiesiems, gyvenantiems kartu. Asmeninė higiena išlieka pagrindiniu ginklu kovoje su šiuo nematomu priešu. Kruopštus rankų plovimas po tualeto ir prieš valgį, daržovių ir vaisių plovimas bei vengimas naudotis bendrais dantų šepetėliais ar ragauti maistą tuo pačiu šaukštu yra paprasti, bet efektyvūs būdai apsaugoti savo skrandį. Rūpinimasis virškinimo sistemos sveikata prasideda ne tik nuo tinkamo gydymo, bet ir nuo atsakingo požiūrio į kasdienius įpročius.
