Lietuva jau daugelį metų pirmauja Europoje pagal sergamumą erkiniu encefalitu, todėl klausimas apie vakcinaciją mūsų šalyje yra aktualus ne tik gamtos mylėtojams, bet ir miestų gyventojams. Šylant klimatui, erkių aktyvumo sezonas ilgėja, o šie pavojingi voragyviai vis dažniau aptinkami ne tik tankiuose miškuose, bet ir miesto parkuose, soduose ar net daugiabučių kiemuose. Nors informacijos apie ligos pavojų netrūksta, daugelis žmonių vis dar abejoja, kada yra tinkamiausias laikas skiepytis, ar verta tai daryti vasarą ir kokią schemą pasirinkti. Infektologai ir šeimos gydytojai vieningai sutaria – vakcinacija yra vienintelė patikima priemonė, galinti apsaugoti nuo šios sunkios centrinę nervų sistemą pažeidžiančios ligos, kuriai specifinio gydymo iki šiol nėra.
Kodėl erkinis encefalitas yra toks pavojingas?
Prieš gilinantis į skiepijimo schemas, svarbu suprasti, kodėl gydytojai taip primygtinai rekomenduoja apsaugą. Erkinis encefalitas – tai virusinė liga, kurią sukelia flavivirusų genčiai priklausantis virusas. Skirtingai nuo Laimo ligos, kurią sukelia bakterijos ir kuri yra gydoma antibiotikais, erkinis encefalitas neturi specifinio vaisto. Gydymas yra tik simptominis – mažinamas karščiavimas, malšinamas skausmas, mažinamas smegenų pabrinkimas, o paciento organizmas turi kovoti pats.
Ligos eiga dažniausiai būna dvibangė. Pirmosios fazės metu, praėjus kelioms savaitėms po įsisiurbimo, pasireiškia į gripą panašūs simptomai:
- Bendras silpnumas ir nuovargis;
- Karščiavimas ir kaulų laužymas;
- Galvos skausmas.
Po šios fazės seka apgaulingas pagerėjimo laikotarpis, trunkantis apie savaitę. Tačiau maždaug trečdaliui užsikrėtusiųjų prasideda antroji fazė, kurios metu virusas pasiekia centrinę nervų sistemą. Tuomet pasireiškia meningito, meningoencefalito ar mielito požymiai: stiprus galvos skausmas, vėmimas, sprando raumenų rigidiškumas (stingimas), sąmonės sutrikimai, o sunkiais atvejais – paralyžius. Net ir pasveikus, dalis žmonių visą gyvenimą jaučia liekamuosius reiškinius: miego sutrikimus, dėmesio koncentracijos problemas, emocinį nestabilumą ar nuolatinius galvos skausmus.
Kada geriausia pradėti vakcinaciją?
Gydytojai pabrėžia, kad nors skiepytis galima ištisus metus, egzistuoja „auksinis laikas“, kada pradėti kursą yra optimaliausia. Geriausias laikas pirmajai vakcinos dozei – žiema arba ankstyvas pavasaris.
Kodėl rekomenduojamas šis laikotarpis?
- Imuniteto formavimas: Imunitetas nesusidaro akimirksniu. Tam, kad organizmas pagamintų pakankamą antikūnų kiekį, reikalingas laikas ir kelios vakcinos dozės.
- Pasiruošimas sezonui: Pradėjus skiepytis žiemą, iki aktyviausio erkių periodo (gegužės–birželio mėnesių) žmogus jau turi susiformavusį imunitetą po dviejų dozių.
- Erkių aktyvumas: Erkės pabunda, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia +5–7 laipsnius šilumos. Lietuvoje tai dažnai nutinka kovo mėnesį, todėl vasario mėnuo yra puikus laikas startui.
Įprastinė skiepijimo schema
Jei nusprendėte skiepytis šaltuoju metų laiku, dažniausiai taikoma įprastinė vakcinacijos schema. Ji užtikrina nuoseklų ir stiprų imuniteto susidarymą.
Ši schema atrodo taip:
- Pirmoji dozė: Pasirenkama pasirinktą dieną.
- Antroji dozė: Suleidžiama praėjus 1–3 mėnesiams po pirmosios. Būtent po šios dozės, praėjus dviem savaitėms, susiformuoja imunitetas, kuris apsaugo vienam sezonui.
- Trečioji dozė: Suleidžiama praėjus 5–12 mėnesių po antrosios dozės. Ši dozė užbaigia pirminį skiepijimo kursą ir užtikrina apsaugą mažiausiai trejiems metams.
Ar verta skiepytis vasarą? Greitoji schema
Vienas dažniausių klausimų, kurį girdi gydytojai: „Ar ne per vėlu skiepytis, jei jau vasara?“ Atsakymas vienareikšmis – tikrai ne per vėlu. Nors idealus laikas yra žiema, pradėti vakcinaciją galima bet kuriuo metų laiku, net ir erkių aktyvumo piko metu. Tokiu atveju taikoma greitoji skiepijimo schema.
Greitoji schema skirta tam, kad imunitetas susiformuotų kuo greičiau:
- Pirmoji dozė: Pasirenkama pasirinktą dieną.
- Antroji dozė: Suleidžiama praėjus vos 14 dienų (priklausomai nuo vakcinos gamintojo, šis tarpas gali būti ir 7 dienos) po pirmosios.
- Trečioji dozė: Suleidžiama praėjus 5–12 mėnesių po antrosios dozės, taip pat kaip ir įprastinėje schemoje.
Svarbu atsiminti, kad net ir taikant greitąją schemą, apsauga susiformuoja tik praėjus dviem savaitėms po antrosios dozės. Iki to laiko, būnant gamtoje, būtina naudoti repelentus ir saugotis erkių.
Imuniteto palaikymas: revakcinacija
Daugelis žmonių pamiršta, kad trys dozės neužtikrina apsaugos visam gyvenimui. Kadangi antikūnų titras kraujyje ilgainiui mažėja, būtina atlikti sustiprinančias dozes (revakcinaciją).
Pirmoji palaikomoji dozė skiriama praėjus 3 metams po trečiosios dozės (pirminio kurso pabaigos). Vėliau revakcinacijos intervalai priklauso nuo žmogaus amžiaus:
- Asmenims iki 60 metų rekomenduojama skiepytis kas 5 metus.
- Asmenims virš 60 metų (kai kuriose rekomendacijose – virš 50 metų) imuninė sistema silpsta, todėl revakcinaciją rekomenduojama atlikti dažniau – kas 3 metus.
Jei praleidote numatytą revakcinacijos laiką, dažniausiai nereikia viso kurso kartoti iš naujo. Dažniausiai užtenka vienos sustiprinančios dozės, kad imuninė atmintis būtų „pažadinta“. Tačiau jei pertrauka buvo labai ilga (pavyzdžiui, daugiau nei 10–15 metų), gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimą antikūnų kiekiui nustatyti arba pakartoti pirminį kursą.
Vaikų skiepijimas: ką svarbu žinoti tėvams
Erkinis encefalitas pavojingas ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Nors egzistuoja nuomonė, kad vaikai šia liga serga lengviau, statistika rodo, kad sunkių formų pasitaiko ir mažiesiems pacientams. Skiepyti vaikus galima nuo vienerių metų amžiaus.
Vaikams skirtos vakcinos sudėtis yra tokia pati kaip ir suaugusiųjų, tačiau dozė yra mažesnė. Skiepijimo schemos (tiek įprastinė, tiek greitoji) vaikams yra analogiškos. Tėvams rekomenduojama pasitarti su pediatru ar šeimos gydytoju dėl tinkamiausio laiko pradėti skiepus, ypač jei planuojama vasarą leisti stovyklose, kaimo sodybose ar daug laiko būti gamtoje.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Norint išsklaidyti populiariausius mitus ir neaiškumus, pateikiame atsakymus į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie erkinio encefalito vakciną.
Ar vakcina nuo erkinio encefalito apsaugo ir nuo Laimo ligos?
Ne. Tai yra viena dažniausių klaidų. Skiepai apsaugo tik nuo erkinio encefalito viruso. Nuo Laimo ligos, kurią sukelia bakterija Borrelia burgdorferi, vakcinos nėra. Todėl net ir pasiskiepijus, būtina saugotis erkių įsisiurbimo.
Ką daryti, jei erkė įsisiurbė nepasiskiepijus? Ar galima skiepytis iškart?
Jei erkė jau įsisiurbė, skiepytis tą pačią akimirką jau per vėlu, kad tai apsaugotų nuo konkretaus įsisiurbimo. Vakcina yra profilaktinė priemonė, ji negydo jau prasidėjusios infekcijos. Gydytojai rekomenduoja palaukti apie mėnesį po įsisiurbimo. Jei per tą laiką nepasireiškė ligos simptomai, galima pradėti vakcinacijos kursą.
Ar galima užsikrėsti erkiniu encefalitu per pieną?
Taip. Erkinio encefalito virusu galima užsikrėsti vartojant nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną bei jo produktus, jei gyvuliai buvo užkrėsti erkių. Vakcina apsaugo ir nuo šio užsikrėtimo būdo, nes organizme esantys antikūnai neutralizuoja virusą, nepriklausomai nuo to, kaip jis pateko į kūną.
Ar vakcina turi šalutinį poveikį?
Kaip ir bet kuris vaistinis preparatas, vakcina gali sukelti šalutinį poveikį, tačiau jis dažniausiai būna lengvas ir trumpalaikis. Dažniausios reakcijos: skausmas, paraudimas ar patinimas dūrio vietoje, nedidelis karščiavimas, galvos skausmas ar bendras silpnumas. Šie simptomai paprastai praeina per 1–3 dienas. Sunkios alerginės reakcijos yra itin retos.
Ar galima skiepytis nėščiosioms ir žindančioms moterims?
Dėl skiepijimo nėštumo ir žindymo metu reikėtų individualiai pasitarti su gydytoju. Nors nėra duomenų, kad vakcina kenktų vaisiui, paprastai rekomenduojama (jei nėra didelės rizikos) skiepijimą atidėti po gimdymo. Tačiau jei moteris gyvena didelės rizikos zonoje ir erkės įsisiurbimo tikimybė yra didelė, vakcinacijos nauda gali nusverti teorinę riziką.
Papildomos apsaugos priemonės gamtoje
Nors vakcinacija suteikia 98–99 proc. apsaugą nuo erkinio encefalito, tai neturėtų sumažinti budrumo būnant gamtoje. Kaip minėta, erkių platinama Laimo liga vis dar yra didelė grėsmė, nuo kurios skiepų nėra. Todėl gydytojai rekomenduoja taikyti kompleksinę apsaugą.
Einant į mišką, aukštą žolę ar krūmynus, patariama dėvėti šviesius drabužius – ant jų lengviau pastebėti ropojančią erkę. Drabužiai turėtų dengti kuo daugiau kūno: ilgos rankovės, ilgos kelnės, sukištos į kojines ar batus. Būtina naudoti repelentus, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų (pvz., DEET arba ikaridino), atbaidančių erkes.
Svarbiausia taisyklė grįžus iš gamtos – atidžiai apžiūrėti visą kūną. Erkės dažniausiai ieško plonos odos vietų: paausių, kaklo, pažastų, kirkšnių, pakinklių. Kuo greičiau pastebėsite ir pašalinsite erkę, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti Laimo liga, nes bakterijų perdavimui paprastai reikia, kad erkė būtų įsisiurbusi bent 24–48 valandas. Tuo tarpu erkinio encefalito virusas perduodamas beveik iškart per erkės seiles, todėl čia gelbsti tik iš anksto atlikta vakcinacija.
