Širdies ritmas yra vienas svarbiausių rodiklių, atspindinčių mūsų širdies ir bendros sveikatos būklę. Pastebėjus, kad pulsas ramybės būsenoje siekia apie 50 dūžių per minutę, dažnas žmogus susimąsto, ar tai normalu, ar signalizuoja apie galimą sveikatos sutrikimą. Nors sumažėjęs širdies ritmas kai kuriems visiškai normalus reiškinys, kitais atvejais jis gali rodyti tam tikras organizmo problemas.
Kada ramybės pulsas 50 dūžių per minutę laikomas normaliu?
Mediciniškai ramybės pulsas nuo 60 iki 100 dūžių per minutę laikomas normaliu. Tačiau 50 dūžių per minutę ne visada yra per mažai. Yra situacijų, kai toks ritmas – visiškai įprastas ir netgi sveikas.
Gera fizinė forma
Žmonės, kurie intensyviai sportuoja, ypač ištvermės sporto atstovai, dažnai pasižymi žemu pulsu. Jų širdis dirba efektyviau, todėl jai nereikia daug pastangų palaikyti normalų kraujo cirkuliavimą. Tokiu atveju 50 ar net žemesnis dūžių skaičius per minutę yra natūralus organizmo prisitaikymo rezultatas.
Genetiniai organizmo ypatumai
Kai kuriems žmonėms natūraliai būdingas lėtesnis širdies ritmas, kuris niekada nesukelia nemalonių simptomų. Jei pulsas visada buvo žemas ir nėra jokių sveikatos nusiskundimų, tai neretai laikoma normos variantu.
Kada žemas pulsas gali signalizuoti problemą?
Pulsas, siekiantis apie 50 dūžių per minutę, gali būti per žemas, jei kartu pasireiškia papildomi simptomai arba jei jis atsirado staiga ir be aiškios priežasties. Tokiu atveju vertėtų į tai atkreipti dėmesį.
Dažniausiai pasitaikančios priežastys
- Skydliaukės veiklos sutrikimai
- Širdies laidumo sutrikimai, pavyzdžiui, bradikardija
- Kai kurių vaistų, ypač beta blokatorių, vartojimas
- Elektrolitų pusiausvyros pokyčiai
- Organizmo reakcija į infekciją ar uždegimą
Šios būklės gali slopinti širdies veiklą ir lemti per lėtą ritmą, todėl svarbu įsiklausyti į savo organizmą ir stebėti bendrą savijautą.
Simptomai, kurių ignoruoti nereikėtų
Jei pulsas yra 50 dūžių per minutę ir kartu pastebimi tam tikri simptomai, verta nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju.
- Galvos svaigimas ar nestabilumo jausmas
- Nuolatinis nuovargis arba mieguistumas
- Dusulys net esant minimaliam fiziniam krūviui
- Sąmonės praradimo epizodai
- Krūtinės skausmas arba spaudimo jausmas
Šie simptomai gali rodyti, kad širdis pumpuoja kraują nepakankamai efektyviai, o tai reikalauja medicininės apžiūros.
Kaip tiksliai pamatuoti savo pulsą?
Norint objektyviai įvertinti savo širdies ritmą, svarbu jį matuoti ramybės būsenos ir tinkamomis sąlygomis.
- Atsisėskite arba atsigulkite ir pailsėkite bent 5 minutes.
- Padėkite du pirštus ant riešo vidinės pusės arba ant kaklo šono, kur lengvai jaučiamas pulsavimas.
- Skaičiuokite dūžius 30 sekundžių ir padauginkite iš dviejų.
- Kartokite matavimą kelias dienas tuo pačiu metu.
Taip gausite tikslesnį vidutinį savo širdies ritmo rodiklį.
Ką daryti, jei pulsas yra per žemas?
Veiksmai priklauso nuo to, ar žmogus jaučia simptomus, ar pulsas žemas nuolat, ar tai naujai pastebėtas reiškinys. Jei nėra jokių organizmo nerimo signalų, pulsas 50 gali būti visiškai normalus. Tačiau jei juntama silpna savijauta, svarbu ieškoti priežasties.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją rekomenduojama kreiptis šiais atvejais:
- Pulsas staiga sumažėjo be aiškios priežasties
- Atsirado simptomų, rodančių galimą kraujotakos nepakankamumą
- Jau sergama širdies ligomis
- Vartojami vaistai, galintys sulėtinti pulsą
Specialistas gali paskirti papildomus tyrimus: elektrokardiogramą, kraujo tyrimus, echoskopiją ar ilgalaikį širdies ritmo stebėjimą.
Kaip natūraliai palaikyti sveiką širdies ritmą?
Nors kai kurie pulso pokyčiai susiję su ligomis, dažnai gyvenimo būdas turi didelę įtaką širdies veiklai. Tinkami įpročiai padeda stabilizuoti širdies ritmą ir stiprina visą organizmą.
- Reguliari, bet nepervargstanti fizinė veikla
- Subalansuota mityba, ribojanti perdirbtus produktus
- Streso valdymas ir pakankamas miegas
- Alkoholio ir rūkymo vengimas
- Vitaminų bei mineralų pusiausvyros palaikymas
Šie veiksniai gali padėti normalizuoti ritmą ar bent užkirsti kelią jo svyravimams.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar pulsas 50 dūžių per minutę yra pavojingas?
Nebūtinai. Jei jaučiatės gerai ir sportuojate, toks pulsas gali būti visiškai normalus. Pavojus kyla tik tada, kai pulsas toks žemas dėl ligos ar kai atsiranda papildomų simptomų.
Ar galiu sportuoti, jei mano pulsas ramybėje yra 50?
Taip, jei neturite jokių sveikatos nusiskundimų. Sportininkams tai įprastas reiškinys. Jei kyla abejonių, pravartu atlikti profilaktinę apžiūrą.
Kokie tyrimai atliekami esant per žemam pulsui?
Dažniausiai daroma elektrokardiograma, atliekami kraujo tyrimai, gali būti paskirtas Holterio monitoravimas arba širdies ultragarsas.
Ar lėtas pulsas gali sukelti alpimą?
Taip. Jei širdis dirba per lėtai, smegenys gali trumpam gauti per mažai deguonies, todėl galite nualpti.
Kada žemas pulsas turėtų kelti susirūpinimą?
Pulsas 50 dūžių per minutę gali būti visiškai normalus, ypač sportuojantiems žmonėms, tačiau svarbiausia stebėti bendrą savijautą ir organizmo siunčiamus signalus. Jei juntami papildomi simptomai arba ritmas sumažėjo staiga, būtina pasitarti su sveikatos specialistu, kad būtų įvertinta galima priežastis ir išvengta rimtesnių komplikacijų.
