Atšilus orams ir prasidėjus aktyviam poilsio gamtoje sezonui, vis daugiau žmonių susiduria su nemalonia problema – įsisiurbusiomis erkėmis. Lietuva priklauso endeminei zonai, kurioje erkių platinamos ligos, tokios kaip Laimo liga ir erkinis encefalitas, yra itin paplitusios, todėl kiekvienas įkandimas sukelia nerimą. Vienas dažniausių klausimų, kylančių po erkės pašalinimo, yra susijęs su odos reakcija: ar atsiradusi raudona dėmė yra normali organizmo reakcija į svetimkūnį, ar tai jau rimtos infekcijos – Laimo ligos – pradžia? Gydytojai infektologai ir dermatovenerologai pabrėžia, kad gebėjimas atskirti paprastą odos sudirginimą nuo specifinio bėrimo gali būti lemiamas veiksnis, siekiant laiku pradėti gydymą ir išvengti lėtinių komplikacijų. Nors panikuoti neverta, budrumas yra būtinas, nes pirminiai simptomai gali būti apgaulingi.
Kas yra migruojanti eritema?
Pats ryškiausias ir specifiškiausias ankstyvosios Laimo ligos (boreliozės) požymis yra vadinamoji migruojanti eritema (lot. *Erythema migrans*). Tai nėra tiesiog paprastas paraudimas. Tai odos bėrimas, kuris atsiranda toje vietoje, kur įsisiurbė erkė. Svarbu suprasti, kad šis simptomas pasireiškia ne visiems užsikrėtusiems – statistiškai migruojanti eritema stebima apie 60–80 proc. pacientų.
Klasikinė migruojanti eritema atsiranda ne iš karto. Paprastai ji išryškėja praėjus 3–30 dienų po įkandimo, nors vidutiniškai tai užtrunka apie 7–14 dienų. Pagrindinis jos bruožas, skiriantis nuo paprasto įkandimo, yra tendencija plėstis. Dėmė pamažu didėja, o jos skersmuo dažniausiai viršija 5 centimetrus.
Bėrimo išvaizda gali skirtis, tačiau dažniausiai jis primena „taikinį“:
- Centras: Įkandimo vietoje gali būti matomas nedidelis rausvas taškas arba sukietėjimas.
- Blyškus žiedas: Aplink centrą oda dažnai būna šviesesnė, normalios spalvos.
- Raudonas apvadas: Išorinį kraštą juosia ryškiai raudona juosta, kuri nuolat plečiasi į išorę (migruoja).
Visgi, ne visada bėrimas būna klasikinės „jaučio akies“ formos. Kartais tai gali būti tiesiog vienalytė raudona ar melsvai raudona dėmė, kuri plečiasi. Svarbiausia savybė, kurią akcentuoja gydytojai – dinamiškas dėmės didėjimas.
Kaip atskirti alerginę reakciją nuo Laimo ligos?
Daugelis žmonių, pamatę paraudimą iškart po erkės ištraukimo, klaidingai mano, kad jau susirgo Laimo liga. Tačiau dažniausiai tai yra paprasta alerginė arba toksinė reakcija į erkės seiles. Erkės seilėse yra medžiagų, kurios neleidžia kraujui krešėti ir nuskausmina įkandimo vietą, tačiau jos taip pat sukelia vietinį uždegimą.
Štai pagrindiniai skirtumai, padedantys atskirti šias dvi būkles:
Laikas
Alerginė reakcija: Atsiranda beveik iškart arba per pirmąsias 24–48 valandas po įkandimo.
Laimo liga: Migruojanti eritema retai atsiranda anksčiau nei po 3 dienų. Jei didelė dėmė atsirado praėjus savaitei ar dviem – tai rimtas signalas.
Dydis ir plitimas
Alerginė reakcija: Dėmė paprastai būna nedidelė (iki 1–2 cm skersmens), ji nesiplėčia arba plečiasi labai nežymiai ir greitai (per kelias dienas) išnyksta savaime.
Laimo liga: Dėmė didėja, jos skersmuo dažniausiai viršija 5 cm ir gali pasiekti net 30 cm ar daugiau. Be gydymo ji gali išlikti savaites.
Pojūčiai
Alerginė reakcija: Įkandimo vietą dažnai niežti, ji gali būti skausminga, patinusi, karšta.
Laimo liga: Migruojanti eritema dažniausiai nesukelia jokio fizinio diskomforto – ji neniežti (arba niežti labai silpnai), neskauda. Žmogus ją pastebi tik vizualiai apžiūrėdamas kūną.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus bet kokį bėrimą, kuris atsiranda praėjus kelioms dienoms ar savaitėms po buvimo gamtoje (net jei nepastebėjote pačios erkės), būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba infektologą. Ypač svarbu tai daryti, jei dėmė plečiasi.
Gydytoja paaiškina, kad diagnozuojant Laimo ligą ankstyvoje stadijoje, kai yra matoma migruojanti eritema, kraujo tyrimai dažniausiai nėra reikalingi. Būdingas bėrimas yra pakankamas pagrindas klinikinei diagnozei nustatyti ir gydymui antibiotikais paskirti.
Laukimas, kol kraujo tyrimai parodys teigiamą rezultatą, gali būti žalingas. Organizmas antikūnus prieš Laimo ligos sukėlėją – *Borrelia burgdorferi* bakteriją – pradeda gaminti ne iš karto.
Kraujo tyrimai: kodėl nereikia skubėti?
Viena dažniausių klaidų, kurias daro pacientai – bėgimas į laboratoriją atlikti kraujo tyrimų kitą dieną po erkės įkandimo. Tai yra pinigų ir laiko švaistymas.
Imuninė sistema į infekciją reaguoja lėtai:
- IgM klasės antikūnai (rodantys ūmią infekciją) kraujyje atsiranda ne anksčiau kaip po 2–4 savaičių nuo užsikrėtimo.
- IgG klasės antikūnai (rodantys lėtinę eigą arba persirgtą ligą) susiformuoja dar vėliau – po 6–8 savaičių.
Jei atliksite tyrimą per anksti, gausite klaidingai neigiamą atsakymą, kuris gali suteikti apgaulingą ramybės jausmą. Tuo tarpu bakterijos organizme toliau dauginsis. Jei migruojančios eritemos nėra, bet įtariama Laimo liga dėl kitų simptomų, tyrimus rekomenduojama atlikti praėjus maždaug 3–4 savaitėms po įkandimo.
Kiti Laimo ligos simptomai be bėrimo
Kaip minėta, dalis pacientų migruojančios eritemos neturi arba jos nepastebi (pavyzdžiui, jei erkė įsisiurbė galvos odoje, nugaroje ar pakinklyje). Todėl svarbu stebėti savo savijautą.
Bakterijoms plintant po organizmą, gali pasireikšti į gripą panašūs simptomai:
- Bendras silpnumas ir greitas nuovargis.
- Nedidelis karščiavimas ar šaltkrėtis.
- Galvos skausmai.
- Raumenų ir sąnarių maudimas.
- Limfmazgių padidėjimas.
Jei vasaros metu jaučiate tokius simptomus, nors nesate peršalę, verta pagalvoti apie erkių platinamas ligas.
Gydymo svarba ir eiga
Laimo liga yra bakterinė infekcija, todėl ji sėkmingai gydoma antibiotikais. Dažniausiai skiriamas doksiciklinas arba amoksicilinas. Gydymo kursas paprastai trunka nuo 10 iki 21 dienos, priklausomai nuo ligos stadijos ir sunkumo.
Labai svarbu nenutraukti gydymo kurso anksčiau laiko, net jei dėmė išnyko ir savijauta pagerėjo. Nepilnai išgydyta infekcija gali pereiti į lėtinę formą, pažeisdama sąnarius, širdį ar nervų sistemą.
Svarbu paminėti, kad persirgus Laimo liga, imunitetas neįgyjamas. Tai reiškia, kad šia liga galima užsikrėsti pakartotinai po naujo erkės įkandimo. Skiepų nuo Laimo ligos (skirtingai nei nuo erkinio encefalito) žmonėms kol kas nėra, todėl prevencija ir ankstyva diagnostika išlieka pagrindiniais ginklais.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar kiekviena įsisiurbusi erkė perneša Laimo ligą?
Ne, ne kiekviena. Užsikrėtusių erkių procentas svyruoja priklausomai nuo regiono, tačiau vidutiniškai Lietuvoje Laimo ligos sukėlėjais yra užsikrėtę apie 20–30 proc. erkių. Visgi, rizika yra pakankamai didelė, kad kiekvieną įkandimą vertintumėte rimtai.
Ką daryti, jei bandant traukti erkę, jos galvutė liko odoje?
Tai dažna situacija. Jei traukiant erkę nutrūko jos straubliukas, nereikia panikuoti ar draskyti žaizdos bandant jį iškrapštyti. Likusi galvutė nebedidina rizikos užsikrėsti Laimo liga, nes bakterijos yra erkės žarnyne. Organizmas svetimkūnį pašalins pats, kaip rakštį. Svarbiausia dezinfekuoti vietą, kad neprasidėtų antrinė bakterinė odos infekcija.
Ar galima tepti erkę riebalais, kad ji pati išlįstų?
Griežtai ne. Tepant erkę aliejumi ar riebalais, ji pradeda dusti ir į žaizdą išvemia savo skrandžio turinį, kuriame ir yra didžiausia ligų sukėlėjų koncentracija. Tai ženkliai padidina užsikrėtimo riziką. Erkę reikia traukti staiu judesiu pincetu, suėmus kuo arčiau odos.
Ar antibiotikus galima gerti profilaktiškai po įkandimo?
Dauguma gydytojų nerekomenduoja gerti antibiotikų profilaktiškai vos įkandus erkei. Antibiotikai turi šalutinį poveikį, o tikimybė, kad erkė buvo neužkrėsta arba nespėjo perduoti bakterijų, yra didelė. Geriausia taktika – stebėti įkandimo vietą ir savijautą 30 dienų.
Vėlyvosios Laimo ligos stadijos ir pasekmės
Jei migruojanti eritema lieka nepastebėta arba ignoruojama, o gydymas nepaskiriamas, Laimo liga progresuoja į vėlesnes stadijas. Tai gali įvykti praėjus keliems mėnesiams ar net metams po įkandimo. Bakterijos *Borrelia* turi savybę migruoti į įvairius audinius ir organus, sukeldamos sisteminius pažeidimus.
Viena dažniausių vėlyvųjų komplikacijų – Laimo artritas. Jam būdingas sąnarių (dažniausiai kelių) tinimas, skausmas ir karštis. Skirtingai nei kitų formų artritas, šis pažeidimas dažnai būna asimetrinis, paveikiantis vieną ar kelis stambius sąnarius.
Kita rimta pasekmė – neuroboreliozė. Tai nervų sistemos pažeidimas, galintis pasireikšti veido nervo paralyžiumi (kai nusvyra vienas lūpų kampas ar akies vokas), meningitu, stipriais nugaros skausmais, atminties sutrikimais ar miego problemomis. Taip pat gali būti pažeista širdies laidžioji sistema, sukeliant ritmo sutrikimus. Nors vėlyvose stadijose liga vis dar yra gydoma antibiotikais (dažniausiai leidžiamais į veną), gydymas užtrunka ilgiau, o kai kurie liekamieji reiškiniai gali varginti visą likusį gyvenimą. Todėl atidumas savo kūnui ir greita reakcija į raudoną dėmę yra geriausias būdas apsaugoti savo sveikatą.
