Kada pulsas laikomas per žemu
Bradikardija apibrėžiama kaip širdies ritmas mažesnis nei 60 tvinksnių per minutę. Kai kuriems žmonėms tai natūrali būsena – pavyzdžiui, sportininkams ar miegant pulsas gali nukristi iki 50 ar net 40 dūžių per minutę. Tačiau jei žemas pulsas pasireiškia kartu su silpnumu, nuovargiu ar galvos svaigimu, tai jau signalas, kad širdis nepumpuoja pakankamai kraujo ir organizmas negauna reikiamo deguonies kiekio.
Pagrindinės priežastys, kodėl pulsas sumažėja
Žemas pulsas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – nuo gyvenimo būdo iki rimtų sveikatos sutrikimų. Dažniausios priežastys yra šios:
- Širdies laidumo sutrikimai – kai elektriniai impulsai širdyje neperduodami tinkamai.
- Skydliaukės nepakankamumas – mažesnė hormonų gamyba lėtina medžiagų apykaitą ir širdies darbą.
- Hipotermija – kūno temperatūrai nukritus, širdis ima plakti lėčiau.
- Vaistų poveikis – kai kurie kraujospūdį mažinantys ar širdies vaistai gali sumažinti pulsą.
- Elektrolitų disbalansas – ypač kalio ar magnio perteklius.
- Stiprus fizinis pasirengimas – gerai treniruotiems žmonėms širdis dirba efektyviau, todėl pulsas būna lėtesnis.
Norint tiksliai nustatyti priežastį, būtina atlikti elektrokardiogramą (EKG), kraujo tyrimus ir, jei reikia, kitus diagnostinius tyrimus, nes tik gydytojas gali nustatyti, ar tai fiziologinis, ar patologinis reiškinys.
Kaip saugiai pakelti žemą pulsą
Jei žemas pulsas sukelia nemalonius simptomus, galima imtis natūralių būdų, padedančių širdžiai dirbti aktyviau. Tačiau bet kokius veiksmus reikėtų derinti su sveikatos specialistu, ypač jei turite širdies ar kraujospūdžio problemų.
1. Fizinis aktyvumas
Lengvas fizinis aktyvumas – vienas efektyviausių būdų natūraliai padidinti širdies ritmą. Pasivaikščiojimas, tempimo pratimai ar lengva mankšta stimuliuoja kraujotaką ir skatina širdies veiklą. Ilgainiui reguliari mankšta padeda išlaikyti sveiką širdies ritmą net ir ramybės metu.
2. Kvėpavimo technikos
Gilus, ritmingas kvėpavimas suaktyvina deguonies cirkuliaciją kraujyje. Galite išbandyti paprastą metodą: giliai įkvėpkite per nosį, sulaikykite kvėpavimą kelioms sekundėms ir lėtai iškvėpkite per burną. Šis būdas ne tik ramina nervų sistemą, bet ir padeda stabilizuoti širdies ritmą, ypač kai jį veikia stresas.
3. Pakankamas skysčių kiekis
Dehidratacija – dažna žemo pulso priežastis. Kai organizme trūksta skysčių, kraujas tampa tirštesnis, o širdžiai sunkiau jį pumpuoti. Todėl svarbu išgerti pakankamai vandens per dieną – bent 1,5–2 litrus. Venkite per daug kofeino turinčių gėrimų, nes jie trumpam gali pagreitinti pulsą, bet vėliau sukelia priešingą efektą.
4. Tinkama mityba
Mityba, turtinga vitaminų ir mineralų, padeda palaikyti širdies veiklą. Rekomenduojama valgyti:
- maisto produktus, turinčius daug geležies – jautieną, kiaušinius, žalialapes daržoves,
- magnio ir kalio šaltinius – avokadus, bananus, riešutus, ankštinius produktus,
- omega-3 riebalų rūgščių šaltinius – žuvį, linų sėmenis, alyvuogių aliejų.
Reikėtų vengti itin mažai kalorijų turinčių dietų, nes jos gali sulėtinti širdies darbą ir medžiagų apykaitą.
5. Masažas ir kūno sušilimas
Lengvas kaklo, krūtinės ar rankų masažas padeda pagerinti kraujotaką. Taip pat naudinga šiltai apsirengti ar gerti šiltus gėrimus, jei pulsas sumažėjo dėl kūno atvėsimo. Temperatūros normalizavimas padeda širdžiai vėl dirbti stabiliai.
6. Poilsis ir miegas
Pervargimas ar miego trūkumas mažina energijos lygį ir širdies aktyvumą. Reguliariai miegant 7–8 valandas per parą širdies ritmas išlieka tolygus. Verta sukurti ramų miego režimą: venkite ekranų prieš miegą, išvėdinkite kambarį ir stenkitės eiti miegoti tuo pačiu metu kasdien.
Kada reikėtų sunerimti
Ne kiekvienas žemas pulsas pavojingas, tačiau kai kurie atvejai reikalauja skubios medicininės pagalbos. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pulsas mažesnis nei 45 tvinksniai per minutę ir kartu pasireiškia šie simptomai:
- stiprus galvos svaigimas ar alpimas,
- dusulys ar skausmas krūtinėje,
- šaltas prakaitas,
- nuolatinis nuovargis ar sumišimas.
Tokie simptomai gali rodyti širdies laidumo sutrikimus ar kitus rimtus sutrikimus, kuriuos būtina įvertinti gydytojui. Kartais bradikardijai gydyti prireikia širdies stimuliatoriaus.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar žemas pulsas visada pavojingas?
Ne. Sportininkams ar fiziškai aktyviems žmonėms pulsas gali būti mažesnis be jokių pavojų. Pavojus kyla, kai lėtą ritmą lydi simptomai – silpnumas, alpimas ar dusulys.
Kokie produktai gali padidinti pulsą?
Natūraliai pulsą gali pagreitinti maistas, turintis daugiau baltymų, šiek tiek kofeino (pvz., žalioji arbata) ar prieskonių – imbieras, cinamonas, kajeno pipirai.
Ar galima sportuoti esant žemam pulsui?
Jei tai fiziologinė bradikardija ir nėra jokių simptomų, sportuoti galima. Jei jaučiate nuovargį ar svaigulį, reikėtų sumažinti krūvį ir pasitarti su gydytoju.
Ar vaistai gali sumažinti pulsą?
Taip. Kai kurie kraujospūdį mažinantys, širdies ar antidepresantai gali sulėtinti ritmą. Visada informuokite gydytoją apie vartojamus vaistus.
Kaip namuose pamatuoti pulsą?
Pulsą galima išmatuoti ant riešo ar kaklo – padėkite du pirštus ant arterijos ir skaičiuokite tvinksnius 60 sekundžių. Sveiko žmogaus pulsas turėtų būti nuo 60 iki 100 dūžių per minutę.
Paprasti kasdieniai įpročiai stipresnei širdžiai
Norint palaikyti normalų širdies ritmą, svarbiausia – sveikas gyvenimo būdas. Rinkitės subalansuotą mitybą, venkite streso, reguliariai judėkite ir pakankamai ilsėkitės. Net mažos kasdienės pastangos – rytinė mankšta, stiklinė vandens po pabudimo ar keli gilaus kvėpavimo pratimai – padeda palaikyti širdies veiklą ir gerą savijautą. Kiekvienas žingsnis link sveikos širdies didina jūsų energiją ir gyvenimo kokybę.
