Onkologinės ligos diagnozė dažnai tampa ne tik didžiuliu emociniu sukrėtimu, bet ir rimtu finansiniu iššūkiu visai šeimai. Nors Lietuvoje gydymas yra finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), pacientai susiduria su daugybe papildomų išlaidų: kelionėmis į gydymo įstaigas, priemokomis už vaistus, specialiu maitinimu, slaugos priemonėmis ar reabilitacija. Daugelis žmonių žino apie „Sodros“ mokamas ligos ar netekto darbingumo (invalidumo) išmokas, tačiau dažnai pamirštama arba tiesiog nežinoma apie savivaldybių teikiamą finansinę pagalbą. Kiekviena Lietuvos savivaldybė turi patvirtinusi tvarką, pagal kurią skiriamos vienkartinės ar periodinės išmokos asmenims, patekusiems į sunkią materialinę padėtį dėl ligos. Ši parama nėra automatinė – dėl jos reikia kreiptis savarankiškai, tačiau ji gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų ir tapti svariu ramsčiu sveikimo kelyje.
Teisinis pagrindas: kas yra tikslinė pašalpa?
Savivaldybių teikiama parama onkologiniams ligoniams dažniausiai klasifikuojama kaip vienkartinė tikslinė pašalpa arba pašalpa ligos atveju. Šios išmokos skiriamos vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu bei konkrečios savivaldybės tarybos patvirtintu socialinės paramos teikimo aprašu. Tai reiškia, kad nors bendrieji principai visoje Lietuvoje yra panašūs, konkrečios sąlygos, pajamų ribos ir išmokų dydžiai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar bet kuriame rajone gali skirtis.
Svarbu suprasti, kad ši parama yra skirta ne vien už patį ligos faktą (diagnozę), bet atsižvelgiant į dėl ligos atsiradusią sunkią materialinę padėtį. Savivaldybės administracija arba specialiai sudaryta komisija vertina, kaip onkologinė liga paveikė asmens ar šeimos finansinį stabilumą ir kokios papildomos išlaidos atsirado.
Kokio dydžio išmoką galima gauti?
Išmokos dydis nėra fiksuotas visiems vienodai ir priklauso nuo kelių esminių faktorių: savivaldybės biudžeto galimybių, ligos sunkumo, gydymo eigos bei pareiškėjo finansinės situacijos. Dažniausiai paramos dydis yra susiejamas su Valstybės remiamų pajamų (VRP) arba Bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiais.
Priklausomai nuo situacijos, išmokos gali būti skirstomos į kelias kategorijas:
- Standartinė vienkartinė pašalpa: Tai dažniausiai pasitaikanti paramos forma, kai asmeniui, kuriam diagnozuota onkologinė liga, skiriama konkreti suma. Ji gali svyruoti nuo 1 iki 5 VRP dydžių (apytiksliai nuo 170 iki 800 eurų ir daugiau, priklausomai nuo tuo metu galiojančio VRP dydžio).
- Išimtinė parama: Esant itin sunkiai ligos eigai, brangiam gydymui ar sudėtingai šeimos situacijai (pavyzdžiui, jei sergantis asmuo vienas augina vaikus), savivaldybės tarybos sprendimu gali būti skiriama ir žymiai didesnė parama. Kai kuriose savivaldybėse tokios išmokos gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.
- Kompensacijos už konkrečias išlaidas: Kai kurios savivaldybės taiko praktiką, kai kompensuojamos tik faktinės išlaidos pagal pateiktus čekius (už transportą vykstantiems į chemoterapiją, už įsigytus vaistus, kurie nėra kompensuojami, ar už techninės pagalbos priemones).
Pajamų ir turto vertinimas: ar parama priklauso visiems?
Vienas dažniausių klausimų – ar mano pajamos nėra per didelės, kad gaučiau paramą? Čia svarbu atskirti dvi situacijas:
1. Parama vertinant pajamas
Daugeliu atvejų savivaldybės tikrina asmens (šeimos) gaunamas pajamas. Dažniausiai nustatoma riba, pavyzdžiui, jei vienam šeimos nariui tenkančios pajamos neviršija tam tikro VRP dydžio (pvz., 4 ar 5 VRP), asmuo turi teisę į išmoką. Skaičiuojant pajamas, įtraukiamas darbo užmokestis, pensijos, kitos išmokos. Tačiau onkologinių ligų atveju savivaldybės dažnai taiko išimtis ir pajamas vertina lanksčiau, atimdamos patirtas būtinojo gydymo išlaidas iš bendrų pajamų.
2. Parama nevertinant pajamų
Kai kuriose savivaldybėse egzistuoja tvarka, kad esant aktyviam onkologiniam gydymui (chemoterapijai, radioterapijai, operaciniam gydymui), vienkartinė pašalpa gali būti skiriama nevertinant nei šeimos pajamų, nei turimo turto. Tai daroma suprantant, kad onkologinė liga bet kuriuo atveju sukelia finansinį šoką, nepriklausomai nuo pradinio uždarbio. Tačiau dėl šios galimybės būtina tikslintis konkrečios gyvenamosios vietos Socialinės paramos skyriuje.
Kur kreiptis ir koks yra procesas?
Norint gauti savivaldybės išmoką, reikia atlikti konkrečius administracinius veiksmus. Procesas paprastai nėra sudėtingas, tačiau reikalauja atidumo renkant dokumentus. Kreiptis reikėtų į:
- Savo gyvenamosios vietos seniūniją (socialinio darbo organizatorių);
- Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių;
- Arba pateikti prašymą elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS), jei savivaldybė yra įgalinusi tokią funkciją būtent tikslinėms pašalpoms (nors dažniau rekomenduojama kreiptis fiziškai arba el. paštu dėl dokumentų specifikos).
Pats sprendimo priėmimo procesas paprastai užtrunka iki mėnesio. Jūsų prašymą nagrinėja Socialinės paramos skyrimo komisija. Kartais socialiniai darbuotojai gali paprašyti atlikti buities tyrimo aktą – tai reiškia, kad darbuotojas apsilankys jūsų namuose įvertinti gyvenimo sąlygų. Nors tai gali skambėti nemaloniai, onkologiniams ligoniams tai dažnai yra formalumas, padedantis komisijai pagrįsti sprendimą skirti didesnę paramą.
Reikalingų dokumentų sąrašas
Ruošiantis vizitui į seniūniją ar pildant prašymą, būtina turėti šiuos dokumentus:
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė).
- Prašymas (forma dažniausiai užpildoma vietoje arba atsiunčiama iš savivaldybės tinklalapio).
- Medicininė pažyma (Forma 027/a) arba išrašas iš e.sveikatos. Tai vienas svarbiausių dokumentų. Jame turi būti aiškiai nurodyta diagnozė (TLK kodas), taikomas gydymas (pvz., kad šiuo metu taikoma chemoterapija, planuojama operacija) ir rekomendacijos. Kuo detalesnis aprašymas apie būtiną gydymą ar slaugą, tuo komisijai lengviau priimti sprendimą.
- Pajamas patvirtinantys dokumentai (už paskutinius 3 mėnesius), jei duomenų nėra valstybiniuose registruose.
- Išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Tai kritiškai svarbi dalis. Rinkite visus čekius, sąskaitas už vaistus, kurą (vykstant į ligoninę), privačias konsultacijas, tyrimus, maisto papildus. Pateikus konkrečius įrodymus apie patirtas išlaidas, tikimybė gauti paramą ir jos dydis žymiai išauga.
- Banko sąskaitos numeris.
Transporto išlaidų kompensavimas
Onkologiniams ligoniams, gyvenantiems regionuose ir turintiems vykti į didžiuosius miestus (Vilnių, Kauną) spinduliniam ar chemoterapiniam gydymui, kelionės išlaidos sudaro didelę biudžeto dalį. Daugelis savivaldybių turi atskirą biudžeto eilutę transporto paslaugų kompensavimui.
Galimi du modeliai: piniginė kompensacija už kurą ar bilietus (pateikus čekius) arba „Socialinio taksi“ / pavėžėjimo paslaugos suteikimas. Jei ligonis dėl sveikatos būklės negali naudotis viešuoju transportu, jis gali kreiptis dėl specialaus transporto skyrimo. Tai ypač aktualu tiems, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu gauti savivaldybės paramą, jei jau gaunu neįgalumo išmoką iš „Sodros“?
Taip, galite. „Sodros“ mokama netekto darbingumo (neįgalumo) pensija ar šalpos pensija yra nuolatinė valstybės išmoka. Tuo tarpu savivaldybės parama yra papildoma, dažniausiai vienkartinė pagalba, skirta sunkioms situacijoms spręsti. Viena netrukdo kitai, tačiau „Sodros“ išmoka bus įskaičiuojama į jūsų gaunamas pajamas, jei savivaldybė taiko pajamų vertinimo kriterijų.
Kiek kartų per metus galima kreiptis dėl paramos?
Dažniausiai vienkartinė pašalpa dėl tos pačios priežasties (ligos) skiriama vieną kartą per kalendorinius metus. Tačiau, jei situacija radikaliai pasikeičia (pvz., liga atsinaujina, prireikia naujo brangaus gydymo kurso), galima kreiptis pakartotinai. Kiekvienas prašymas vertinamas individualiai komisijos posėdyje.
Ar parama skiriama atgaline data?
Paprastai parama skiriama einamosioms išlaidoms padengti arba kompensuoti neseniai patirtas išlaidas. Jei pateikiate čekius už vaistus ar gydymą, jie neturėtų būti senesni nei 3–6 mėnesiai (priklausomai nuo savivaldybės tvarkos). Todėl rekomenduojama nedelsti ir kreiptis iškart, kai tik prasideda aktyvus gydymas ir atsiranda papildomų išlaidų.
Ką daryti, jei savivaldybė atsisakė skirti paramą?
Jei gavote neigiamą atsakymą, turite teisę jį skųsti. Pirmiausia reikėtų kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su prašymu peržiūrėti sprendimą, argumentuojant, kodėl jūsų situacija yra išskirtinė. Taip pat verta pasitikslinti, ar nebuvo padaryta klaidų vertinant jūsų pajamas. Kartais parama neskiriama dėl formalių trūkumų, kuriuos ištaisius (pvz., pateikus trūkstamus čekius), sprendimas gali būti pakeistas.
Pagalba per nevyriausybines organizacijas ir fondus
Be tiesioginės valstybės ir savivaldybių paramos, onkologiniai ligoniai neturėtų pamiršti ir trečiojo sektoriaus teikiamų galimybių. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) yra viena ryškiausių organizacijų, kurios nario kortelė suteikia ne finansinę išmoką, bet reikšmingas nuolaidas, kurios padeda sutaupyti. Su POLA kortele galima gauti dideles nuolaidas vaistams, maisto papildams, tyrimams privačiose klinikose, o taip pat nemokamas teisininkų ir psichologų konsultacijas.
Taip pat Lietuvoje veikia įvairūs labdaros ir paramos fondai (pvz., „Mamų unija“ vaikų atveju, „Kneipp“ ir kiti), kurie gali padėti specifiniais atvejais, kai reikalingas gydymas užsienyje arba vaistai, nekompensuojami Lietuvoje. Kreipiantis į fondus, taip pat reikės pateikti medicininius išrašus ir pagrindimą, kodėl valstybinė pagalba nėra pakankama, tačiau tai yra dar vienas realus kelias gauti finansinę pagalbą sunkiausiu gyvenimo laikotarpiu. Svarbiausia – nelikti vienam su savo bėda ir išnaudoti visas teisėtas galimybes gauti paramą.
