Papilomos virusas: kaip jo atsikratyti ir ar įmanoma visam laikui

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – viena dažniausių virusinių infekcijų pasaulyje. Skaičiuojama, kad bent kartą gyvenime juo užsikrečia daugiau nei 80 % žmonių. Nors dažnai infekcija praeina savaime, kai kuriais atvejais ji išlieka organizme ir sukelia sveikatos problemų – odos ar gleivinių išaugas, dar vadinamas papilomomis, ir net tam tikrų rūšių vėžį. Todėl klausimas, kaip atsikratyti ŽPV ir ar įmanoma tai padaryti visam laikui, išlieka itin aktualus tiek vyrams, tiek moterims.

Kas yra žmogaus papilomos virusas?

ŽPV – tai virusų grupė, turinti daugiau nei 200 skirtingų tipų. Kai kurie iš jų sukelia tik nekenksmingas odos karpas, o kiti gali lemti lytinių organų pakitimus ar net onkologines ligas, tokias kaip gimdos kaklelio, išangės ar burnos vėžys. Virusas perduodamas tiesioginio kontakto metu – dažniausiai per lytinius santykius, tačiau galima užsikrėsti ir per odos mikroįtrūkimus ar dalijantis asmeninės higienos priemonėmis.

Didelė dalis infekcijų yra besimptomės, todėl žmogus gali būti viruso nešiotojas ir to nežinoti. Kai kuriais atvejais ŽPV aktyvuojasi, kai nusilpsta imunitetas – tada atsiranda išaugų ant odos ar gleivinių.

Kaip atpažinti ŽPV infekciją?

ŽPV simptomai priklauso nuo viruso tipo ir organizmo reakcijos. Dažniausiai pasireiškia odos ar gleivinių išaugomis – papilomomis ar karpomis. Jos gali būti:

  • Odos papilomos – minkštos, kūno spalvos ar rusvos ataugos, dažniausiai ant kaklo, pažastų, krūtinės ar akių vokų;
  • Lytinių organų karpos – atsiranda ant varpos, vulvos, makšties, išangės ar jų srityje, dažnai grupėmis;
  • Balso stygų ar burnos papilomos – retesnės, tačiau gali paveikti kalbą ir kvėpavimą.

Moterims ŽPV dažnai nustatomas per profilaktinius gimdos kaklelio tepinėlius (PAP testus). Ankstyvas aptikimas leidžia išvengti komplikacijų, nes ilgalaikė infekcija kai kuriais atvejais gali sukelti ikivėžinius ar vėžinius pakitimus.

Kaip diagnozuojamas papilomos virusas?

Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais požymiais ir laboratoriniais tyrimais. Gydytojas gali atlikti:

  • PAP testą – įvertinami gimdos kaklelio ląstelių pakitimai, būdingi ŽPV;
  • ŽPV DNR testą – nustato konkrečius viruso tipus (aukštos ar žemos rizikos);
  • Dermatoskopiją – odos išaugų įvertinimą specialiu prietaisu;
  • Biopsiją – jei įtariami piktybiniai pakitimai.

Ankstyvas tyrimas leidžia laiku pradėti gydymą ir išvengti rimtesnių komplikacijų. Moterims rekomenduojama atlikti PAP testą kas trejus metus, o esant rizikos veiksniams – dažniau.

Ar galima visam laikui atsikratyti ŽPV?

Šiuo metu nėra vaisto, kuris galutinai pašalintų ŽPV iš organizmo. Tačiau gera žinia ta, kad daugeliu atvejų žmogaus imuninė sistema pati sunaikina virusą per 6–24 mėnesius. Tai priklauso nuo viruso tipo, imuniteto stiprumo, gyvenimo būdo ir bendros sveikatos.

Vis dėlto, jei virusas išlieka organizme ilgiau nei dvejus metus, jis laikomas lėtiniu. Tokiu atveju gydymas orientuotas į simptomų – papilomų, karpų ar gleivinių pakitimų – šalinimą bei imuniteto stiprinimą, kad virusas nebesuaktyvėtų.

Efektyviausi gydymo būdai

ŽPV gydymas priklauso nuo to, kokius simptomus sukelia infekcija. Dažniausiai taikomi šie metodai:

1. Fiziniai papilomų šalinimo būdai

Gydytojas gali pašalinti išaugas keliais būdais – krioterapija (šaldymas skystu azotu), lazerio terapija ar elektrokauterizacija (degimas srove). Šie metodai efektyviai pašalina matomas išaugas, tačiau nesunaikina viruso pačiame organizme, todėl liga gali pasikartoti.

2. Vaistinis gydymas

Vietiškai taikomi preparatai, turintys imunitetą stimuliuojančių ar virusą slopinančių medžiagų – pvz., imikvimodo, podofilotoksino, salicilo rūgšties. Jie naudojami mažoms karpoms ar papilomoms gydyti. Kartais gydytojas gali skirti sisteminių vaistų, kurie stiprina imuninį atsaką.

3. Imuniteto stiprinimas

Stipri imuninė sistema – pagrindinis ginklas prieš ŽPV. Svarbu laikytis subalansuotos mitybos, pakankamai miegoti, vengti streso ir nerūkymo. Vitaminai A, C, E, cinkas ir selenas padeda palaikyti efektyvų imuninį atsaką ir gali sumažinti viruso aktyvumą.

Prevencija ir vakcinacija

Vienas iš efektyviausių būdų apsisaugoti nuo pavojingiausių ŽPV tipų – vakcinacija. Šiuolaikinės vakcinos (pvz., „Gardasil 9“) apsaugo nuo kelių aukštos rizikos viruso tipų, kurie dažniausiai sukelia gimdos kaklelio ir kitas onkologines ligas. Vakcinuotis rekomenduojama tiek mergaitėms, tiek berniukams dar prieš pradedant lytinį gyvenimą, tačiau vakcina veiksminga ir suaugusiems.

Kiti prevencijos būdai – saugūs lytiniai santykiai, partnerių skaičiaus ribojimas, asmeninės higienos priemonių nesidalijimas. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai leidžia laiku aptikti infekciją ir užkirsti kelią komplikacijoms.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar ŽPV galima visiškai išgydyti?
Kol kas nėra vaisto, kuris galutinai pašalintų virusą iš organizmo, tačiau daugeliu atvejų imuninė sistema jį nuslopina ir infekcija nebesuaktyvėja.

Ar galima užsikrėsti ŽPV per bučinį ar prisilietimą?
Rizika nedidelė, tačiau kai kurie viruso tipai gali plisti per odos ar gleivinių kontaktą, ypač jei yra mikroįtrūkimų ar burnos papilomų.

Ar ŽPV pavojingas vyrams?
Taip. Nors moterys dažniau tiriamos dėl gimdos kaklelio vėžio, ŽPV gali sukelti varpos, išangės ar burnos gleivinės pakitimus ir vyrams.

Ar išaugas galima šalinti namuose?
To daryti nerekomenduojama. Savarankiškai bandant pašalinti papilomas galima sukelti infekciją ar randus. Geriausia kreiptis į gydytoją dermatologą ar venerologą.

Gyvenimas su papilomos virusu: ką verta žinoti

Gyvenimas su ŽPV nereiškia, kad infekcija visada bus aktyvi ar pavojinga. Dauguma žmonių, laikydamiesi sveikos gyvensenos principų, ilgainiui išvengia simptomų pasikartojimo. Reguliarūs sveikatos patikrinimai, atsakingas požiūris į savo kūną ir imuniteto stiprinimas padeda išlaikyti infekciją kontroliuojamą ir gyventi pilnavertį, sveiką gyvenimą.