Krūtinės skausmas: kada tai infarktas, o kada ne?

Krūtinės skausmas yra vienas iš labiausiai bauginančių simptomų, kurį gali patirti žmogus. Pajutus staigų diegimą, spaudimą ar deginimą krūtinės srityje, pirmoji mintis dažniausiai būna susijusi su pačiu blogiausiu scenarijumi – širdies smūgiu. Tai visiškai natūrali reakcija, nes širdies ligos išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje. Tačiau medicininė statistika rodo ką kita: didžioji dalis pacientų, besikreipiančių į skubios pagalbos skyrius dėl skausmo krūtinėje, neserga miokardo infarktu. Gydytojai pabrėžia, kad krūtinės ląsta yra sudėtinga anatominė sritis, kurioje susitelkę ne tik širdis, bet ir plaučiai, stemplė, raumenys, šonkauliai bei daugybė nervų. Bet kuris iš šių organų ar audinių gali sukelti diskomfortą, kuris neretai imituoja širdies problemas, todėl gebėjimas atpažinti skirtingus simptomus gali ne tik nuraminti, bet ir padėti laiku kreiptis reikiamos pagalbos.

Kaip atskirti širdies skausmą nuo kitų negalavimų?

Nors galutinę diagnozę visada turi nustatyti gydytojas, egzistuoja tam tikri požymiai, padedantys preliminariai įvertinti situaciją. Kardiologai dažnai naudoja specifinius kriterijus skausmo pobūdžiui apibūdinti. Svarbiausia suprasti, kad „skausmas” yra subjektyvus pojūtis, ir tai, ką vienas žmogus vadina skausmu, kitas gali įvardyti kaip spaudimą ar tiesiog nemalonų pojūtį.

Tikrąjį širdies skausmą, susijusį su kraujotakos sutrikimais (krūtinės angina arba infarktu), pacientai dažniausiai apibūdina ne kaip aštrų dūrį, o kaip:

  • Spaudimą ar gniaužimą: Dažnai sakoma, kad jausmas toks, lyg ant krūtinės būtų uždėtas sunkus akmuo arba ją veržtų lankas.
  • Diskomfortą už krūtinkaulio: Skausmas dažniausiai lokalizuojasi ne kairėje pusėje (kaip dažnai manoma), o centre, už krūtinkaulio.
  • Plitimą: Skausmas gali plisti į kairę ranką, kaklą, apatinį žandikaulį, nugarą (tarp menčių) ar net į pilvo viršų.
  • Ryšį su fiziniu krūviu: Stabiliai krūtinės anginai būdinga tai, kad skausmas atsiranda fizinio krūvio metu (lipant laiptais, greitai einant) ir praeina pailsėjus.

Dažniausios ne kardiologinės skausmo priežastys

Jei skausmas yra aštrus, „taškinis” (galite pirštu parodyti tikslią skaudamą vietą) arba stiprėja įkvėpus, tikimybė, kad tai širdies problema, mažėja. Egzistuoja kelios pagrindinės būklės, kurios dažniausiai painiojamos su širdies priepuoliu.

Gastroezofaginis refliuksas (GERL)

Viena dažniausių krūtinės skausmo priežasčių, nesusijusių su širdimi, yra skrandžio rūgščių kilimas į stemplę. Kadangi stemplė ir širdis yra labai arti viena kitos ir dalijasi tuo pačiu nervų tinklu, smegenys kartais sunkiai atskiria signalo šaltinį.

Refliukso sukeliamas skausmas dažniausiai pasižymi šiais bruožais:

  • Jaučiamas deginimas už krūtinkaulio (rėmuo).
  • Skausmas sustiprėja pavalgius, ypač riebų ar aštrų maistą.
  • Simptomai paūmėja atsigulus ar pasilenkus.
  • Gali būti jaučiamas rūgštus skonis burnoje.

Tarpšonkaulinė neuralgija ir raumenų skausmai

Krūtinės ląstos siena sudaryta iš šonkaulių, kremzlių ir raumenų. Uždegimas, patempimas ar nervo užspaudimas gali sukelti itin stiprų, veriantį skausmą, kuris gąsdina pacientus. Dažna būklė yra kostochondritas – šonkaulių kremzlių uždegimas.

Pagrindinis skirtumas nuo širdies skausmo yra tas, kad šio tipo skausmas yra mechaninis. Tai reiškia, kad jis keičiasi atliekant judesius, keliant rankas, giliai įkvepiant arba paspaudus skaudamą vietą. Jei paspaudus krūtinę skausmas sustiprėja, tai beveik visada rodo raumenų, kaulų ar nervų patologiją, o ne širdies problemą.

Panikos atakos ir nerimas

Šiuolaikiniame streso kupiname pasaulyje panikos atakos tampa vis dažnesniu reiškiniu. Stipraus nerimo metu išsiskiria didelis kiekis adrenalino, kuris sukelia širdies plakimą, kraujospūdžio pakilimą ir raumenų įtampą. Žmogus pradeda hiperventiliuoti (kvėpuoti per dažnai), o tai sukelia krūtinės spazmus.

Panikos atakos simptomai, imituojantys infarktą:

  • Staigus širdies daužymasis.
  • Oro trūkumas, dusulys.
  • Galūnių tirpimas ar dilgčiojimas.
  • Mirties baimė ir kontrolės praradimo jausmas.

Nors panikos ataka nėra mirtina, jos metu patiriamas diskomfortas yra labai realus ir stiprus.

Kada būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą?

Nepaisant to, kad daugelis skausmų yra nepavojingi gyvybei, svarbu neprarasti budrumo. Miokardo infarktas yra būklė, kai kiekviena minutė lemia širdies raumens išlikimą. Gydytojai išskiria „raudonąsias vėliavėles”, kurias pastebėjus negalima laukti nė akimirkos.

Nedelsdami skambinkite pagalbos telefonu 112, jei:

  1. Skausmas yra spaudžiantis, gniuždantis ir trunka ilgiau nei 5–10 minučių.
  2. Skausmą lydi šaltas, lipnus prakaitas.
  3. Jaučiate stiprų silpnumą, galvos svaigimą ar artėjantį nualpimą.
  4. Kartu su skausmu atsirado pykinimas ar vėmimas (nesusijęs su maistu).
  5. Skausmas plinta į kairį petį, ranką, kaklą ar žandikaulį.
  6. Jaučiate dusulį, nors neatliekate jokio fizinio veiksmo.

Svarbu paminėti, kad moterims, diabetu sergantiems žmonėms ir vyresnio amžiaus pacientams infarkto simptomai gali būti netipiniai. Jie gali nejausti stipraus skausmo krūtinėje, o skųstis tik dideliu nuovargiu, dusuliu ar pilvo skausmu.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Žemiau pateikiami atsakymai į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie krūtinės skausmus ir širdies sveikatą.

Ar duriantis skausmas įkvėpimo metu gali būti infarktas?
Paprastai ne. Skausmas, kuris stiprėja giliai įkvepiant, kosint ar čiaudint, dažniausiai yra susijęs su pleura (plaučių plėvele) arba krūtinės ląstos raumenų bei kaulų sistema. Infarkto skausmas paprastai yra nuolatinis spaudimas, nepriklausantis nuo kvėpavimo ciklo.

Kiek laiko trunka širdies priepuolio skausmas?
Miokardo infarkto atveju skausmas paprastai trunka ilgiau nei keletą minučių ir nepraeina pakeitus kūno padėtį ar išgėrus vandens. Jei skausmas yra tik sekundinis „diegtelėjimas”, tai greičiausiai nervinės kilmės skausmas.

Ar nitroglicerinas padeda atskirti skausmo kilmę?
Iš dalies taip. Jei po nitroglicerino tabletės pavartojimo skausmas praeina per 1–5 minutes, tai labai būdinga krūtinės anginai (širdies kraujagyslių spazmui). Jei vaistai nepadeda, tai gali būti arba labai sunkus infarktas, arba visai ne širdies kilmės skausmas (pvz., refliuksas).

Kodėl skauda krūtinę esant dideliam stresui?
Streso metu išsiskiria streso hormonai, kurie padidina širdies ritmą ir kraujospūdį, reikalaudami iš širdies daugiau deguonies. Jei širdies kraujagyslės yra šiek tiek susiaurėjusios, šis padidėjęs poreikis gali sukelti laikiną išemiją (deguonies badą) ir skausmą. Be to, stresas sukelia raumenų įtampą krūtinės srityje.

Diagnostiniai tyrimai ir prevencija

Net jei skausmas praėjo ir manote, kad tai nebuvo infarktas, pasikartojantys simptomai reikalauja išsamaus ištyrimo. Ignoruoti signalų negalima, nes negydoma krūtinės angina vėliau gali transformuotis į ūminį infarktą. Vizito pas gydytoją kardiologą metu paprastai atliekama keletas standartinių tyrimų, kurie padeda įvertinti širdies būklę.

Pirminis tyrimas yra elektrokardiograma (EKG). Tai greitas ir neskausmingas būdas pamatyti širdies elektrinį aktyvumą, nustatyti ritmo sutrikimus ar buvusio infarkto požymius. Tačiau ramybės būsenos EKG ne visada parodo problemas, kurios išryškėja tik fizinio krūvio metu. Todėl dažnai skiriamas krūvio mėginys (veloergometrija), kai pacientas mina dviratį, o gydytojas stebi širdies veiklą didėjant apkrovai.

Papildomai gali būti atliekama širdies echoskopija – ultragarsinis tyrimas, leidžiantis pamatyti širdies vožtuvų darbą, raumens susitraukimo jėgą ir ertmių dydžius. Esant neaiškiai diagnozei, kraujo tyrimai (tokie kaip troponino testas) padeda nustatyti, ar nėra širdies raumens pažeidimo mikroskopiniame lygmenyje.

Ilgalaikė sveikata priklauso ne tik nuo diagnostikos, bet ir nuo gyvenimo būdo korekcijų. Aukštas cholesterolis, padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija), rūkymas, cukrinis diabetas ir mažas fizinis aktyvumas yra pagrindiniai rizikos veiksniai, žalojantys širdies kraujagysles. Reguliari profilaktika ir rizikos veiksnių valdymas yra geriausias būdas užtikrinti, kad krūtinės skausmas netaptų grėsmingos ligos pranašu. Atminkite, kad geriau vieną kartą be reikalo pasitikrinti, nei praleisti pro akis rimtą susirgimą.