Daugelis žmonių, išgirdę diagnozę „kraujo vėžys“, pirmiausia pagalvoja apie bendrą silpnumą ar kraujo tyrimų rezultatus, tačiau oda dažnai yra vienas pirmųjų organų, siunčiančių pavojaus signalus. Nors onkologinės kraujo ligos – leukemija, limfoma ir mieloma – yra sudėtingos ir kyla iš kaulų čiulpų ar limfinės sistemos, jų simptomai neretai pasireiškia vizualiai. Pastebėjus neįprastus bėrimus, mėlynes ten, kur nesusitrenkėte, ar keistus odos darinius, svarbu nepanikuoti, bet ir neignoruoti šių ženklų. Ankstyvas ligos atpažinimas yra kritinis veiksnys, lemiantis gydymo sėkmę, todėl gebėjimas atskirti paprastą alergiją nuo rimtesnių įspėjamųjų ženklų gali išgelbėti gyvybę.
Kaip atpažinti specifinį kraujo vėžio bėrimą?
Vienas dažniausių ir vizualiai pastebimiausių kraujo vėžio simptomų yra specifiniai odos pokyčiai, kurie dažnai klaidingai palaikomi alergija ar dermatitu. Tačiau kraujo vėžio sukeltas bėrimas turi keletą unikalių savybių, kurios atsiranda dėl sumažėjusio trombocitų (kraujo plokštelių) kiekio organizme. Kai kaulų čiulpai nebegamina pakankamai trombocitų, kraujas praranda gebėjimą tinkamai krešėti, todėl kraujas išsilieja į odą iš smulkiųjų kapiliarų.
Pagrindiniai odos pokyčių tipai, susiję su leukemija ir kitomis kraujo ligomis, yra šie:
- Petechijos: Tai mažyčiai, taškiniai bėrimai, kurie atrodo kaip raudoni, violetiniai ar rudi taškeliai. Jų dydis paprastai neviršija smeigtuko galvutės. Iš tolo jie gali priminti tiesiog bėrimą, tačiau atidžiau įsižiūrėjus matyti, kad tai – poodinės kraujosruvos. Dažniausiai jos atsiranda ant galūnių – kojų, čiurnų, rankų, bet gali išplisti ir per visą kūną.
- Purpura: Tai didesnės dėmės nei petechijos, kurios atsiranda dėl kraujavimo po oda. Jos būna ryškesnės, tamsiai violetinės spalvos ir gali būti šiek tiek iškilios.
- Echimozės (mėlynės): Nors visiems pasitaiko mėlynių susitrenkus, sergant kraujo vėžiu mėlynės atsiranda be jokios aiškios priežasties. Jos būna didelės, tamsios ir gyja neįprastai ilgai.
Svarbu žinoti, kaip atskirti petechijas nuo paprasto bėrimo. Tam naudojamas vadinamasis stiklinės testas. Prispauskite skaidrią stiklinę prie bėrimo vietos. Jei tai paprastas bėrimas ar alergija, paspaudus oda pabąla ir paraudimas laikinai išnyksta. Jei tai petechijos (kraujas po oda), paspaudus dėmelės neišnyksta ir lieka aiškiai matomos. Tai – rimtas signalas kreiptis į gydytoją.
Niežulys ir kiti odos pojūčiai
Nors bėrimas yra matomas ženklas, kartais oda siunčia signalus per pojūčius. Vienas iš dažnai ignoruojamų simptomų, ypač sergant limfoma (tiek Hodžkino, tiek ne Hodžkino), yra intensyvus niežulys (pruritus). Šis niežulys skiriasi nuo to, kurį sukelia sausa oda ar vabzdžių įkandimai.
Žmonės šį pojūtį apibūdina kaip giluminį, erzinantį ir nepraeinantį net ir naudojant drėkinamuosius kremus ar antihistamininius vaistus. Niežulys gali būti jaučiamas visame kūne arba lokalizuotis tam tikrose srityse, pavyzdžiui, kojose ar rankose. Kartais niežulys būna toks stiprus, kad žmogus nusikaso odą iki žaizdų, o tai atveria vartus antrinėms infekcijoms, kurios, esant nusilpusiam imunitetui, yra itin pavojingos.
Be to, sergant tam tikromis leukemijos formomis, odoje gali susiformuoti kieti, neskausmingi mazgeliai ar iškilimai, vadinami leukemija cutis. Tai atsitinka, kai vėžinės ląstelės kaupiasi tiesiogiai odos audiniuose. Šie dariniai gali būti įvairių spalvų – nuo odos spalvos iki raudonos ar melsvos.
Limfmazgių pokyčiai – tylusis pavojaus varpas
Limfinė sistema yra glaudžiai susijusi su kraujodara ir imunitetu, todėl limfmazgių pokyčiai yra vienas dažniausių limfomos ir leukemijos simptomų. Sveiko žmogaus limfmazgiai padidėja infekcijos metu (pavyzdžiui, sergant angina) ir yra skausmingi. Tačiau onkologinės ligos atveju situacija kitokia.
Reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
- Beskausmis padidėjimas: Jei užčiuopiate guzelį kakle, pažastyje ar kirkšnyje, kuris yra kietas, paslankus, bet visiškai neskausmingas, tai gali būti įspėjamasis ženklas.
- Progresavimas: Vėžio sukeltas limfmazgių didėjimas dažniausiai nepraeina savaime per kelias savaites, kaip tai nutinka po peršalimo. Priešingai, jie gali lėtai, bet užtikrintai didėti.
- Lokacija: Nors dažniausiai pastebimi kaklo limfmazgiai, padidėjimas gali vykti ir giliau, pavyzdžiui, tarpuplautyje (krūtinės ląstoje), kas gali sukelti kosulį ar dusulį spaudžiant kvėpavimo takus.
Bendriniai simptomai, kurių negalima nurašyti nuovargiui
Kraujo vėžys yra sisteminė liga, todėl be odos ir limfmazgių pokyčių, jis veikia visą organizmą. Dažnai pacientai ilgą laiką ignoruoja šiuos simptomus, manydami, kad tai tiesiog streso ar sunkaus darbo pasekmė. Visgi, kelių simptomų derinys turėtų priversti suklusti.
Nuolatinis nuovargis ir blyškumas
Tai nėra paprastas mieguistumas po sunkios savaitės. Tai išsekimas, kuris nepraeina net ir gerai išsimiegojus. Taip nutinka dėl anemijos (mažakraujystės), kai vėžinės ląstelės užgožia sveikus raudonuosius kraujo kūnelius, atsakingus už deguonies pernešimą. Dėl to oda tampa neįprastai blyški, o fizinis krūvis sukelia dusulį.
Naktinis prakaitavimas ir karščiavimas
Vienas specifiškiausių limfomos simptomų yra gausus naktinis prakaitavimas. Tai nėra tiesiog sušilimas po antklode – žmogus pabunda visiškai šlapias, jam tenka keisti patalynę ir naktinius drabužius. Taip pat gali pasireikšti neaiškios kilmės karščiavimas, kuris tai atsiranda, tai išnyksta, nesant jokių kitų peršalimo požymių.
Svorio kritimas ir kaulų skausmai
Staigus, neplanuotas svorio netekimas (daugiau nei 10% kūno masės per pusmetį) visada yra rimtas onkologinis signalas. Tuo tarpu kaulų ar sąnarių skausmai dažniau siejami su leukemija arba mieloma. Skausmas atsiranda, nes kaulų čiulpai yra perpildyti vėžinių ląstelių. Mielomos atveju kaulai tampa trapūs ir gali lūžti net nuo menko judesio.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie kraujo vėžio simptomus ir odos pokyčius.
Ar bet koks raudonas bėrimas reiškia kraujo vėžį?
Ne. Dauguma bėrimų yra sukelti alergijų, virusinių infekcijų, egzemos ar vabzdžių įkandimų. Kraujo vėžio bėrimas (petechijos) išsiskiria tuo, kad yra poodinis kraujavimas ir paspaudus neišnyksta. Tačiau tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas po kraujo tyrimų.
Ar kraujo vėžys visada pasireiškia bėrimu?
Ne, bėrimas pasireiškia ne visiems pacientams. Kai kurie žmonės gali jausti tik nuovargį, kitiems gali padidėti limfmazgiai, o tretiems liga aptinkama atsitiktinai atlikus profilaktinį kraujo tyrimą, neturint jokių išorinių simptomų.
Per kiek laiko atsiranda simptomai?
Tai priklauso nuo ligos formos. Ūminė leukemija vystosi labai greitai – simptomai gali atsirasti ir pablogėti per kelias savaites ar net dienas. Lėtinės formos (pvz., lėtinė limfocitinė leukemija) gali vystytis metų metus be jokių ryškių požymių.
Ką daryti pastebėjus petechijas?
Jei pastebėjote smulkius, raudonus taškelius, kurie nepranyksta paspaudus stikline, nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją arba skubios pagalbos skyrių, ypač jei kartu karščiuojate ar jaučiate bendrą silpnumą. Tai gali rodyti kritiškai mažą trombocitų kiekį.
Kada nedelsiant kreiptis į medicinos įstaigą
Ankstyva diagnostika yra geriausias ginklas kovoje su kraujo ligomis. Nors daugelis šiame straipsnyje aprašytų simptomų gali būti susiję su mažiau pavojingomis būklėmis, yra tam tikri ženklų deriniai, reikalaujantys skubaus medicininio įvertinimo. Jums nereikia pačiam diagnozuoti ligos, jūsų užduotis – laiku sureaguoti.
Nedelskite ir registruokitės vizitui pas gydytoją bei atlikite bendrąjį kraujo tyrimą, jei:
- Pastebėjote neaiškios kilmės kraujosruvas ar „taškinį“ bėrimą, kuris neblunka paspaudus.
- Jums dažnai bėga kraujas iš nosies arba dantenų valantis dantis.
- Moterims mėnesinės tapo neįprastai gausios ir ilgos.
- Jaučiate nuolatinį kaulų skausmą, ypač nugaros ar šonkaulių srityje.
- Vargina pasikartojančios infekcijos (plaučių uždegimai, pūlingos anginos), kurios sunkiai gydomos antibiotikais.
Paprastas bendras kraujo tyrimas (BKT) dažniausiai yra pirmas ir labai informatyvus žingsnis. Jis parodo leukocitų, eritrocitų ir trombocitų kiekį bei jų santykį. Pamatę nukrypimus, šeimos gydytojai siunčia pacientą pas hematologą detalesniems tyrimams. Prisiminkite, kad laiku pastebėta liga, net ir tokia rimta kaip kraujo vėžys, šiuolaikinės medicinos dėka dažnai yra sėkmingai valdoma ar visiškai išgydoma. Jūsų budrumas yra svarbiausia sveikatos apsaugos dalis.
