Kraujo spaudimas yra vienas iš svarbiausių žmogaus sveikatos rodiklių, padedantis įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Daugeliui žmonių kyla klausimų, koks spaudimas laikomas normaliu skirtingame amžiuje, kada reikėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytoją bei kaip savarankiškai stebėti savo sveikatą namuose. Supratimas apie šiuos aspektus gali padėti laiku pastebėti pakitimus ir užkirsti kelią rimtesnėms ligoms.
Kraujo spaudimo reikšmė ir jo matavimo principai
Kraujo spaudimas nusako, kokį slėgį kraujas daro kraujagyslių sienelėms. Jis matuojamas dviem rodikliais: sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu). Sistolinis spaudimas parodo, kokį slėgį sukuria širdies susitraukimas, o diastolinis – širdžiai ramiai pailsint.
Matavimo vienetas yra milimetrai gyvsidabrio stulpelio (mmHg). Kraujospūdžio reikšmę lemia daugybė veiksnių: paveldimumas, mityba, fizinis aktyvumas, emocinė būsena ir net paros metas. Norint gauti tikslų rezultatą, rekomenduojama matuoti tuo pačiu metu, kelis kartus per savaitę ir būti ramioje aplinkoje.
Normalus kraujospūdis pagal amžių
Nors kiekvieno žmogaus organizmas individualus, gydytojai pateikia bendras rekomendacines kraujospūdžio normas. Amžius gali turėti įtakos kraujagyslių elastingumui, todėl spaudimas laikui bėgant gali šiek tiek didėti.
Jaunesni nei 30 metų
- Sistolinis: 110–125 mmHg
- Diastolinis: 70–80 mmHg
Jauni žmonės paprastai turi elastingesnes kraujagysles, todėl jų kraujospūdis būna žemesnis. Vis dėlto net jauname amžiuje galima susidurti su padidėjusiu spaudimu dėl streso, miego trūkumo ar netinkamos mitybos.
30–50 metų amžiaus
- Sistolinis: 120–135 mmHg
- Diastolinis: 75–85 mmHg
Šiame laikotarpyje kraujospūdis gali natūraliai padidėti. Priežastys dažnai susijusios su darbine įtampa, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu ar hormoniniais pokyčiais. Reguliarūs patikrinimai padeda laiku nustatyti rizikas.
Vyresni nei 50 metų
- Sistolinis: 130–145 mmHg
- Diastolinis: 80–90 mmHg
Senstant kraujagyslių sienelės kietėja, todėl sistolinis spaudimas dažniausiai kyla. Tačiau tai nereiškia, kad reikšmingas padidėjimas yra normalus – svarbu įvertinti bendrą sveikatos būklę ir rizikos faktorius.
Kada kraujospūdis laikomas per aukštu?
Pasaulio sveikatos organizacija aukštą kraujospūdį (hipertenziją) apibrėžia kaip nuolatines reikšmes virš 140/90 mmHg. Aukštas spaudimas dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl laikomas „tyliuoju žudiku“. Negydoma hipertenzija gali lemti infarktą, insultą, inkstų funkcijos sutrikimus ir regėjimo pažeidimus.
Įtarimų turėtumėte, jei dažnai jaučiate:
- galvos skausmus, ypač rytais,
- galvos svaigimą,
- širdies plakimo padažnėjimą,
- veido paraudimą,
- nuovargį ar dusulį.
Kada kraujospūdis per žemas?
Per žemu laikomas spaudimas, kai reikšmės nukrenta žemiau 90/60 mmHg. Nors kai kuriems žmonėms tai natūrali būsena, kitiems tai gali sukelti diskomfortą ar net alpimą. Žemas spaudimas dažniau pasireiškia jauniems, liekniems asmenims, taip pat nėštumo metu.
Žemo spaudimo simptomai:
- silpnumas,
- regos aptemimas atsistojus,
- šaltos rankos ir kojos,
- mieguistumas.
Rizikos veiksniai, galintys keisti kraujospūdį
Kraujospūdžio pokyčius gali nulemti tiek gyvenimo būdas, tiek sveikatos būklės. Žinojimas, kas turi didžiausią įtaką, padeda pasirinkti tinkamus prevencijos būdus.
- Paveldimumas
- Per didelis druskos vartojimas
- Antsvoris ir nutukimas
- Sėdimas gyvenimo būdas
- Rūkymas ir alkoholis
- Lėtinis stresas
- Skydliaukės sutrikimai
- Inkstų ligos
Kaip savarankiškai stebėti kraujospūdį?
Šiandien kraujospūdžio matavimas namuose yra paprastas ir patikimas būdas sekti sveikatos būklę. Svarbiausia naudoti tinkamą, patikrintą elektroninį tonometrą ir laikytis kelių taisyklių.
- Matavimą atlikite sėdėdami, po 5 minučių ramybės.
- Nekalbėkite ir nejudėkite matavimo metu.
- Manžetę uždėkite širdies lygyje.
- Matavimus registruokite, kad galėtumėte įvertinti pokyčius.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kreiptis į gydytoją reikėtų, jei:
- kraujospūdis nuolat viršija 140/90 mmHg,
- net ir įprastai normalus spaudimas staiga reikšmingai pakyla ar nukrenta,
- pasireiškia ūmūs simptomai, tokie kaip stiprus galvos skausmas, krūtinės skausmas, dusulys, sąmonės sutrikimai,
- jaučiate širdies ritmo sutrikimus,
- yra kitų širdies ar inkstų ligų rizikos veiksnių.
Laiku gauta profesionali pagalba gali padėti išvengti rimtų komplikacijų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar kraujospūdis natūraliai kinta per dieną?
Taip, normalu, kad kraujospūdis dienos metu šiek tiek svyruoja. Ryte jis paprastai būna aukštesnis, o vakare – žemesnis.
Ar kofeinas didina kraujospūdį?
Kofeinas gali trumpam padidinti spaudimą, ypač žmonėms, kurie jo vartoja retai. Reguliariai geriantiems kava poveikis būna silpnesnis.
Kaip greitai sumažinti spaudimą namuose?
Padeda gilus kvėpavimas, trumpas pasivaikščiojimas, pakankamas vandens kiekis ir druskos vartojimo sumažinimas. Tačiau esant labai aukštam spaudimui būtina kreiptis į gydytoją.
Ar vaikams taikomos tos pačios normos?
Ne, vaikų kraujospūdžio normos skiriasi ir priklauso nuo amžiaus, ūgio bei lyties. Tikslias ribas nustato pediatrai.
Gyvenimo būdo pokyčiai, padedantys palaikyti normalų kraujospūdį
Norint išlaikyti stabilų kraujospūdį, rekomenduojama subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir streso valdymas. Net nedideli įpročių pokyčiai gali reikšmingai pagerinti širdies sveikatą ir bendrą savijautą.
