Pulsas – tai vienas paprasčiausių ir patikimiausių rodiklių, padedančių greitai įvertinti žmogaus širdies veiklą. Nors apie pulsą daugelis girdėjo dar mokyklos laikais, visgi daugeliui kyla klausimų: koks pulsas laikomas normaliu, kada reikėtų sunerimti ir kokie veiksniai lemia jo pokyčius? Supratus šiuos aspektus galima geriau stebėti savo sveikatą ir laiku pastebėti svarbius organizmo signalus.
Koks yra normalus pulsas suaugusiajam
Dažniausiai normalus ramybės pulsas sveikam suaugusiajam svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Vis dėlto šis intervalas nėra absoliutus. Kai kurių žmonių pulsas natūraliai būna šiek tiek mažesnis ar didesnis, priklausomai nuo gyvenimo būdo ir organizmo ypatumų.
Žemesnis pulsas, pavyzdžiui, 50–60 dūžių per minutę, neretai būdingas fiziškai aktyviems žmonėms, sportininkams, nes jų širdis dirba efektyviau. Tuo tarpu streso, nerimo ar ligų metu pulsas gali padidėti iki viršutinės normos ribos.
Pulsas pagal amžių
Pulsas keičiasi ir pagal amžių, todėl vertinant rodiklį svarbu atsižvelgti į gyventojo grupę:
- Naujagimiai: 100–160 dūžių per minutę
- Kūdikiai nuo 1 iki 12 mėnesių: 90–150 dūžių per minutę
- Vaikai nuo 1 iki 5 metų: 80–140 dūžių per minutę
- Vaikai nuo 6 iki 12 metų: 70–120 dūžių per minutę
- Paaugliai nuo 13 metų ir suaugusieji: 60–100 dūžių per minutę
- Vyresnio amžiaus asmenys: 60–100 dūžių per minutę, bet pulsas gali svyruoti labiau
Pastebima tendencija, kad augant ir bręstant pulsas palaipsniui mažėja, nes širdis tampa stipresnė ir efektyvesnė.
Kas lemia pulso pokyčius
Pulsas gali kisti dėl daugybės priežasčių. Šiuos veiksnius svarbu žinoti norint objektyviai vertinti savo širdies dažnį.
- Fizinis krūvis: judant ar sportuojant pulsas padidėja, nes organizmui reikia daugiau deguonies.
- Emocijos ir stresas: nerimas, įtampa ar net džiaugsmas gali paskatinti širdį plakti greičiau.
- Kūno temperatūra: karščiavimas dažniausiai padidina širdies ritmą.
- Vaistai: kai kurie medikamentai gali greitinti arba lėtinti pulsą.
- Miego kokybė: prastai išsimiegojus pulsas gali būti aukštesnis nei įprastai.
- Skysčių trūkumas: dehidratacija skatina širdį dirbti greičiau.
- Kofeinas ir alkoholis: šios medžiagos taip pat gali daryti įtaką ritmui.
Kaip teisingai pasimatuoti pulsą
Pulsą galima išmatuoti keliais paprastais būdais, nenaudojant jokios sudėtingos įrangos. Dažniausia vieta – riešas arba kaklas, kur arterijos yra arčiausiai odos paviršiaus.
- Atsisėskite ramiai ir atsipalaiduokite bent 5 minutes.
- Du pirštus (ne nykštį) uždėkite ant vidinės riešo pusės arba ant kaklo šono.
- Lengvai prispauskite ir pajuskite pulsuojančią arteriją.
- Skaičiuokite dūžius 30 sekundžių ir padauginkite iš dviejų (arba skaičiuokite 60 sekundžių).
Vertinant pulsą svarbu įsitikinti, kad jis ritmingas. Jei pastebite nereguliarumų, dažną permušimą ar kitus pokyčius, rekomenduojama pasitarti su sveikatos specialistu.
Kada reikėtų sunerimti
Nors pulso svyravimai gali būti visiškai normalūs, yra tam tikrų situacijų, kai svarbu atkreipti dėmesį į savo širdies ritmą.
- Pulsas ramybėje nuolat viršija 100 dūžių per minutę (tachikardija).
- Pulsas ramybėje reguliariai nukrenta žemiau 50 dūžių per minutę ir jaučiamas silpnumas, galvos svaigimas.
- Pulsas nereguliarus, jaučiami permušimai.
- Pulsą lydi krūtinės skausmas, dusulys, alpimo jausmas.
Tokie simptomai gali būti ženklas, kad širdis patiria perkrovą arba organizme vyksta kiti procesai, kuriuos turėtų įvertinti specialistas.
Patarimai, kaip palaikyti normalų pulsą
Sveikas gyvenimo būdas yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių palaikyti normalų širdies ritmą. Kasdieniai įpročiai gali turėti didelę įtaką:
- Sveikai maitintis, vengiant perteklinio druskos ir sočiųjų riebalų kiekio.
- Reguliariai judėti: bent 30 minučių vidutinio intensyvumo veiklos per dieną.
- Riboti kofeino ir alkoholio vartojimą.
- Pakankamai miegoti – 7–9 valandas per parą.
- Valdyti stresą, praktikuoti atsipalaidavimo technikas.
- Stebėti pulsą ir kraujospūdį, ypač jei yra rizikos veiksnių.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
Ar normalu, jei pulsas rytais žemesnis?
Taip, rytais pulsas dažnai būna lėtesnis, nes organizmas būna atsipalaidavęs ir pailsėjęs. Tai visiškai įprasta.
Ar sportuojant pulsas gali siekti 150 ar daugiau?
Intensyvaus fizinio krūvio metu pulsas gali ženkliai padidėti, kartais ir viršyti 150 dūžių per minutę. Svarbiausia yra stebėti savijautą ir neperžengti maksimalaus rekomenduojamo širdies ritmo ribų, priklausomai nuo amžiaus ir fizinio pasirengimo.
Ar žemas pulsas visada reiškia problemą?
Nebūtinai. Jei žmogus jaučiasi gerai ir nėra papildomų simptomų, žemas pulsas gali būti normalus, ypač fiziškai aktyviems asmenims.
Ar reikėtų matuoti pulsą kiekvieną dieną?
Nėra būtinybės tai daryti kasdien, nebent turite sveikatos problemų ar gydytojas rekomendavo reguliarią stebėseną. Tačiau periodiškai pasitikrinti yra naudinga kiekvienam.
Pulsas ir kasdieniai įpročiai
Nors pulsas dažnai vertinamas tik kaip medicininis rodiklis, iš tiesų jis labai glaudžiai susijęs su kasdieniais įpročiais. Kiekvienas žmogus gali prisidėti prie savo širdies sveikatos, pasirinkdamas subalansuotą mitybą, pakankamą fizinį aktyvumą ir streso valdymo praktikas. Stebint savo pulsą ir reaguojant į pokyčius, galima geriau suprasti kūno signalus ir pasirūpinti bendra savijauta.
