Pulsas – tai širdies susitraukimų dažnis per minutę, atspindintis bendrą organizmo būklę, fizinį pasirengimą ir sveikatos sutrikimus. Nors daugelis žmonių žino, kad pulsas gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, ne visi tiksliai supranta, koks dažnis laikomas normaliu jų gyvenimo etape ir kada vertėtų sunerimti. Suprasti savo pulsą – tai paprastas, bet itin vertingas būdas stebėti sveikatą ir pastebėti galimus sutrikimus dar ankstyvame etape.
Ką rodo pulsas?
Pulsas rodo, kiek kartų per minutę susitraukia širdis. Jis padeda įvertinti širdies darbą ramybės būsenoje, fizinio krūvio metu ar po jo. Normalus pulsas priklauso nuo daugelio faktorių: amžiaus, fizinio pasirengimo, sveikatos būklės, hormoninių pokyčių, streso, net oro temperatūros.
Būtent todėl kartais pulso svyravimai yra visiškai normalūs, tačiau ženklūs nukrypimai gali signalizuoti apie širdies ar kitų organų sistemos problemas.
Normalus pulsas pagal amžių
Nėra vieno universalaus skaičiaus, kuris tiktų visiems žmonėms. Pulso norma keičiasi kartu su žmogaus amžiumi ir organizmo pokyčiais. Štai bendros rekomendacijos, kokio pulso galima tikėtis skirtinguose gyvenimo etapuose.
Naujagimiai ir vaikai
- Naujagimiai (0–1 mėn.): apie 100–160 dūžių per minutę
- Kūdikiai (1 mėn.–1 m.): 90–150 dūžių per minutę
- Maži vaikai (1–3 m.): 80–130 dūžių per minutę
- Ikimokyklinukai ir jaunesni mokyklinio amžiaus vaikai: 70–110 dūžių per minutę
Vaikų pulsas yra natūraliai greitesnis, nes jų širdys yra mažesnės ir turi susitraukti dažniau, kad aprūpintų kūną krauju.
Paaugliai ir suaugusieji
- Paaugliai (12–18 m.): 60–100 dūžių per minutę
- Suaugusieji (18–65 m.): 60–100 dūžių per minutę
Ramybės pulso norma suaugusiems yra gana pastovi. Visgi sportuojantys žmonės dažnai turi lėtesnį pulsą – net 40–60 dūžių per minutę, ir tai laikoma normaliu reiškiniu, jei nėra lydinčių simptomų.
Vyresnio amžiaus žmonės
Vyresniems nei 65 metų žmonėms pulsas ramybės būsenoje paprastai išlieka 60–100 dūžių per minutę ribose. Tačiau dėl natūralių organizmo senėjimo procesų pulsas gali tapti ne toks stabilus, todėl svarbu jį stebėti reguliariau.
Kada pulsas laikomas per aukštu?
Padidėjęs pulsas vadinamas tachikardija. Ramybės būsenoje ji nustatoma, jei širdies ritmas viršija 100 dūžių per minutę. Trumpalaikis pulso pakilimas po fizinio krūvio, streso ar kofeino vartojimo yra normalus, tačiau nuolat aukštas pulsas gali būti ženklas, kad organizmas patiria krūvį ar yra sveikatos sutrikimų.
Dažniausios tachikardijos priežastys:
- Dehidratacija
- Kraujospūdžio svyravimai
- Stresas, nerimas
- Širdies ritmo sutrikimai
- Skydliaukės funkcijos pokyčiai
- Kofeino ar alkoholio perteklius
Kreiptis į medikus vertėtų tada, kai aukštas pulsas kartojasi ir jį lydi galvos svaigimas, dusulys, krūtinės skausmas ar alpimo pojūtis.
Kada pulsas laikomas per žemu?
Per lėtas pulsas vadinamas bradikardija. Ji nustatoma, kai širdies ritmas ramybės būsenoje nukrinta žemiau 60 dūžių per minutę. Tačiau tai nebūtinai yra blogai – sportininkams ir fiziškai aktyviems žmonėms tai gali būti normalu.
Bradikardijos priežastys gali būti šios:
- Skydliaukės hormonų sumažėjimas
- Širdies laidumo sistemos sutrikimai
- Kai kurių vaistų poveikis
- Elektrolitų disbalansas
Jeigu lėtas pulsas sukelia mieguistumą, silpnumą, dusulį, sąmonės sutrikimus ar krūtinės skausmą, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kaip teisingai pamatuoti pulsą?
Namuose pulsą galima matuoti keliais būdais – rankiniu būdu arba naudojant elektroninius prietaisus. Svarbiausia matuoti ramybės būsenoje, bent 5 minutes pailsėjus.
- Ant riešo arba kaklo raskite pulsuojantį tašką.
- Lengvai prispauskite du pirštus (ne nykštį, nes jis turi savo pulsą).
- Skaičiuokite dūžius 30 sekundžių ir padauginkite iš dviejų.
Tikslesniam matavimo rezultatui verta naudoti išmaniuosius laikrodžius ar pulsoksimetrus.
FAQ: dažniausiai užduodami klausimai
Koks yra pavojingai aukštas pulsas?
Pavojingu laikomas pulsas virš 120–130 dūžių per minutę ramybės būsenoje, ypač jei pasireiškia papildomi simptomai.
Ar normalu, kad pulsas skiriasi ryte ir vakare?
Taip, ryte pulsas paprastai būna lėtesnis, o vakare – greitesnis dėl dienos metu patiriamo krūvio ir streso.
Ar alkoholis gali padidinti pulsą?
Taip, alkoholis veikia širdies ritmą ir gali sukelti laikiną tachikardiją.
Ar miegant pulsas turėtų mažėti?
Miego metu pulsas natūraliai krenta ir gali siekti 40–60 dūžių per minutę, ypač gilaus miego fazės metu.
Kaip palaikyti normalų širdies ritmą
Širdies ritmo kontrolė – tai ne tik matavimas, bet ir sveikas gyvenimo būdas. Reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas, pakankamas vandens kiekis ir subalansuota mityba padeda palaikyti stabilų pulsą. Taip pat verta vengti pernelyg didelio kofeino kiekio, rūkymo ir naktinio persivalgymo. Jeigu jaučiate, kad pulso svyravimai tampa dažni ar lydimi nemalonių simptomų, visada kreipkitės į gydytoją – tai paprastas ir svarbus žingsnis rūpinantis savo sveikata.
